Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Vilmai Marčiukaitytei,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1) 2000-11-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) pagal LR BK 16 straipsnio 2 dalį, BK 271 straipsnio 1 dalį, BK 278 straipsnio 1 dalį, BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pritaikius LR BK 47¹ straipsnį, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2001-06-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 straipsnio 2 dalį, BK 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 2 mėnesiams. 2002-03-04 ir 2003-06-09 nutartimis veikos perkvalifikuotos į BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirtos naujos bausmės ir jos subendrintos su 2000-11-17 nuosprendžiu, paskiriant subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams 10 mėnesių;

3) 2006-03-03 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., BK 178 str. 2 d. – bauda 10 MGL (1250 Lt) dydžio. Teismo 2012-12-04 nutartimi bauda 10 MGL (1250 Lt) dydžio pakeista į 5 (penkių) parų areštą;

4) 2010-07-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį bauda 6 MGL (780 Lt) dydžio;

5) 2012-01-24 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį bauda 8 MGL (1040 Lt) dydžio;

6) 2012-10-25 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-15 nuosprendžiu) pagal LR BK 292 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose,

šiuo metu suimtas kitoje byloje, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T., neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent: ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 28 d., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) bute, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė: pramoninės gamybos pusiau automatinį šaunamąjį ginklą - pistoletą LUGER 22, 22 kalibro (ginklo numeris panaikintas), skirtą šaudyti 22 (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, priskiriamą B šaunamųjų ginklų kategorijai; metalinį įtaisą - savadarbiu būdu pagamintą lygiavamzdį, vienašūvį šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 22 kalibro žiedinio degimo šoviniais, priskiriamą prie civilinėje apyvartoje draudžiamų šaunamųjų ginklų, o taip pat 6 vnt. pramoninės gamybos, 22 kalibro (5,6 mm) ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriami B šaudmenų kategorijai, kuriuos 2015-04-28, 15 val. 20 min., kratos metu bute rado ir paėmė policijos pareigūnai, bei, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 1 vnt. pramoninės gamybos, 22 kalibro (5,6 mm) ilgąjį žiedinio įskėlimo šovinį, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriamas A, B ir C kategorijoms, neturėdamas leidimo, neteisėtai su savimi nešiojosi Vilniaus ir Alytaus miestuose iki 2015-04-29, 14 val. 35 min., kol Alytuje, Jotvingių g. 8, esančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje šis šaudmuo buvo rastas ir paimtas asmens kratos metu. Taip A. T. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisme apklaustas A. T. nurodė, kad iki kratos kurį laiką jis buvo leidęs gyventi asmeniui, vardu Tadas, todėl daro prielaidą, kad rasti ginklai ir šoviniai priklausė jam. Šiuo aiškinimu teismas netiki, nes tokių aplinkybių kaltinamasis nenurodė ikiteisminio tyrimo metu. Apie tai, kad bute gyveno kiti asmenys nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepatvirtino liudytojas S. B.. Aplinkybės apie tai, kad bute gyvena kiti asmenys, kratos metu kaltinamasis nepatvirtino ir asmenims (policijos darbuotojams), kurie atliko kratą. Be to, kaltinamasis negali nurodyti tikslių duomenų apie asmenį vardu Tadas, tai yra: nei jo pavardės, nei gyvenamosios vietos, nei kontaktinių duomenų, kad būtų galima patikrinti jo keliamą versiją. Kaip minėta šią versiją kaltinamasis pateikė tik teisme duodamas parodymus, todėl ja teismas netiki. Taigi, teismui yra pagrindas daryti išvadą, kad kratos metu bute surasti ginklai ir šoviniai priklausė A. T., bet ne kitiems asmenims. Be to, nelogiška būtų manyti, kad pašaliniai asmenys ginklus laikytų kitiems asmenims priklausančiame bute.

Liudytojo K. U. parodymai patvirtina aplinkybę, kad kratos metu pas A. T. surastas šovinys. Ši aplinkybė užfiksuota kratos protokole. Specialisto išvada patvirtino, kad šovinys yra šaudmuo.

Nors A. T. neigia aplinkybę, kad pas jį buvo surastas šovinys, tačiau liudytojo K. U. parodymai kaltinamojo aiškinimą paneigia. Teismas tiki liudytojo K. U. parodymais apie tai, kad pas A. T. buvo surastas šovinys, nes tai atitinka ir kratos protokole esančius duomenis apie šovinio suradimą. Teismas daro išvadą, kad liudytojui K. U. nėra jokio pagrindo apkalbėti A. T.. Juo labiau, kad jie prieš šovinio suradimą nebuvo pažįstami ir tarp jų nėra buvę jokių konfliktų ar piktumų.

Kaltinimo dalis neteisėtai disponavus šaunamaisiais ginklais (pistoletas Luger 22, metalinis įtaisas-savadarbiu būdu pagamintas lygiavamzdis), šaudmenimis

Teismas, remdamasis ištirtų įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamojo veika pagal jam pareikštą šį kaltinimą visiškai įrodyta. Vertindamas visumą byloje ištirtų įrodymų, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinime nurodyti šaunamieji ginklai (pistoletas Luger 22, metalinis įtaisas-savadarbiu būdu pagamintas lygiavamzdis), šaudmenys, kurie paimti iš kaltinamojo, yra tinkami šaudyti. Todėl tokia ginklo faktinė būklė lemia ir baudžiamojo įstatymo taikymo apimtis, t. y. už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, šaudmenimis taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika turi visus tokiai veikai būtinus požymius: šios veikos objektą, t. y. tokia kaltinamojo veika tiesiogiai pažeidė visuomenės saugumą tuo pagrindu, kad šaunamaisiais ginklais, šoviniais disponavo neturėdamas tam reikiamo leidimo, t. y. neteisėtai. Taigi specialios institucijos, kurioms suteikta teisė kontroliuoti ginklų, šaudmenų įgijimo ir laikymo taisyklių laikymąsi, realiai negalėjo to padaryti, o tai sukėlė sąlyginę grėsmę visuomenės saugumui.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę lemia jo padarytos veikos faktinės aplinkybės, kurios atskleidžia jo tyčios turinį. Kaltinime ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytais šaunamaisiais ginklais (pistoletas Luger 22, metalinis įtaisas-savadarbiu būdu pagamintas lygiavamzdis), šaudmenimis, kaltinamasis disponavo neteisėtai, t. y. neturėdamas tam nustatyto privalomo leidimo. Tuo jis pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir nurodytą baudžiamojo įstatymo normą, reglamentuojančius, kad šaunamųjų ginklų ir šaudmenų gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ar realizavimas neturint leidimo visais atvejais užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą (LR BK). Teismas, atskleisdamas kaltinamojo nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, konstatuoja, kad veikos padarymo metu kaltinamasis buvo ir yra pakaltinamas asmuo, subrendęs, turintis užtektinai gyvenimiškos patirties bei žinių apie valstybėje nustatytas privalomas elgesio normas ir taisykles, kurių jis privalo laikytis, taip pat apie galimus padarinius, jei šių taisyklių nesilaikys. Taigi kaltinamasis suprato, kad šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis disponuoja neteisėtai, nes dėl leidimo nesikreipė į jas išduodančias institucijas, o disponuoti šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis leidimo neturėjo. Šio nusikalstamos veikos subjektyvinės pusės požymio analizė pagrindžia kaltinamojo kaltės formą tiesioginę tyčią, nes apibendrinant galima konstatuoti, kad kaltinamasis suvokė, kad šaunamuosius ginklus, šaudmenis laikė neteisėtai ir to norėjo.

Neteisėtai disponuodamas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis kaltinamasis A. T. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 253 straipsnio 1 dalyje.

LR BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą, t. y. neturint leidimo, šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimą, įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą ar realizavimą. Šiame straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatyminį reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šiuo atveju nustatyta, kad ginklai, kuriais neteisėtai disponavo kaltinamasis yra šaunamieji ginklai, o šoviniai – šaudmenys yra tinkami naudoti, jiems laikyti reikalingas leidimas, o kaltinamasis jo neturėjo, todėl ginklais, šaudmenimis disponavo neteisėtai.

Kaltinamojo A. T. nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai disponavo (laikė) šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis. Už nusikaltimo padarymą kaltinamasis A. T. baustinas, jam skirtina bausmė.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamą veiką būtina perkvalifikuoti iš LR BK 253 straipsnio 2 dalies į LR BK 253 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. T. kaltinamas neteisėtai disponavęs trimis šaunamaisiais ginklais ir dėl to jo nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 253 straipsnio 2 dalį.

Teismas nustatė, kad A. T. neteisėtai disponavo dviem šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir dėl to jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuota pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį.

Nepasitvirtino kaltinimo dalis neteisėtai disponavus šaunamuoju ginklu (pistoletas RECK (SPP Nr. 157779), todėl ši kaltinimo dalis turi būti pašalinta.

Byloje nustatyta, kad kaltinamojo A. T. bute atlikus kratą buvo surasta ir paimta pramoninės gamybos, pusiau automatinio, 9 mm kalibro dujinio pistoleto RECK Miami Mod. 35 Nr. C072456 (Vokietija), skirto šaudyti 9 mm kalibro 9 mm dujiniais bei garsiniais (signaliniais) pistoletiniais šoviniais rėmas su jame sumontuota C kategorijos šaunamojo ginklo pagrindine dalimi – vamzdžiu.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktas pistoletas RECK (SPP Nr. 157779) yra pramoninės gamybos, pusiau automatinis, 35 (9 mm) kalibro dujinis pistoletas RECK Miami Mod. 35 Nr. C072456 (Vokietija), skirtas šaudyti 35 (9 mm) kalibro dujiniais bei garsiniais (signaliniais) pistoletiniais šoviniais. Pateiktas pistoletas yra be užrakto laikiklio, paleidžiamojo-skeliamojo mechanizmo, grąžinamojo mechanizmo ir be saugiklio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pistoletas yra priskiriamas šaunamiesiems ginklams, C ginklų kategorijai. Pateiktos būklės pistoletas yra techniškai netvarkingas ir šaudymui netinkamas.

Teismas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką apskritai kyla tik tuomet, kai yra visi tokios nusikalstamos veikos sudėties požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektyvioji pusė ir subjektas, o šiuo atveju dar ir dalykas, todėl vien tik fakto konstatavimas be šių būtinųjų požymių buvimo, be to, dar ir nesant kaltinamajame akte jų teisinės analizės ir juridinio pagrindimo, susiejant ją tik su objektyviaisiais faktais ir aplinkybėmis, būtų klaidingas ir be pakankamo teisinio pagrindo kriminalizuoja (baudžiamosios teisės prasme) tokią kaltinamojo veiką, kurioje iš esmės nėra nusikaltimo požymių. Remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis, šis įstatymas netaikomas ginklams, kurie visiškai netinkami naudojimui pagal jų tiesioginę paskirtį. Todėl ir šiuo aspektu baudžiamosios teisės ir kriminalistikos doktrinoje nurodyta šaunamojo ginklo sąvoka ir būtinieji požymiai tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, neprieštarauja nei paminėto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatoms, nei apskritai baudžiamojo įstatymo paskirčiai ir jame suformuluotai bendrajai baudžiamosios atsakomybės sampratai, bendriesiems tikslams ir teisingumo principams. Teismas, pasisakydamas dėl nusikaltimo objektyviosios pusės, taip pat konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis savo veiksmais ir veikla, laikant pistoletą (RECK (SPP Nr. 157779), kuris buvo techniškai netvarkingas ir šaudymui netinkamas, kėlė pavojų visuomenės saugumui, kad laikė veikiantį šaunamąjį ginklą, arba kad šaunamąjį ginklą mėgino pataisyti, mėgino perdirbti jo konstrukciją, ar pakeisti jo neveikiančias dalis veikiančiomis, kad jis įgytų veikiančio, tinkamo naudoti pagal paskirtį šaunamojo ginklo požymių. Todėl teismas daro išvadą, kad esant netinkamam nusikaltimo dalykui, visuomenės saugumo pažeisti negalima ir todėl nėra pagrindo teigti, jog kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo objektyvioji pusė. Kaip minėta, specialisto išvada patvirtino, kad pateiktos būklės pistoletas yra techniškai netvarkingas ir šaudymui netinkamas. Pateiktas pistoletas yra be užrakto laikiklio, paleidžiamojo-skeliamojo mechanizmo, grąžinamojo mechanizmo ir be saugiklio. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad šautuvą buvo mėginta padaryti tinkamu šaudymui. Pažymėtina, kad šio nusikaltimo (BK 253 straipsnis) dalykas yra ne bet kokie daiktai, bet tik tokie įrenginiai ar daiktai (šaunamieji ginklai), kurie sukonstruoti arba pritaikyti mechaniškai paveikti taikinį per nuotolį sviediniu, turinčiu pakankamą nukaunamąją galią. Baudžiamajai atsakomybei kilti itin svarbus ir kriminalistinis tokio nusikaltimo (dalyko) daikto įvertinimas. Kriminalistikos doktrina apibūdina, kad šaunamasis ginklas tam, kad jį galima būtų pripažinti nusikaltimo dalyku (daiktu), turi turėti dvi apibendrinančias požymių grupes – tai bendruosius požymius ir specialiuosius požymius: bendrieji šaunamojo ginklo požymiai yra jų paskirtis – galimybė panaudoti puolimui arba gynybai, o specialūs požymiai – parako ar kitos sprogstamosios medžiagos dujų panaudojimas sviediniui išmesti, vamzdis, suteikiantis sviediniui judėjimo kryptį, prietaisas (įtaisas) užtaisui uždegti, pakankamas sviedinio pažeidžiamasis poveikis, konstrukcija, leidžianti atlikti daugiau kaip vieną šūvį. Jei bent vieno iš šių požymių nėra, ginklas šaunamiesiems ginklams baudžiamojo įstatymo prasme negali būti priskirtas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos bei surinktų įrodymų matyti, kad pistoletas (RECK (SPP Nr. 157779), nors ir įvardijamas kaip šaunamasis ginklas, bet netinkamas naudoti pagal paskirtį, tai yra tokios būklės, kurioje jis buvo laikomas, surastas ir paimtas, šaudymui netinkamas, esamos būklės, negalima mechaniškai paveikti taikinį per nuotolį sviediniu, sužaloti, ar atimti gyvybę. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis ketino ir galėjo padaryti šį ginklą tinkamu naudoti pagal paskirtį. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, konstatuoja, kad šioje kaltinimo dalyje kaltinamojo veikoje nėra šio nusikaltimo požymio – objekto, t. y. kaltinamojo padaryta veika nekėlė pavojaus nei asmens, nei visuomenės, nei valstybės saugumui, nes rasto ginklo negalima laikyti šaunamuoju ginklu baudžiamosios teisės ir kriminalistikos mokslo prasme, kadangi jis buvo neveikiantis, sugadintas, šaudymui netinkamas, techniškai netvarkingas, juo nebuvo galima atlikti šūvio, taigi nekėlė ir negalėjo kelti grėsmės visuomenės saugumui. Esant šioms aplinkybėms kaltinamajam negalima baudžiamoji atsakomybė už pistoleto RECK (SPP Nr. 157779) laikymą. Kaltinamojo A. T. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš LR BK 253 straipsnio 2 dalies į LR BK 253 straipsnio 1 dalį.

Teismas daro išvadą, kad iš kaltinimo būtina pašalinti aplinkybę, kad A. T. neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kadangi ši kaltinimo dalis neįrodyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. T. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Kaltinamasis A. T. padarė vieną, apysunkį, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Įvertinama tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, ginklas, šaudmenys surasti ir paimti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. T. teistas, nusikalto teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, nedirba. Kaltinamajam A. T. už nusikaltimo padarymą skirtina bausmė laisvės atėmimas. Paskyrus šią bausmę bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas įvertina tą aplinkybę, kad A. T. anksčiau teismo teistas, jam keletą kartų buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės, jis nusikalto teistumui neišnykus. Tai rodo, kad kaltinamasis nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, daro naujas nusikalstamas veikas, todėl tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, bus galimybė jį taisyti ir auklėti izoliuotą, paveikti jį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Paskyrus laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis.

Daiktų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam A. T., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 185,28 Eur (4 tomas, b. l. 171). Antrinę teisinę pagalbą teisme teikė advokatė Ramutė Budrytė. Nagrinėjant bylą teisme gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (LR BPK 51 straipsnio 7 punktas), kaltinamajam buvo skirtas gynėjas. LR BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Todėl išlaidos už kaltinamajam A. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra iš jo išieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę laisvės atėmimą 2 (dviem) metams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus-ginklus: pistoletą „LUGER 22“ be numerio (pakete Nr. 267711); savadarbį šaunamąjį ginklą (pakete Nr. 267711); dujinį pistoletą „RECK Miami mod.35 Nr. C072456“ (pakete Nr. 157779), kurie saugojami Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje pagal kvitus: 2014-05-05 Nr. 0041470 (b. l. 1t. 147); 2015-04-10 Nr. 0064852 (b. l. 171 t.1) perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

Daiktus: kompaktines plokšteles DVD-R Nr. 52-06-BT-75-14 ir CD-R Nr. 52-06-BT-76-14 prie telefonų apžiūros protokolų, palikti saugoti byloje. Priteisti iš A. T. 185,28 Eur valstybei (išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank“ A/S, Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, „Nordea Bank“ AB, Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.