Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Č. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, LR pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. Z. 2018-06-06 apie 21.35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo brolį V. Z., tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė šiam į dešinę veido pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis Č. Z. teisme kaltės nepripažino ir paaiškino, jog buvo konfliktas dėl pinigų su broliu V. Z., kuris vyko virtuvėje. Konfliktas buvo žodinis, po to brolis pradėjo eiti į jo pusę, jis jį atstūmė, ir brolis krito veidu į kriauklę. Brolį pastūmė su abiem rankomis į pečius. Įvykio metu jis buvo blaivus, o nukentėjusysis buvo neblaivus. Motinos įvykio metu nebuvo, ji atėjo kai brolis krito, o jis pats jau stovėjo koridoriuke. Brolis krito po smūgio ir atsitrenkė veidu į kriauklę. Jis pats gynėsi, nes virtuvėje buvo daug pavojingų daiktų. Brolio neatsiprašė. Po jo pastūmimo brolis atsitrenkė į kriauklę. Gailisi iš dalies. Po pastūmimo jokių sužalojimų nematė. Jis brolį pastūmė į abu pečius. Brolis krisdamas apsisuko, dėl to šonu ir nukrito. Savo poelgį vertina nelabai gerai.

Nukentėjusysis V. Z. posėdžio metu paaiškino, jog grįžo namo, stovėjo prie kriauklės, užėjo brolis, pradėjo reikalauti pinigų už skalbimo mašinos taisymą, prašė 66 Eur. Brolis puolė muštis. Jis pats stovėjo prie kriauklės, šalia yra spinta. Brolis pribėgo ir į dešine veido pusę sudavė jam smūgį su dešine ranka. Jis jį nustūmė, motina pradėjo brolį laikyti, jis paėmė telefoną ir paskambino pareigūnams. Jis nugriuvęs nebuvo. Įvykio metu buvo išgėręs 200 g. degtinės ir butelį alaus. Su broliu nebendrauja 8-9 metus, jis yra psichiškai nestabilus, konfliktai prasidėjo kai jis pradėjo gerti. Šiuo metu brolis negeria jau 7 metus. Konfliktas kilo dėl pinigų, jis jam buvo skolingas už skalbimo mašiną, bet jam jau mama buvo davusi 100 Eur, bet brolis reikalavo pas jį dar 66 Eur. Po smūgio jis brolį pastūmė, jam skaudėjo veidas, veidas ištino, pareigūnė padarė veido nuotraukas. Kai brolis ėjo link jo, motina buvo už jo, ji matė kai jam sudavė. Po įvykio su broliu nebendravo. Prieš mamą brolis niekada nebuvo pakėlęs ranką. Jis pats jaučiu grėsmę nuo brolio.

Liudytoja J. Z. posėdžio metu paaiškino, jog susipyko dėl nieko. Č. taisė skalbimo mašiną, pasakė Vitalijui, kad reikia pinigų skalbimo mašinos taisymui, Vitalijus tuo metu pinigų neturėjo, bet ji pati davė Č. 100 Eur. Č. priėjo prie V. ir klausė, kada jis atiduos pinigus, V. jam kažką atsakė ir Č. pradėjo muštynės. Č. su ranka trenkė V. į veidą. Ji juos išskyrė, Č. ji pritraukė prie savęs. Ant V. veido buvo mėlynė. Kai ji Č. atitraukė, buvo paraudimas ant V. veido, po to atsirado mėlynė. Č. yra impulsyvus. Konfliktai tarp jų vyko nedažnai, toks konfliktas įvyko pirmą kartą. Č. negeria. Ji nepastebėjo ar V. buvo išgėręs įvykio metu.

Liudytoja B. V. parodė jog adreso neprisimena, žino, kad buvo rajone, kaimo neprisimena, sunkiai surado. Buvo smurtas artimoje aplinkoje, bute 3 asmenys. Broliai susipyko dėl kažkokių pinigų, vienas statė šiltnamį, kitas – skalbimo mašiną taisė. Atrodo, kivirčas įvyko dėl pinigų, kažkuris iš jų trenkė kitam. Pagal smurtą artimoje aplinkoje tą, kuris trenkė, pristatė į komisariatą. Paraudimas ant veido buvo. Nepasakys, ar blaivūs buvo broliai. Prisimena, kad jų mama verkė. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. V. parodė, kad dirbo VA VPK Patrulių rinktinėje vyriausiąja patrule. 2018-06-06 dirbant pagal iš anksto patvirtintą grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu D. B., apie 21.39 iš VA VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), namuose triukšmauja neblaivus pranešėjo brolis, puola muštis. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko V. Z., kuris paaiškino, kad tarp šio su broliu įvyko konfliktas dėl pinigų, po ko brolis Č. Z. trenkė kumščiu šiam į dešinį skruostą. V. Z. buvo blaivus, dėl to šio blaivumas tikrintas nebuvo, pranešėjas buvo susijaudinęs. Ant V. Z. veido dešinio skruosto matėsi paraudimas. Č. Z. paaiškino, kad tarp šio ir brolio kilo konfliktas dėl pinigų. Dėl to, šis kumščiu trenkė broliui į petį, nuo smūgio brolis nukrito, o krisdamas atsitrenkė į kriauklę ir taip susižalojo skruostą. Jie bendravo su abiejų vyrų mama, kuri verkė, sakė, kad jos sūnūs susipyko dėl skalbimo mašinos. Moteris skundėsi, kad vienas sūnus jai padeda, o kitas ne. Taip pat abiejų vyrų motina J. Z. patvirtino, kad matė, kaip vyresnis sūnus kumščiu sudavė jaunesniam į veidą. Moteris labai verkė, buvo labai susijaudinusi. Kadangi buvo užfiksuotas smurto artimoje aplinkoje įvykis, Č. Z. buvo pristatytas į VA VPK Vilniaus m. 1 PK ir informacija perduota VA VPK NVRS. (b.l. 26-27)

Iš byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog 2018-06-07 buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra dviejų kambarių butas, esantis bendrabučio tipo name, trečiame aukšte. Buto viduje, nuo įėjimo kairėje pusėje yra virtuvė. Ten kairėje pusėje yra pastatyta buitinė technika ir baldai. Virtuvės gale, kairėje pusėje yra metalinė kriauklė. Priešais įėjimo duris bute yra kambarys Nr. 1., ten yra viena lova, stalas, spinta, spintelės. Kambaryje yra nukentėjusysis V. Z., kurio dešinės pusės veidas yra ištinęs bei paraudęs. Daugiau sužalojimų ant nukentėjusiojo kūno nematyti. Kambario kairėje pusėje yra įėjimas į kambarį Nr. 2., kambario viduje yra dvi lovos, ant vienos iš jų miega moteris. Bute grumtynių požymių nematyti, tyrimui reikšmingų objektų nenustatyta. (b.l. 2-7)

Iš byloje esančio 2018-06-06 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, kad tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018-06-06 apie 21.39 va. iš VA VPK OVS budėtojo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), namuose triukšmauja neblaivus pranešėjo brolis, puola muštis, grasina. Įvykio vietoje nustatyta, kad policiją kvietė V. Z., kuris su broliu Č. Z. sukonfliktavo dėl pinigų. Dėl to Č. Z. trenkė kumščiu pranešėjui į veidą. V. Z. jautė fizinį skausmą. Pranešėjas atrodė blaivus, susijaudinęs. Užfiksuotas paraudimas ant V. Z. dešinio skruosto. (b.l. 14-15)

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog Č. Z. kaltė, jog jis 2018-06-06 apie 21.35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo broliui V. Z., tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė šiam į dešinę veido pusę, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, visiškai įrodyta. Kaltinamasis Č. Z. savo kaltę pripažino iš dalies teigdamas, jog nesmūgiavo, tik pastūmė nukentėjusįjį ir jis veidu krito į kriauklę. Teigė, jog buvo žodinis konfliktas ir jis gynėsi, nes virtuvėje yra pavojingų daiktų. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi šie parodymai prieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams. Liudytoja apklaustas J. Z. posėdžio metu nurodė, jog Č. Z. su ranka trenkė V. į veidą. Teismas liudytojos kaltinamojo ir nukentėjusiojo mamos parodymus laiko objektyviais, kadangi nenustatė, jog motina duodama parodymus siektų apkalbėti kurį nors vieną iš sūnų ar kurį iš sūnų labiau iš sūnų išskirtų. Be to liudytojos parodymus patvirtina ir policijos pareigūnės B. V. parodymai, kuri buvo apklausta kaip liudytoja. Liudytoja B. V. parodė, jog nukentėjusiajam paraudimas ant veido buvo. Todėl teismas kritiškai vertina kaltinamojo parodymus, jog jis tik pastūmė nukentėjusįjį ir pats nukentėjusysis griuvo veidu. Posėdžio metu kaltinamasis teigė, jog pastūmė gindamasis. Tačiau teismas nagrinėjamu atveju nenustatė būtinosios ginties sąlygų. Būtinąja gintimi laikoma situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save ar kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi, tai yra, kai yra kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, nuosavybę. Pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo asmens teisėms. Kėsinimasis laikomas realiu, kai egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio. Nors kaltinamasis teigia, jog pastūmė gindamasis, kadangi virtuvėje pavojingų daiktų. Tačiau šiuo atveju, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo ėjimas link kaltinamojo kai tarp jų vyko žodinis konfliktas nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad atitiktų būtiniosios ginties sąlygas. Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei Č. Z. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad Č. Z. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam savo broliui. Todėl kaltinamojo Č. Z. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo Č. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių nėra nustatyta.

Skiriant bausmę Č. Z. atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, kuris nėra teistas ( b.l.58-59), nebaustas administracine tvarka ( b.l.63), kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina vienas iš švelniaussių bausmės rūšių - laisvės apribojimas.

Įvertinant, kad kaltinamasis Č. Z. smurtinę nusikalstamą veiką padarė prieš savo artimą giminaitį – brolį, iš byloje apklaustų asmenų matyti, jog kaltinamasis yra impulsyvaus būdo bei siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

Č. Z. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės apribojimu 10 ( dešimčiai) mėnesių , įpareigojant dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame nuo 2018 m. birželio 6 d. 22 val. 55 min. iki 2018 m. birželio 7 d. 10 val. 53 min., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti Č. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 10 ( dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su paskirtais įpareigojimais, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.