Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės,

dalyvaujant pareiškėjo A. Jankevičiaus individualios įmonės atstovams Augustinui Jankevičiui ir advokatei Kristinai Balevičienei,

atsakovo valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovei Ilonai Jurevičienei,

2018 m. birželio 5 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Jankevičiaus individualios įmonės skundą atsakovui valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. Jankevičiaus individuali įmonė (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:

-panaikinti VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. kovo 13 d. sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ Nr. cspr1-72;

- panaikinti VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo (toliau – ir atsakovas) 2018 m. sausio 24 d. sprendimą „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre“ Nr. (4.6.10.) RS-80;

- įpareigoti VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą - dirbtuves, plane pažymėtas 1P1p (istorinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir pareiškėjo A. Jankevičiaus individualios įmonės, į. k. 241249950, daiktines teises į jas;

- priteisti pareiškėjo A. Jankevičiaus individualios įmonės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2015 m. spalio 22 d. jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šioje teritorijoje preliminariai nuo 1900 metų veikė Klaipėdos dujų fabrikas. 2017 m. rugsėjo 1 d. atliekant minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatyta, kad žemės sklype yra išlikę buvusio Klaipėdos dujų fabriko gamybos, pramonės paskirties pastato – vamzdžių tinklo dirbtuvių, pamatai (istorinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Įvertinus tai, kad buvo rasti išlikę pamatai, 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo parengta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2017 m. spalio 18 d. kreiptasi prašymu į atsakovą, prašant įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – vamzdžių tinklo dirbtuves, plane pažymėtas 1P1p (istorinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, taip pat daiktines teises į jį. Atsakovas 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu „Dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ Nr. (4.6.10.) RS-1155 nusprendė prašymo įrašyti minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą netenkinti, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktu.

Pareiškėjas 2018 m. sausio 10 d. atsakovui pakartotinai pateikė prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – dirbtuves, plane pažymėtas 1P1p, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir daiktines teises į jį, su prašymu pateikdamas patikslintą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus papildomus dokumentus.

Atsakovas 2018 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-80 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą vadovaujantis šiais pagrindais: 1) jau yra priimtas 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimas atmesti tapatų pareiškėjo prašymą; 2) daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats daiktas. Pareiškėjas nesutikdamas su minėtu sprendimu, ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka apskundė trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ „Registrų centras“. VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. cspr1-72 atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti atsakovo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-80.

Pareiškėjas nurodo, jog atsakovo 2018 m. sausio 24 d. sprendimas ir VĮ ‚Registrų centras“ centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. kovo 13 d. sprendimas yra nepagrįsti, nemotyvuoti, todėl naikintini. Minėtuose sprendimuose nepagrįstai konstatuojama, jog yra priimtas galiojantis viešojo administravimo subjekto sprendimas tuo pačiu klausimu ir nepateikus naujų faktinių duomenų, pakartotinai kreipiamasi dėl daikto ir daiktinių teisių į jį registravimo. Pareiškėjo nuomone minėta išvada yra klaidinga, kadangi prie 2017 m. spalio 18 d. ir 2018 m. sausio 10 d. prašymų pridėti dokumentai nebuvo tapatūs, nes jis kreipėsi į kadastro duomenų bylos rengėją dėl kadastro bylos duomenų patikslinimo, kuris, atsižvelgdamas į teritorinio registratoriaus 2017 m. lapkričio 3 d. sprendime nurodytus trūkumus, patikslino prašomo įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis (pagrindinis pastatas – dirbtuvės, nurodyta pastaba, kad pastatas pažeistas, patikslinti/perskaičiuoti kiti pastato (rūsių) parametrai, baigtumo procentas, vertė ir kt.). Patikslinta statinio kadastro duomenų byla atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. 44/1964216 yra nurodyti visi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyti į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomų statinių kadastro duomenys. Iš patikslintos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos galima nustatyti visus būtinus statinio parametrus, reikalingus duomenims į Kadastrą įrašyti ir nekilnojamąjį daiktą identifikuoti.

Pažymi, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog prašomas įregistruoti nekilnojamasis daiktas nėra išlikęs. Nepaisant fakto, kad pastato antžeminė dalis yra sunykusi, išlikusių pastato pamatų egzistavimas, sudaro faktinį ir teisinį pagrindą įregistruoti pastatą Nekilnojamojo turto registre. Minėtas aplinkybes patvirtina žemės sklypo geodezinis planas M1:500 ir kadastrinių matavimų rengėjo 2017 m. liepos 22 d. atlikta pamatų detalizacija ir jų fotofiksacija.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. Jankevičiaus individualios įmonės atstovai Augustinas Jankevičius ir advokatė Kristina Balevičienė nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus motyvus, prašo jį tenkinti. Advokatė Kristina Balevičienė paaiškino, kad prašomo įregistruoti nekilnojamojo daikto rūsys faktiškai egzistuoja, yra laiptai vedantys į jį, yra įmanoma nustatyti išlikusio nekilnojamojo daikto parametrus. Augustinas Jankevičius pažymėjo, kad pastato inventorinių žinių kopijoje nurodytas gyvenamasis namas buvo pastatytas ant dujų fabriko dirbtuvių pamatų.

Atsakovas VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skundo argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. spalio 18 d. prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – vamzdžių tinklo dirbtuves, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda bei prie prašymo pateiktus dokumentus (2017 m. rugsėjo 1 d. kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini)), priimtas 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. (4.6.10)RS-1155 pareiškėjo prašymo netenkinti. Šiuo sprendimu konstatuota, jog Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuoti duomenys apie esančius pamatus nėra pakankamas pagrindas statinių įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi jais remiantis nėra galimybės nustatyti statinio būtinųjų parametrų. Pareiškėjas 2018 m. sausio 10 d. pakartotinai pateikė prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – vamzdžių tinklo dirbtuves, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Kartu su prašymu pateikti priedai – 2017 m. rugsėjo 1 d. kadastro duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato – gyvenamojo namo 2A1p inventorinių žinių kopija. Atsakovas konstatavęs, jog minėtas prašymas yra tapatus 2017 m. spalio 18 d. pareiškėjo prašymui, dėl kurio jau yra priimtas sprendimas, nauji duomenys pagrindžiantys prašymą nėra teikiami, 2018 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. (4.610.)RS-80 pareiškėjo prašymo netenkino. Atsakovė laikosi pozicijos, jog papildomai pateiktos nugriauto gyvenamojo namo inventorinių žinių formos kopijos nėra tinkamas dokumentas nekilnojamojo daikto įregistravimui.

Atsakovas akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad skundas negali būti nagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punkte. Pareiškėjas 2018 m. sausio 10 d. prašymu inicijavo pakartotinį ginčą dėl tapačių santykių, siekdamas tapačių teisinių pasekmių, nenurodydamas jokių naujų faktinių duomenų, kurie buvo nežinomi nagrinėjant 2017 m. spalio 18 d. prašymą. Atsakovo nuomone, pareiškėjo kartu su 2017 m. spalio 18 d. ir 2018 m. sausio 10 d. su prašymais įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises pateikta 2017 m. rugsėjo 1 d. kadastro duomenų byla neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme ir Taisyklėse numatytų reikalavimų, todėl 2018 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. (4.6.10.)-RS-80 ir VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. cspr1-72 yra teisėti bei pagrįsti.

Teismo posėdžio metu atsakovo VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ atstovė Ilona Jurevičienė nurodė, kad nesutinka su skunde išdėstytais argumentais, prašo atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-80 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto registre“, kuriuo atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo A. Jankevičiaus individualios įmonės prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą bei daiktines teises į jį ir VĮ „Registrų centro“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. espr1-72 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, kuriuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nutarė palikti galioti pirmiau minėtą atsakovo sprendimą nepakeistu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2015 m. spalio 22 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. sav. Pareiškėjas skunde teigia, kad atlikus minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatytas faktas, jog žemės sklype yra išlikę buvusio Klaipėdos dujų fabriko statiniai: gamybos, pramonės paskirties pastato – vamzdžių tinklo dirbtuvių, pamatai.

Pareiškėjas siekdamas įregistruoti daiktines teises į minėtų statinį, 2017 m. spalio 18 d. atsakovui pateikė prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – vamzdžių tinklo dirbtuves (istorinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir daiktines teisės į minėtą nekilnojamąjį daiktą. Prašymas grindžiamas G. Mačiulskio paslaugų įmonės parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais duomenimis. Atsakovė 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1155 „Dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka kadastro įstatymo reikalavimų, t. y. kadastro duomenų byla neatitinka nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimo ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių), nusprendė pareiškėjo prašymo netenkinti. Minėtame sprendime atsakovas konstatuoja, kad pareiškėjo pateiktoje statinių kadastro duomenų byloje užfiksuoti duomenys apie esančius statinio pamatus nėra pakankamas pagrindas statinių įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi remiantis jais nėra galimybės nustatyti statinio būtinųjų parametrų, identifikuoti jį kaip nekilnojamąjį daiktą ir nustatyti duomenis, reikalingus nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į Kadastrą. Pažymima, kad kadastro duomenų byloje nurodyti pamatai yra sunykusių pastatų pamatai, kurie nelaikytini nekilnojamojo turto kadastro objektais. Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas atsakovo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-1155 neskundė nei išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, ne teismui.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsižvelgdamas į atsakovo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendime išdėstytas pastabas, kreipėsi į Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengėją, prašydamas patikslinti nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus. Patikslinus Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, pareiškėjas 2018 m. sausio 10 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą prašymu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – dirbtuves (istorinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir daiktines teises į minėtas dirbtuves. Prie prašymo pareiškėjas pateikė patikslintą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato, buvusio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, žemės sklypo plane žymimo 2A1p, inventorinių žinių bylos kopiją. Atsakovas 2018 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-80 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto registre“ atsisakė tenkinti pareiškėjo 2018 m. sausio 10 d. prašymą, nurodydamas, jog jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro kadastro tvarkytojo sprendimas, kuriuo atsisakyta įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu. Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad pateikta nugriauto gyvenamojo namo inventorinių žinių formos kopija nėra tinkamas dokumentas nekilnojamojo daikto įregistravimui.

Pareiškėjas nesutikdamas su atsakovo 2018 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-80 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto registre“, jį apskundė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijai. VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. espr1-72 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ nusprendė VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-80 palikti galioti.

Taigi iš šių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovė atsisakydama tenkinti pareiškėjo 2018 m. sausio 10 d. prašymą, laikosi pozicijos, jog 2018 m. sausio 10 d. prašymas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį, yra analogiškas 2017 m. spalio 18 d. pateiktam prašymui, dėl kurio jau yra priimtas sprendimas ir teikiant prašymą kartu su juo nėra pateikta naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktas numato, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog jau yra priimtas nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 straipsnio 5 punktas numato, kad prašymas viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad teisės normos suteikia teisę viešojo administravimo subjektui atsisakyti tenkinti prašymą, jeigu yra nustatoma aplinkybė, jog asmuo pakartotinai kreipiasi tuo pačiu klausimu ir nepateikia naujų duomenų leidžiančių abejoti jau priimto sprendimo pagrįstumu.

Vertinant pareiškėjo 2017 m. spalio 18 d. prašymo turinį ir 2018 m. sausio 10 d. prašymo turinį akivaizdu, kad pareiškėjas siekia analogiško rezultato – įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – dirbtuves (unikalus istorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir daiktines teises į jį. Pareiškėjas akcentuoja, kad prašymai nėra tapatus, kadangi prie 2018 m. sausio 10 d. prašymo buvo pateikti kiti prašymo pagrįstumą pagrindžiantis dokumentai – patikslinta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastato inventorinių žinių kopija. Byloje ginčo nėra, jog su 2017 m. spalio 18 d. prašymu ir su 2018 m. sausio 10 d. prašymu pareiškėjas atsakovui pateikė G. Mačiulskio paslaugų įmonės parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 10 d. prašymo turinys patvirtina pareiškėjo teiginį, kad prie jo buvo pridėtas papildomas dokumentas, kuris nebuvo pateiktas prie pirminio prašymo įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį – pastato, buvusio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, inventorinių žinių kopija.

Vertinant su 2017 m. spalio 18 d. prašymu pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir su 2018 m. sausio 10 d. prašymu pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, nustatyta, jog bylos rengėjo atlikti patikslinimai yra minimalūs, t. y. 1A formoje (pagrindinio pastato, jų dalių ir priestatų kadastro duomenys) yra pakeistas pastato rūsio baigtumo procentas iš 56 proc. į 54 proc.; pastabose nurodoma, kad nekilnojamasis daiktas yra fiziškai pažeistas; pirminėje byloje viso objekto bendras baigtumo procentas – 18 proc., o patikslintoje byloje – 11 proc. Taip pat nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos priede „Pagrindinio pastato 1P1p, jo dalių ir priestatų įkainojimas (perkainojimas)“ yra pateikta nauja vidutinė vieneto statinio vertė po indeksavimo ir atkūrimo kaštai (statybinė vertė). Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog nekilnojamojo kadastro duomenų bylos rengėjo atlikti nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų patikslinimai Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra minimalūs ir nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog šie duomenys apie išlikusius statinio pamatus buvo pakankami statinio įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes nėra pakankami nustatyti statinio būtinųjų parametrų, identifikuoti jį kaip nekilnojamąjį daiktą ir nustatyti duomenis, reikalingus nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į Kadastrą, kaip tai jau buvo nurodyta 2017 m. lapkričio 3 d. sprendime Nr. (4.6.10)RS-1155.

Taigi atsakovas vertindamas iš esmės analogišką Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų bylą, pagrįstai ginčijamu sprendimu konstatavo, jog nėra galimybės nustatyti statinio būtinųjų parametrų, identifikuoti nekilnojamąjį daiktą ir nustatyti duomenis, reikalingus nekilnojamojo turto objektams įrašyti į Kadastrą.

Pareiškėjas akcentuoja, jog prie 2018 m. sausio 10 d. prašymo buvo teikiami nauji duomenys apie pastato inventorines žinias. Pažymėtina, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodoma, kad pareiškėjo siekiamas įregistruoti nekilnojamasis daiktas yra gamybos, pramonės paskirties dirbtuvės, kurių statybos pradžios metai – 1912 m., statybos pabaigos metai – 1912 m. Su 2018 m. sausio 10 d. prašymu pateikto pastato – gyvenamosios paskirties namo, žymimo 2A1p, inventorinių pastato žinių formos kopijoje, nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą - gyvenamąjį namą, statybos metai 1925, buvusį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šie pastato inventorinių žinių duomenys nėra susiję su siekiamu įregistruoti nekilnojamuoju daiktu, kadangi skiriasi objektų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, statybos metai, kiti pastatą identifikuojantys duomenys, todėl konstatuojama, kad tai yra duomenys apie kitą, jau sunykusį nekilnojamąjį daiktą ir atsakovas 2018 m. sausio 24 d. sprendime Nr. (4.6.10.)RS-80 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto registre“ pagrįstai nurodė, kad pateikta nugriauto gyvenamojo namo inventorinių žinių kopija nėra tinkamas dokumentas nekilnojamojo daikto įregistravimui.

Reikalavimai statinio kadastro duomenų nustatymui ir registravimui

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad atsakovas nepagrįstai kelia abejonę dėl išlikusių pamatų egzistavimo kaip nekilnojamojo daikto, kuris gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis teigia, jog nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnis įvirtina, kad Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 5) šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas.

Nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai inter alia (be kita ko) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017-11-01 iki 2018-05-01) 2 straipsnio 84 punkte pateiktas pagrindinio statybos teisės objekto – statinio – apibrėžimas ir klasifikacija. Pagal pateiktą definiciją statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Taigi statinį apibūdina trys požymiai: 1) statiniu laikytinas tik toks pastatas ar įrenginys, kuris turi laikančiąsias konstrukcijas; 2) pastatas ar įrenginys turi būti sumontuotas statybos vietoje atliekant statybos darbus; 3) pastatas ar įrenginys turi būti nekilnojamasis daiktas. Laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 punktas).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi tokie statinių kadastro duomenys: 1) objektas: pastatas; patalpa; inžinerinis statinys; <...> 4) statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas; 5) statinio parametrai: plotas; tūris; ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai; 6) statinio statybinė medžiaga; 7) statinio vidaus įrangos charakteristikos; 8) statinio vertės, nustatytos Vyriausybės nustatyta tvarka; verčių nustatymo datos; 9) statinio fizinio nusidėvėjimo ir baigtumo procentas; 10) įsigijimo kaina ir data; 11) statinio statybos pradžios ir pabaigos metai; 12) duomenys apie statinio statybos būklę ir kt.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą įrašo Kadastro tvarkytojo darbuotojai, turintys Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteiktą kvalifikaciją. Kadastro nuostatus tvirtina Vyriausybė. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Kadastro nuostatai) yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“. Kadastro nuostatų 32.2.4.2. punktas numato, kad nebaigti statyti ar fiziškai pažeisti statiniai matuojami, kai galima nustatyti jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus parametrus. Nebaigtuose statyti statiniuose atskirų nekilnojamųjų daiktų (butų, kitų patalpų) kadastro duomenų bylos gali būti sudaromos, jeigu statinys pastatytas tiek, kad galima apskaičiuoti atskirų nekilnojamųjų daiktų bendrą plotą ir vertę, aprašyti juos šių Nuostatų nustatyta tvarka, ir jeigu nustatyti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta šio statinio kadastro duomenų byla, kadastro duomenys įrašyti į kadastrą.

Taisyklių (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2018-02-24) 17 punkte nustatyti statinių kadastrinių matavimų metu atliekami veiksmai, o būtent: 17.1. išmatuojamos statinių ribos, nustatomi statinių parametrai, pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia statinių duomenims įrašyti į kadastrą; <...> 17.3. nustatomos grafiškai arba atliekant kadastrinius matavimus inžinerinių statinių kontūrų ar ašių pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; <...> 17.5.nustatoma iš pateiktų dokumentų statinio paskirtis, statybos pradžios ir pabaigos metai; 17.6. apskaičiuojami statinių plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastro duomenų bazę; <...> 17.11. suformuojamam nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla pagal šių Taisyklių V skyrių. Taisyklių 174 punktas numato, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų byla – tai nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamojo turto objektus sukomplektuotas rinkinys, o Taisyklių 176 punkte nustatyta, jog byloje komplektuojami šie dokumentai: 1) žemės sklypo kadastro duomenų forma; 2) žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas; 3) žemės sklypo planas; 4) nekilnojamojo turto registro išrašas (jei jis yra); 5) panaudotų valstybinio ar vietinio geodezinio tinklo punktų numeriai, pavadinimai ar kodai ir jų koordinatės (išrašas iš šių punktų registravimo dokumentų) nurodant šaltinį; 6) geodezinių matavimų schema laisvai pasirinktame mastelyje su išmatuotais linijų ilgiais ir kampais, išskyrus atvejus, kai matavimai buvo atlikti GPS prietaisais; 7) statinių planai; 8) statinių kadastro duomenų formos; 9) dokumentai, kurių pagrindu kadastro duomenų bazėje įrašyti, pakeisti, papildyti ar išbraukti nekilnojamojo turto objekto duomenys; 10) kiti dokumentai, kurių pagrindu atlikti kadastriniai matavimai.

Statinio – dirbtuvių, esančių adresų (duomenys neskelbtini), Klaipėda, patikslintoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodyta, jog dirbtuvių statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1912 m. Pagrindinio pastato ir pastato pastogės patalpos baigtumas yra 0 proc., tūris – 0 kv. m., rūsio (pusrūsio) baigtumas – 54 proc., o tūris siekia 315 kv. m., statybinė medžiaga – betonas. Vertinant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje pateiktas fotonuotraukas matyti tam tikri statinio pamatų fragmentai ar jų liekanos, statinio antžeminė dalis yra sunykusi, nėra jokių laikančių konstrukcijų. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kaip kadastro duomenyse nustatyti dirbtuvių statybos pradžios ir pabaigos metai, o taip pat kiti duomenys apie pastatą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks statinys neatitiko Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos statinio sąvokos, nes jis neturėjo jokių laikančių konstrukcijų, negalėjo būti nustatyti statinio parametrai, kuriuos pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas privaloma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog prašomi į nekilnojamojo turto kadastrą įregistruoti statinio pamatai nėra nekilnojamojo turto kadastro objektas, todėl atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, atsisakė įregistruoti daiktą ir daiktines teises.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-80 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto registre“, ir VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. espr1-72 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo A. Jankevičiaus individualios įmonės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus reikalavimo dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – dirbtuves, plane pažymėtas 1P1p (istorinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir pareiškėjo A. Jankevičiaus individualios įmonės daiktines teises į jį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Šioje byloje pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjui patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Jankevičiaus individualios įmonės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.