Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Audrai Obelieniūtei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nuteistajam N. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Iš N. K. nukentėjusiajam G. T. priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. vasario 21 d. apie 8val. 10 min., Kaišiadorių rajono policijos komisariate, Bažnyčios g. 3, Kaišiadoryse, būdamas suimtas, iš areštinės šeštos kameros, maitinimo metu tyčia nustūmė ranka ant atidaryto langelio padėtą puodelį su verdančiu vandeniu, nudegindamas nugarą lėkštės pakelti pasilenkusiam Kaišiadorių r. PK Viešosios policijos areštinės policininkui G. T., kuris pagal 2003-02-03 įsakymą Nr. 7 TE ,,Dėl tarnybos eigos“, patvirtintą Kaišiadorių r. PK viršininko G.Aleksonio ir 2006-07-27 ,,Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus areštinės postinio pareigybės aprašymą“, patvirtintą PK viršininko G.Aleksonio įsakymu Nr. 63-TE-54, vykdė tarnybines pareigas, tuo nukentėjusiajam G. T. padarė terminį antro laipsnio odos nudegimą dešinėje nugaros pusėje, išsivysčiusį nuo vietinio aukštos temperatūros poveikio, nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiam dėl tarnybos pareigų vykdymo.

Nuteistasis N. K. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-03-07 nuosprendį ir prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad paskirta per griežta bausmė ir priteista per didelė suma neturtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo N. K. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę ir išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Skirdamas bausmę N. K. teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, paskirtoji bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei ir nėra per griežta. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Apelianto padarytas nusikaltimas pagal LR BK 11 str. nuostatas priskiriamas apysunkiams nusikaltimams, jis padarytas tyčia, nusikaltimas baigtas, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad N. K. anksčiau teistas tris kartus, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (LR BK 27 str.), o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, LR BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Sąlygų, leidžiančių N. K. atžvilgiu taikyti LR BK 62 str., reglamentuojantį švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą nėra, todėl esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės rūšis parinkta teisingai.

Teismas nustatė N. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nėra, tai leidžia skirti mažesnę bausmę skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61str. 2 d.). Paskirtoji vienerių metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra žymiai mažesnė už LR BK 138 str. 2 d. sankcijos vidurkį. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės rūšį, motyvus, į kaltininko asmenybę, daro recidyvinius nusikaltimus, administracinius teisės pažeidimus, laikytina, kad paskirtoji bausmė yra gana švelni ir nėra pagrindo dar labiau ją švelninti.

Nuteistasis N. K. veikė tyčia, tai pakankamai aiškiai parodė liudytojai O. P. ir S. A., buvę nusikaltimo vietoje. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog nuteistasis N. K. supyko, kad jo nuomone pateikta lėkštė nėra pakankamai švari, tyčia nustumdamas lėkštę numetė, tik po to, kai nukentėjusysis G. T. pasilenkė pakelti numestąją lėkštę, jis antrąkart stūmė kitą indą- puodelį su karštu vandeniu, esamą situaciją akivaizdžiai suvokdamas ir matydamas aplinką, kad puodelis su karštu vandeniu užkris ant pasilenkusio pareigūno ir jį sužalos, toks veikimas pagrįstai pripažintas tyčiniu.

Apeliantas ginčija civilinį ieškinį dėl per didelės neturtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė civilinio ieškinio dydžio klausimą priteisdamas 1000 litų neturtinės žalos atlyginimui, tik nepakankamai motyvavo tokį sprendimą.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra konkretaus fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais atsižvelgdamas į sužalojimo aplinkybes, pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas bylos aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, galimybių praradimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. K., būdamas supykęs ant G. T., kuris vykdė savo tarnybines pareigas, tyčiniais veiksmais nustūmė ranka puodelį su verdančiu vandeniu, nudegindamas G. T. nugarą ir padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį terminiu antro laipsnio odos nudegimu dešinėje nugaros pusėje (b.l. 14-15). Esant tokiam sveikatos sutrikdymui, nukentėjusysis G. T. patyrė pakankamai didelį fizinį skausmą, jo sveikatos būklė po sužalojimo buvo gana sunki, jam nudeginta apie 3 procentai kūno paviršiaus, buvo gydomas Kaišiadorių ligoninės traumatologijos skyriuje. Dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl apriboto judėjimo, dėl vizitų į gydymo įstaigas, negalėjo užsiimti darbine veikla, sportuoti. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ne tik į nukentėjusiojo interesus, yra vertinama visuma aplinkybių, tame tarpe ir nusikaltimo pobūdis, po jo atsiradusios pasekmės, kaltininko turtinė padėtis. Nukentėjusiajam G. T. neturtinė žala atsirado dėl N. K. tyčinių veiksmų, padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuotinas kaip nesunkus sutrikdymas, N. K. savo vardu registruoto turto neturi. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė teisingą sprendimą atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, tačiau tik iš dalies – 1000 Lt, nors G. T. prašė 5000 Lt. N. K. niekur nedirba, tačiau yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, todėl gali dirbti ir atlyginti priteistą sumą, teisėjų kolegijos nuomone, dar labiau mažinti priteistos sumos dydį pagal apelianto prašymą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo N. K. apeliacinį skundą atmesti.