Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. S.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2017 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis paskirtos bausmės subendrintos apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 (trejų) metų laikotarpiui. Konfiskuota transporto priemonė, automobilis ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Bausmę atlikęs 2018 m. lapkričio 30 d.;

2. 2024 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė – 60 MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda. Nustatytas 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus, konfiskuotas automobilis ,,Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2024 m. birželio 11 d. 8.40 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, abiejų rankų delnais, tyčia sudavė sutuoktinei L. S. ne mažiau kaip vieną smūgį į jos galvos sritį - į abi ausis, sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės ausies būgnelio plyšimu, abipusiu kochliariniu neuritu, dešinės pusės vestibiuliariniu neuritu.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. S. yra draugai, pažįstami virš 15 metų, taip pat gerai pažįsta jo sutuoktinę L. S. bei jų bendrą sūnų D. S.. Yra daug kartų buvęs pas juos svečiuose, name, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 11 d. apie 8 val., tikslaus laiko neprisimena, jam paskambino R. ir paprašė jį nuvežti į jo namą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi jam reikėjo iš garažo pasiimti įrankius. Jis nuvyko pas R. į butą, esantį (duomenys neskelbtini)g., bei iš ten paėmė R. ir su juo nuvyko į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atvykus kartu su R. nuėjo į garažą, kur R. rinkosi savo įrankius. Tai išgirdusi į garažą atėjo L., kuri pakeltu tonu sakė, jog jie triukšmauja, jog nuo triukšmo skamba visas rajonas. Jis nunešė R. įrankius į savo automobilį ir į jį įsėdo. R. su L. buvo kieme ir tarpusavyje konfliktavo. Kiek girdėjo, tarp jų konfliktas kilo dėl namo raktų. R. jo paprašė įjungti telefono kamerą ir filmuoti jų su L. pokalbį. Jis įjungė savo telefono kamerą ir viską nufilmavo. Kiek matė, R. L. atžvilgiu nenaudojo jokio fizinio smurto, jai nesudavė jokių smūgių. Tarp jų vyko tik žodinis konfliktas. Matė tik tai, kad L. rankomis išstūmė R. pro namo duris į kiemą. Sėdėdamas automobilyje matė visą R. ir L. konfliktą, kuris vyko tarp jų kieme. Jeigu R. L. būtų sudavęs kokius nors smūgius bei naudojęs fizinį smurtą jos atžvilgiu, jis tai būtų matęs. Ar R. buvo vartojęs alkoholį, nežino, tačiau nuo jo sklido lengvas kvapas, panašaus į alkoholio, jo apie tai neklausinėjo, tačiau jis kalbėjo rišliai, elgėsi adekvačiai, pats buvo visiškai blaivus. Girdėjo, kaip L. savo mobiliojo ryšio telefonu skambino į policiją. Vėliau R. atėjo į automobilį ir jie išvažiavo bei grįžo pas R. į butą, esantį (duomenys neskelbtini)g. Parvežęs R. jam padėjo susinešti į butą įrankius ir grįžo į savo namus. Kiek pažįsta L., ji yra konfliktiška, isteriška asmenybė, o R. yra ramaus būdo žmogus, nekonfliktiškas (b. l. 86–87).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 35–36, 38–41).

Asmens apžiūros protokole įvykio vietoje užfiksuoti L. S. padaryti sužalojimai (b. l. 43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. birželio 12 d. specialisto išvadoje Nr. G 1195/2024(02) nurodyta, kad L. S. konstatuoti dešinės ausies būgnelio plyšimai, abipusiu kochliarinis neuritas, dešinės pusės vestibiuliarinis neuritas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 50–52).

Iš 2024 m. rugpjūčio 1 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, padaryti vaizdo stebėjimo kamera, įrengta name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 64–68, 70–74).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas L. S. skambutis bendruoju pagalbos centro telefonu, kuriame užfiksuotas jos pranešimas apie prieš ją smurtaujantį girtą vyrą (b. l. 76–77).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamasis pripažino, kad sudavė rankomis smūgius nukentėjusiajai per abi ausis, gailisi dėl savo elgesio. Nukentėjusioji L. S. parodė, kad konflikto metu R. S. netikėtai abiem delnais smogė jai į abi ausis, dėl ko ji pajuto stiprų skausmą, spengimą ausyse. Kaltinamojo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris konstatuotas specialisto išvadoje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. birželio 12 d. specialisto išvadoje Nr. G 1195/2024(02) nurodyta, kad L. S. konstatuoti dešinės ausies būgnelio plyšimai, abipusiu kochliarinis neuritas, dešinės pusės vestibiuliarinis neuritas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina apžiūros protokolai, liudytojo E. V. parodymai ir kita bylos medžiaga. Kaltinamasis veikė tyčia, suvokė, kad jo veiksmai yra smurtiniai, sutrikdantys sveikatą, ko ir siekė. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad tyčinė kaltinamojo veika, kai jis smurtauja nukentėjusiosios atžvilgiu bei sužaloja ją, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, kaltinamasis kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 2 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad R. S. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, teistumui neišnykus, ir sunkinančią, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybes. Praeityje R. S. du kartus teistas (b. l. 104–114), baustas administracine tvarka (b. l. 115–117), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 121), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė (b. l. 122), nedirba.

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam, kuris yra du kartus teistas, dabar teisiamas už vienos nesunkios nusikalstamos veikos padarymą, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, kas rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir nusikalsti, nes anksčiau skirtomis bausmėmis bausmės tikslai jo atžvilgiu nebuvo pasiekti, skirtina vidutinio griežtumo BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui. Laisvės apribojimas skirtinas be intensyvios priežiūros, vietoj jos, siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimą būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamajam R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su vaizdo medžiaga (b. l. 63, 90), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. skirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu R. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti praėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskis su vaizdo medžiaga, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.