Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės, dalyvaujant atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Renatai Skyrelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 19–22) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2015 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 3R-89(AG-34/01-2015) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, Agentūra) 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. SP1-5896(11.2.12E).

Pareiškėja nurodė, kad Agentūra įpareigojo ją grąžinti 1 275,63 Lt (369,45 Eur), motyvuodama tuo, kad pareiškėja neva nevykdė savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2008 m. gegužės 23 d. pateiktą paraišką (toliau – ir Paraiška 1) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir MPŪV). Pareiškėjos teigimu, ji visą laikotarpį nuo pat Paraiškos 1 pateikimo iki šiol vykdo ūkinę veiklą žemės plotuose, nurodytuose minėtoje paraiškoje. Minėti žemės plotai nedirvonuoja neprižiūrimi, juose yra intensyviai vykdoma ūkinė veikla. Šiuo metu ginčo žemės plote su atsakovės žinia ir pagalba yra auginamas miškas. Pabrėžė, kad 2008 m. gruodžio 1 d. ji pateikė Agentūrai paraišką (toliau – ir Paraiška 2) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – Apželdinimo mišku priemonė). 2009 m. kovo 10 d. Agentūra pranešimu informavo apie paramos gavimą tuose pačiuose žemės plotuose, taigi atsakovė gerai žinojo ir neprieštaravo, kad būtų pakeistas ūkininkavimo pobūdis ir niekada neužsiminė apie galimas veiklos pakeitimo neigiamas pasekmes, todėl po beveik 7 metų priimdama skundžiamą sprendimą, pareiškėjos įsitikinimu, Agentūra elgiasi nesąžiningai ir neprotingai ir ne tik neturėjo teisinio bei faktinio pagrindo taikyti finansines sankcijas, bet ir praleido visus protingus terminus tokioms sankcijoms taikyti. Pareiškėjos teigimu, ji dėl visų savo veiksmų konsultavosi su Agentūros darbuotojais, todėl ir atsakomybė turi tekti jiems. Atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir MPŪV taisyklės) 41 p. už paraiškų bei kitų dokumentų registravimą STIS, patikrinimą, duomenų suvedimą, duomenų perkėlimą į STIS, patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako Agentūra.

Pasak pareiškėjos, Agentūra žino, jog žemės sklypas, kuriame pagal abi minėtas priemones pareiškėja vykdo ūkinę veiklą, visuomet buvo tinkamai prižiūrimas, šienaujamas ir pan., t. y. nebuvo jokio laikotarpio, kad šiame žemės sklype nevyktų ūkinė veikla, taigi visi Agentūros nurodyti pažeidimai yra formalūs ir yra absoliučiai nesuderinami su realia faktine situacija.

Atsakovė Agentūra atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31–33).

Pažymėjo, kad pagal MPŪV priemonę bendrasis tikslas yra išsaugoti kraštovaizdį, biologinę įvairovę bei palaikyti gyvybingą kaimo bendruomenę MPŪV, o specialusis tikslas yra užtikrinti subalansuotą žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, įgyvendinant geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus. Apželdinimo mišku priemonės tikslas – skatinti žemės ūkio produkcijos gamybai naudotos žemės apželdinimą mišku, kaip alternatyvų žemės panaudojimą, vystant miškų ūkio veiklą ir užtikrinant vietovės ekologinių ir aplinkosauginių sąlygų gerinimą klimato kaitos kontekste bei sprendžiant nedarbo problemas kaimo vietovėse. Šios priemonės specialieji tikslai – padidinti šalies miškingumą; sumažinti kaimo gyventojų priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos; padidinti vietovės ir žemės valdos ekonominę, ekologinę ir socialinę vertę; sudaryti naujas užimtumo galimybes kaimo vietovėse; sukurti papildomus pajamų šaltinius. Žemės ūkio veiklos sąvoka Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje yra apibrėžiama kaip veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą, jų apdorojimą, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą ir paslaugas žemės ūkiui, o Apželdinimo mišku priemonė yra kompensacinio pobūdžio ir įgyvendinama siekiant skatinti žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku kaip alternatyvų žemės naudojimo būdą, mažinantį priklausomybę nuo žemės ūkio veiklos, plėtojant miškininkystę. Minėtos priemonės skiriasi tiek bendraisiais, tiek specialiaisiais tikslais, todėl pareiškėjos argumentas dėl žemės ūkio veiklos tęstinumo, Agentūros nuomone, nėra pagrįstas. Pabrėžė, jog teisės aktai nenustato galimybės prisiėmus įsipareigojimus pagal vieną Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę, juos tapatinti su įsipareigojimais pagal kitą ir savarankiškai laikyti, jog dalyvavimas vienoje reiškia dalyvavimą kitoje.

Atsakovė pažymėjo, kad MPŪV taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. balandžio 13 d. iki 2009 m. balandžio 19 d.) 31.1 p. nustatyta, kad, jei nesilaikoma įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV, pareiškėjas privalo grąžinti jam išmokėtą paramą pagal šią priemonę. Agentūros įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja minėto įsipareigojimo nesilaikė, todėl sprendimas susigrąžinti pagal priemonę MPŪV išmokėtą paramą priimtas pagrįstai. MPŪV taisyklės nenumato išlygų dėl sankcijų netaikymo, kai yra apželdinamas įsipareigotas pagal MPŪV plotas. Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad pareiškėjos elgesys buvo sąžiningas, nes pareiškėja žinojo, kad pažeidžia pagal priemonę MPŪV numatytus įsipareigojimus, todėl susigrąžinant paramos lėšas taikytinas 10 metų terminas, kuris nagrinėjamu atveju nepraleistas.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 44–45).

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įpareigojimo pareiškėjai sugrąžinti dalį pagal MPŪV priemonę išmokėtų paramos lėšų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. birželio 13 d. pareiškėja pateikė Agentūrai paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2008 m. gauti (reg. Nr. 8-1011709521-A1-1), kurioje deklaravo 6,54 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir 6,54 ha plotą, už kurį mokama parama pagal priemonę MPŪV. Minėtas deklaruotas plotas yra kontroliniame žemės sklype Nr. 191420-3465, lauko Nr. 1. Pagal šią paraišką pareiškėjai buvo išmokėta 1 275,63 Lt (369,45 Eur) parama (VAGK byla, b. l. 18–20).

Taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2008 m. gruodžio 1 d. pateikė naują paraišką pagal Apželdinimo mišku priemonę (reg. Nr. 2ŽM-KS-08-2-003398-PR001), kurioje, kaip ir Paraiškoje 1, deklaravo 6,50 ha plotą kontroliniame žemės sklype Nr. 191420-3465, lauko Nr. 1 (VAGK byla, b. l. 21–28). Pagal šią paraišką pareiškėja buvo patvirtinta paramos gavėja (VAGK byla, b. l. 29) ir jai 2009–2013 m. mokėta parama (VAGK byla, b. l. 30–38).

2014 m. gruodžio 12 d. Agentūra priėmė skundžiamą sprendimą Nr. SP1-5896(11.2.12E), kuriuo paskaičiavo pareiškėjai 1 275,63 Lt (369,45 Eur) dydžio grąžintinų lėšų sumą, nes pareiškėja nebeteikė paraiškos dėl pasėlių deklaravimo bei neteikė dokumentų, kuriais įrodomas ūkininkavimo faktas, tuo pačiu nesilaikė įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV (b. l. 12–13).

Pareiškėja minėtą Agentūros sprendimą apskundė VAGK, bet 2015 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 3R-89(AG-34/01-2015) jos skundas tenkintas nebuvo (b. l. 8–11).

Teismas pažymi, kad Paraiška 1 pateikta pagal priemonę MPŪV, todėl jai taikytinos MPŪV taisyklės (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. balandžio 13 d. iki 2009 m. balandžio 19 d.). Pagal MPŪV taisyklių 5.5.5 p. pagal priemonę MPŪV pareiškėjas įsipareigoja ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę. MPŪV taisyklių 5.5.1 p. nustatyta, kad pareiškėjas privalo deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius arba iki deklaravimo metų pabaigos pateikti Agentūrai dokumentus, kuriais įrodomas ūkininkavimo faktas, ir nurodyti paraiškos nepateikimo priežastį. Pagal MPŪV taisyklių 5.5.2 p. valdos dydis mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje turi būti ne mažesnis kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų.

Taigi pareiškėja, pateikdama Paraišką 1 iš esmės įsipareigojo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos ir kasmet deklaruoti ne mažesnį kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų plotą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse.

Pažymėtina, kad pareiškėja po paramos pagal Paraišką 1 gavimo pagal priemonę MPŪV žemės ūkio naudmenų ir pasėlių nedeklaravimo, neteikė Agentūrai dokumentų, įrodančių ūkininkavimo faktą, tačiau teikė duomenis apie Paraiškoje 1 deklaruotame plote, kuris buvo deklaruotas ir Paraiškoje 2, vykdomą apželdinimo mišku veiklą. Pareiškėjos nuomone, tokia jos vykdoma veikla atitinka Paraiškoje 1 prisiimtus įsipareigojimus, todėl atsakovė nepagrįstai jai liepia sugrąžinti pagal Paraišką 1 išmokėtą paramą. Taigi šiuo atveju spręstina, ar pareiškėjos vykdyta miško auginimo veikla gali būti prilyginama žemės ūkio veiklai, kurią pareiškėja įsipareigojo vykdyti pagal priemonę MPŪV Paraiškoje 1.

Teismas atkreipia dėmesį, jog iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos matyti, jog žemės ūkio veiklai priskiriama žemės ūkio produktų gamyba, jų apdorojimas, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir paslaugos žemės ūkiui. Be to, minėtoje programoje žemės ūkis, maisto pramonė ir miškų ūkio veikla yra nurodomos kaip atskiros sritys, taigi žemės ūkio ir miškų ūkio veikla negali būti tapatinama. Šią išvadą patvirtina ir MPŪV priemonės bei Apželdinimo mišku priemonės tikslai. MPŪV taisyklėse MPŪV priemonės tikslais, be kita ko, nurodomas kraštovaizdžio išsaugojimas, gyvybingos kaimo bendruomenės MPŪV palaikymas, subalansuoto žemės ūkio paskirties žemės naudojimo užtikrinimas, įgyvendinant geros ūkininkavimo praktikos reikalavimus, parama pagal šią priemonę fiziniams ir juridiniams asmenims, ūkininkaujantiems MPŪV (MPŪV taisyklių 2 p.). Tuo tarpu Apželdinimo mišku priemonės tikslas – skatinti žemės ūkio produkcijos gamybai naudotos žemės apželdinimą mišku, kaip alternatyvų žemės panaudojimą, vystant miškų ūkio veiklą ir užtikrinant vietovės ekologinių ir aplinkosauginių sąlygų gerinimą klimato kaitos kontekste bei sprendžiant nedarbo problemas kaimo vietovėse (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-59 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių 6 p.). Taigi iš šios priemonės tikslo matyti, kad pagal šią programą žemė naudojama nebe žemės ūkio veiklai, todėl darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nebevykdo žemės ūkio veiklos, t. y. įsipareigojimų pagal Paraišką 1.

Pagal MPŪV taisyklių 31.1 p., jei nesilaikoma įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV, pareiškėjas privalo grąžinti jam išmokėtą paramą pagal šią priemonę. Parama negrąžinama, kai paramos gavėjas, kuris ūkininkavo ar užsiėmė žemės ūkio veikla ne mažiau kaip 3 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV, galutinai nutraukia žemės ūkio veiklą.

Pareiškėjos teiginiai, kad šiuo atveju Agentūra turi prisiimti atsakomybę dėl pareiškėjai kilusių pasekmių, vertintini kritiškai, nes būtent pareiškėja, teikdama Paraišką 1, įsipareigojo laikytis MPŪV taisyklių.

Be to, pareiškėja nurodo, kad Agentūra praleido terminą paramai susigrąžinti.

Pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006 9 str. 2 d. kompleksinio paramos susiejimo patikrinimo atveju, kai tokie patikrinimai negali būti baigti iki mokėjimo, visos neteisėtai sumokėtos sumos susigrąžinamos remiantis Reglamento (EB) Nr. 796/2004 73 str. 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 73 str. 5 d. nustatyta, kad grąžinimo įpareigojimas netaikomas, jeigu nuo pagalbos išmokėjimo dienos iki pirmojo kompetentingos institucijos pranešimo pateikimo pagalbos gavėjui apie netinkamą pagalbos išmokėjimą praėjo daugiau kaip dešimt metų. Tačiau nurodytas laikotarpis apribojamas iki ketverių metų, jeigu pagalbos gavėjas elgėsi sąžiningai.

Nors, nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, jog elgėsi sąžiningai, tiesiog nebūdama žemės ūkio specialiste, nežinojo, jog daro kokį nors pažeidimą (b. l. 44–45). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Pareiškėja, pateikdama Paraišką 1, įgijo ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, todėl būtent jos pareiga buvo tinkamai juos vykdyti. Be to, pareiškėja, nusprendusi auginti mišką, pateikė naują paraišką, o ne šią veiklą vykdė Paraiškos 1 pagrindu, taigi pareiškėja turėjo suprasti, kad augindama mišką vykdo įsipareigojimus pagal kitą programą, todėl negali būti teigiama, jog pareiškėja elgėsi sąžiningai, todėl taikytinas10 metų senaties terminas, kuris šiuo atveju nebuvo praleistas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovės 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. SP1-5896(11.2.12E), kuriuo pareiškėja įpareigota grąžinti pagal Paraišką 1 išmokėtą paramą, bei skundžiamas VAGK sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas dėl minėto Agentūros sprendimo panaikinimo buvo atmestas, laikytini teisėtais ir pagrįstais, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.