Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

kaltinamajam S. K.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 2008-04-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį - 20 MGL (2600 Lt) bauda (2008-09-29 bauda sumokėta);

kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas pavojingas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. K. 2010-11-22, apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lifte, esančiame (duomenys neskelbtini) name, Vilniuje, nukreipęs į nukentėjusįjį A. K. peilį, ir taip grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei palaužęs nukentėjusiojo pasipriešinimą, liepė parodyti ką pastarasis turi maišelyje, ir nukentėjusiajam parodžius, iš maišelio pagrobė dvi poras kojinių, kurių bendra vertė 3,49 Lt ir dvi poras kojinių, kurių bendra vertė 4,99 Lt, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu panaudodamas peilį pagrobė svetimą 8,48 Lt vertės turtą.

Be to, kaltinamasis S. K. 2010-11-09 V. K. įmonei „ROVANA“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nusipirkęs ir taip teisėtai įgijęs nešaunamąjį ginklą - svaidomąjį durklą, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas prie „D“ kategorijos šaltųjų nešaunamųjų ginklų, 2010-11-22 neteisėtai jį nešiojosi su savimi iki 23.00 val., kai (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jo avalynėje rado ir paėmė minėtą svaidomąjį durklą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. K. prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo visiškai ir parodė, jog neprisimena, kas nutiko įvykių dieną. Momento, kaip apiplėšė nukentėjusįjį, neprisimena. Jis buvo apsvaigęs nuo alaus, išgėręs kokius tris litrus alaus ir vaistų bromazepam 4 ar 5 tabletes. Prieš įvykių dieną buvo jo gimtadienis, jam padovanojo šaunamąjį ginklą, o ne pats jį nusipirko. Pirko peilį Akropolyje. Jis turi 15 peilių kolekciją. Taigi, įvykių dieną jis buvo apsvaigęs, galvojo, kad sienos griūna, buvo panikos priepuolis. Paėmė su savimi tai, kas jam brangu, o tuo laiku pas jį ant stalo gulėjo 3 ar 4 peiliai. Iki minėtų įvykių negėrė, buvo užsikodavęs, kodavimo terminas baigėsi prieš metus, septynis metus iš viso buvo nevartojęs alkoholio. Jam buvo depresija, atsirado problemų, dėl to ir išgėrė. Po eksperto išvados buvo išgėręs kokį kartą du. Ketina vėl užsikoduoti. Nukentėjusiojo nepažįsta. Jam drabužių netrūksta, vogti kojinių tikslo jis neturėjo.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. K. parodė, jog tą dieną jis įėjo į savo buto namą ir dar nepriėjus lifto, lifto durys atsidarė. Jis įlipo į liftą, žmogus įlipo paskui jį. Jis stovėjo lifto gale, o tas įlipęs žmogus užstojo duris. Stovėjo vienas priešais kitą. Tas žmogus kalbėjo kažką, kas dedasi lauke, rankoje turėjo nuleistą peilį, kai liftas sustojo, ir jam, A. K., reikėjo išlipti, tada tas žmogus nukreipė peilį į jį. Peilis panašus į medžioklinį. Prieš tai ramiu balsu paklausė ką jis turi, nešasi maišelyje. Jis, A. K., parodė. Tas žmogus čiupo kojines. Jis, A. K., pro šoną apėjo tą žmogų. Jo nesivijo. Vienos kojinės liko prispaustos lifto durų. Iškvietė policiją. Kaltinamojo jis nepažįsta, nors tame name gyvena nuo 1991 metų. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie pakilo į laiptinės viršų, policijos pareigūnams per raciją pranešė, kad dar vienas iškvietimas buvo, kažkuriam aukšte išgirdo riksmus, laiptinėje buvo kaltinamasis. Jį sulaikė.

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. P. parodė, jog tą dieną kvietė policiją, kai kaimynas S. K. kėlė triukšmą laiptinėje. Ji į savo buto duris išgirdo trenksmą, pro durų akutę pamatė, kad kaimynas spardo jos buto duris, taip pat spardė ir kaimynų buto duris. Laiptinėje yra suoliukas, ten S. K. prisėdęs keikėsi, nerišliai kalbėjo, nebuvo įmanoma atskirti, kokiais žodžiais kalbėjo. Buvo stipriai apsvaigęs. Iškvietė policiją, ilgai neatvažiavo, pakartotinai kvietė. Atvykus policijai, papasakojo, kad buvo labai išgąsdinta. Policininkai pasakė, kad turėjo dar vieną įvykį. Atvykus policijai buvo ir dar vienas kaimynas, t.y. A. K., kuris skundėsi, kad kažkas jam atsitiko. Tuo adresu jis gyvena 10 metų. Ankščiau kaimyną S. K. yra mačiusi. Po įvykių S. K. buvo atėjęs pas ją, atsiprašė, buvo su juo gražus pokalbis.

Teisiamajame posėdyje liudytojas G. K. parodė, kad sūnus yra sudėtinga asmenybė, gan tiesmukas, turi valią, bet nukreipia ne ten kur reikia. Vartoja alkoholį, neranda savo vietos gyvenime, yra savita asmenybė, sunku bendrauti su juo. Vienu metu jis 7 metus negėrė, viskas prasidėjo prieš 10 metų, jeigu jis nori, gali padaryti, kad negertų. Išgėrusį jį galima kontroliuoti. Buvo pora atvejų, kai vežė sūnų pas toksikologą. Vaistus jis geria, kuriuos paskyrę gydytojai. Šis atvejis buvo įtakotas alkoholio. Kada išgeria, tada būna neprognozuojamas. Atskirai su sūnum gyvena apie 10 metų. Sūnus užsiima kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimu, prieš tai du mėnesius labai padėjo dirbti jam sode. Sūnus baigė VISI, turėjo kelininko specialybę, rado darbą policijoje, paskutiniu metu jis dirbo pas jį, G. K., tačiau jis išėjo į pensiją ir sūnų atleido. Jis, G. K., jaučia pareigą atsiprašyti nukentėjusiojo ir liudytojos. Tarėsi su gydytoju dėl sūnaus užkodavimo nuo alkoholio.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. V. parodė, kad 2010 m. lapkričio 22 d., patruliavimo metu su vyr. patruliu R. Z., apie 23.30 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini)name, girtas ir agresyvus vyriškis daužosi į buto Nr. 67 duris. Atvyko nurodytu adresu ir į juos kreipėsi A. K., gyvenantis to namo 57-ame bute, kuris paaiškino, kad to namo gyventojas jį užpuolė lifte ir grasindamas peiliu atėmė nupirktas prekes ir kojines iš maišo. A. K. taip pat pasakė, kad tas vyriškis nuvažiavo liftu aukštyn. Jie pradėjo ieškoti namo laiptinėje nurodyto vyriškio ir septintame aukšte, netoli buto Nr. 78 pamatė stovintį girtą vyriškį, kuris garsiai rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tas vyriškis rankose laikė du peilius, panašius į medžioklinius. Į jų perspėjimus mesti peilius nereagavo, todėl panaudojant imtynių veiksmus iš vyriškio tuos peilius atėmė, vyriškį sutramdė ir apžiūrėjo. Apžiūros metu už vyriškio dešinio bato buvo rastas užkištas svaidomasis peilis su metaline rankena. Kartu su jais buvo ir nukentėjusysis A. K., kuris nurodė, kad tai būtent tas pats asmuo, kuris jį užpuolė lifte. Vyriškį sulaikė ir pristatė į šeštąjį policijos komisariatą, buvo nustatyta, kad tai S. K., gim. 1970 m, gyv. S. S. g. 52-68, Vilniuje. S. K. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, savo veiksmų negalėjo paaiškinti (b.l. 20).

Teisiamajame posėdyje teismo ekspertas psichiatras I. R. patvirtino ekspertizės akte surašytą išvadą ir paaiškino, jog jo duomenimis S. K. gydytas du kartus psichiatrinėse ligoninėse, pirmą kartą praėjus porai dienų po šios veikos padarymo, kuri nagrinėjama šioje byloje, t.y. nuo 2010-11-24 iki 2011-12-21 kaltinamasis buvo Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, kaltinamajam buvo diagnozuotas mišrus asmenybės sutrikimas ir priklausomybės alkoholiui sindromas, pakartotinai gydytas nuo 2011-05-19 iki 2011-06-09, tuomet diagnozuotas mišrus asmenybės sutrikimas, vartojant alkoholį. Ligos istorijoje panašus epizodas buvo pasikartojęs vėliau, galima įtarti, kad irgi buvo sutrikusi sąmonė, alkoholio vartojimo pasekmė. Tokios būklės gydomos intensyvios terapijos skyriuje. Ne kiekvieno užgėrimo metu sutrinka sąmonė, bet jeigu buvo ir vienas ir antras epizodas niekas negali garantuoti kad nepasikartos, o kada ir kaip kokioms aplinkybėm sunku pasakyti, kuo išgėrimai intensyvesni tuo didesnė galimybė kartotis. Kiek toli nueis asmuo sąmonės sutrikimo metu, negalima prognozuoti, kokio turinio bus tie išgyvenimai taip pat sunku pasakyti. Būklė labiausiai pavojinga pačiam asmeniui. Po sąmonės sutrikimo būna dažnai anamnezė. S. K. asmenybės sutrikimui turi įtakos alkoholis, tačiau tai nėra tiesiogiai susiję. Stebimi tokie bruožai - mišrus asmenybės sutrikimas, kuomet vyrauja tiek emociškai nestabilaus asocialaus šizoidinio asmenybės tipo bruožai. Apie tai rodo ir gyvenimo anamnezė, kad asmuo gyvena vienas, šeimos nesukūrė, vaikų neturi, girtuokliauja. Ekspertas paaiškino, jog tuo atveju, jeigu kaltinamajam būtų paskirtas priverstinis gydymas stacionare, tai turėtų tik tokį privalumą, kad asmuo neturėtų jokios galimybės pavartoti alkoholio ir tokiu būdu potencialiai tapti pavojingu aplinkiniams, bet tik tol, kol būtų toje stacionarioje gydymo įstaigoje. Dėl tokios būklės S. K. nėra prasmės ir nėra pagrindo izoliuoti nuo visuomenės ir visą gyvenimą laikyti uždarytą psichiatrijos ligoninėje, o kuomet yra konstatuojama priklausomybė nuo alkoholio tai šis sindromas yra visam gyvenimui. Teismo ekspertas konstatavo, S. K. pakanka skirti ambulatorinį stebėjimą, stebėjimas padėtų išsiaiškinti faktus, jei asmuo vartotų toliau alkoholį ir imtis atitinkamų priemonių. Dėl jų spręstų konkrečiai S. K. gydantys gydytojai. Jeigu S. K. bus įpareigotas ir privalės lankytis pas specialistus, galbūt jam tai padės sustiprinti motyvaciją ir padės išvengti tokių atvejų. Apie lankymosi dažnį sprendžia įstaiga, organizuojanti gydymą. Gydymo įstaiga įpareigota vykdyti priverčiamąsias gydymo priemones, sekti paciento būklę, jeigu pacientas užgeria alkoholio, priimti jį į stacionarą, atlikti detoksikaciją, įtraukti į programas, stiprinti motyvaciją atsisakyti alkoholio. Specialistui, kuris priskirtas stebėti pacientą, reikia bendrauti su asmeniu, galimi vizitai į namus, galima pacientui paskambinti. Stacionarinis paciento gydymas, esant priklausomybei nuo alkoholio, taikomas tik tuomet, kai būna ūmūs psichikos sutrikimai.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2011-08-30 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-244/2011, matyti, jog nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu 2010-11-22 S. K. konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas - ūminė alkoholinė intoksikacija su delyriniu sąmonės sutrikimu, dėl psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu S. K. konstatuojamas mišrus asmenybės sutrikimas bei priklausomybės nuo alkoholio sindromas (dabar susilaiko), dėl psichikos sveikatos būklės jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei duoti parodymus teisme, tačiau S. K. parodymus apie byloje nagrinėjamą įvykį dėl anterogradinės amnezijos rekomenduojama vertinti kritiškai, atsižvelgiant į faktinę bylos medžiagą. S. K. rekomenduojamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas - ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, psichiatro priklausomybės ligų specialisto priežiūroje (b.l. 105-108).

Iš specialisto 2011-01-07 išvados Nr. 001 matyti, kad vienas iš S. K. paimtų 2010- 11-22 objektų yra svaidomasis durklas, pagamintas gamykliniu būdu, t.y. yra D kategorijos nešaunamasis ginklas (b.l. 38-39).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, parodė, jog neprisimena, kaip tai įvyko, kad užpuolė nukentėjusįjį, svaidomąjį durklą buvo įsigijęs, nešiojosi apsiginti. Jo kaltę ir nusikalstamų veikų padarymą patvirtina nukentėjusiojo A. K., liudytojų A. P., G. K. parodymai, specialisto išvados duomenys, pats daiktinis įrodymas, kuris saugomas policijos komisariate, t.y. svaidomasis durklas, taip pat liudytojo P. V. parodymai. Iš pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė, jog S. K. turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą. Jis pats parodė, jog tokio tikslo neturėjo, kojines pagrobė būdamas nepakaltinamumo būklėje. Bylos įrodymai taip pat rodo, jog tokio tikslo nebuvo. Taigi, kaltinamojo S. K. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį.

Medicinos priemonės baudžiamajame procese yra ir asmens gydymo, ir valstybės prievartos visuma. Nors savo forma ir esme priverčiamos medicinos priemonės skiriasi nuo bausmės, tačiau jomis siekiama iš dalies labai panašių tikslų. Šios priemonės yra taikomos asmeniui, kuris padarė baudžiamajame įstatyme numatytą pavojingą veiką, tačiau teismo yra pripažintas nepakaltinamu. Įstatymas nenumato kokios priverčiamos medicinos priemonės turi būti skiriamos už konkrečias pavojingas veikas, todėl parinkdamas nepakaltinamu pripažintam asmeniui taikytiną priverčiamąją medicinos priemonę, teismas atsižvelgia tiek į asmeniui nustatytą psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, tiek į padarytos pavojingos veikos pobūdį ir pavojų, kurį asmuo gali kelti sau ar kitiems visuomenės nariams. Vadovaudamasis eksperto paaiškinimais ir pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kurio išvadose nurodyta, kad S. K. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo laikinu psichikos sutrikimu - ūmine alkoholine intoksikacija su delyriniu sąmonės sutrikimu, ir dėl psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, teismas konstatuoja, kad S. K., darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustas pavojingas veikas, buvo nepakaltinamas. Jo elgesys gydymo ir tyrimo metu leidžia daryti išvadą, kad priverstinai negydomas jis ir vėl gali daryti naujas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, o taip pat ir teisiamojo posėdžio metu ekspertas patvirtino išvadą, kad S. K. būtinas priverstinis ambulatorinis gydymas.

Atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, eksperto paaiškinimus, kitus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, S. K. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, psichiatro priklausomybės ligų specialisto priežiūroje.

S. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 65, 66 ) – naikintina, šiai nutarčiai įsiteisėjus.

Daiktai, du medžiokliniai peiliai ir svaidomasis durklas, kurie perduoti saugoti į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 5 PK daiktų saugojimo patalpas (b.l. 43), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotini ir perduotini valstybės nuosavybėn.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 401, 403, 404 straipsniais, teismas, -

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti S. K. nepakaltinamumo būklėje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje, ir jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, psichiatro priklausomybės ligų specialisto priežiūroje.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, šiai nutarčiai įsiteisėjus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalimi, daiktus, du medžioklinius peilius ir svaidomąjį durklą, kurie perduoti saugoti į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 5 PK daiktų saugojimo patalpas, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.