Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-05 · Civilinė byla Nr. 2A-2323-567/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-05
Bylos Nr.
2A-2323-567/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Tatjana Žukauskienė, Neringa Švedienė
Atsakovas
T. K.
Ieškovas
A. Š.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorijos:78.2.1, 77.4.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-1994-131/2013 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui T. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti sūnaus H. K. gyvenamąją vietą su motina A. Š.; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui 650 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui 10670 Lt išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 400 Lt už trejus metus ir atėmus atsakovo jau suteiktą 3730 Lt išlaikymą; iš atsakovo priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad A. Š. ir T. K. santuokos įstatymo nustatyta tvarka nėra sudarę, tačiau ilgalaikio ir artimo bendravimo metu 2005-03-04 susilaukė sūnaus H. K.. Vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove. Ieškovė teigia, kad atsakovas vaikui tinkamo išlaikymo neteikė, pinigų duodavo epizodiškai, vaiku nesirūpino, kartu negyveno. Per paskutinius trejus metus atsakovas vaikui skyrė 3730 Lt išlaikymą, skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį turėjo suteikti 14400 Lt išlaikymą, todėl yra susidaręs 10670 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Vieno mėnesio vaiko išlaikymo išlaidos sudaro apie 1300 Lt (1 t., b.l. 21-23, 29-38, 39-100, 125-178). Ieškovė turi dar du vaikus iš pirmosios santuokos – L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kurie gyvena jai ir vyresniam sūnui priklausančiame 3 kambarių bute (duomenys neskelbtini), dirba mokytoja dviejuose darbuose. Per mėnesį ieškovė iš viso uždirba apie 2250 Lt. Papildomai platina AVON kosmetiką, uždirba 100-200 Lt į mėnesį. Vaikai iš pirmosios santuokos gauna 437,70 Lt našlaičių pensijas. Ieškovė išlaiko keturis asmenis (pilnametė duktė – studentė), todėl ji nuolat kreipiasi į trumpųjų kreditų bendroves, turi kreditorinių įsipareigojimų (LR CK 1.5 str., 3.3 str., 3.192 str., 3.199 str., 6.461 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas T. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog sutinka vaikui teikti išlaikymą po 250 Lt per mėnesį, ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas sutinka teikti vaikui H. K. išlaikymą po 250 Lt kas mėn., nes jo pajamos sudaro 524,33 Lt per mėnesį. Atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, nes jos pajamos per mėnesį sudaro 2250 Lt. Atsakovas nesutinka, kad jo įsiskolinimas sudaro 10670 Lt, nes jis pastoviai teikė vaikui išlaikymą pinigais, drabužiais, maistu. Atsakovo tėvai gyvena kaime, todėl jis visada aprūpindavo ieškovę bei vaiką maistu (LR CK 3.156 str., 3.192 str.).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovė su trimis vaikais gyvena jai ir vyresniam sūnui priklausančiame 3 kambarių bute (duomenys neskelbtini), kur šalių vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos ugdymui ir poilsiui. Tėvas su vaiku beveik nebendrauja, vaikas neprisimena, kada paskutinį kartą matė tėtį, pageidauja gyventi su motina, kuri jį viskuo aprūpina. Ieškinys pareikštas išimtinai vaiko interesais, tėvams, esant objektyviai pajėgiems, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir specialiuosius vaiko poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-21 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai; nustatyti nepilnamečio H. K. gyvenamąją vietą su motina A. Š.; priteisti iš atsakovo T. K. nepilnamečiui sūnui H. K. išlaikymą po 650 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-01-11 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo T. K. nepilnamečiui sūnui H. K. 10670 Lt išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė motina A. Š.; priteisti iš atsakovo T. K. valstybės naudai 554 Lt žyminio mokesčio; priteisti iš atsakovo T. K. ieškovei A. Š. 639 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio H. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (1 t., b.l. 9). Vaikas yra 7 metų amžiaus, nuo gimimo gyvena su motina ir vyresniuoju broliu bei seserimi, kada matė tėvą paskutinį kartą, neatsimena. CK 3.3 str. yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. CK 3.156 str. nustatyta, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. Pagrindinis kriterijus nustatant vaiko gyvenamąją vietą yra vaiko interesai – vaiko teisė gyventi ir augti, jo teisė į gyvenimo sąlygas, į būstą, socialinės teisės. Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų dėl ieškovės netinkamos motinos valdžios įgyvendinimo, nėra nustatyta, kad vaiko buvimas su ieškove kenktų jo interesams. Atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo nuomonę, atsakovui sutinkant, nepilnamečio H. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.3 str., 3.169 str., CPK 380 str. 2 d.). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 1000 Lt (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Teismas nustatė, jog ieškovė dirba trijose darbo vietose, gauna apie 2500 Lt darbo užmokestį (1 t., b.l. 18-19, 39-100), jai nuosavybės teise kartu su vyresniuoju sūnumi priklauso 3 kambarių butas Klinikų g. 3-43, Vilniuje (1 t., b.l. 15-17). Vaikas turi specialių poreikių: dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, jam rekomenduotinas baseinas (1 t., b.l. 209-2012), lanko meno ir sporto būrelius (1 t., b.l. 101-102, 125, 188-194, 195-198, 205-208, 2 t., 150-152 ). Teismas konstatavo, jog vaikui vieno mėnesio išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 1300 Lt (1 t., b.l. 21-23, 29-38, 39-100, 101-102, 125, 188-194, 195-198, 125-178, 199-204, 214-243, 245-255, 256-301, I2 t., 6-59, 81-136, 138, 150-152). Duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius byloje nėra, atsakovas yra ūkininkas (1 t., b.l. 111-112), stabilių pajamų neturi, nurodė, kad turi 20000 Lt kreditorinį įsipareigojimą (įrodymai nepateikti). Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog teikė vaikui išlaikymą pinigais, maistu, drabužiais ar kitaip. Atsižvelgdamas į išdėstytą ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, aplinkybę, kad vaiką auginantis vienas iš tėvų savaime patiria daugiau išlaidų, jam tenka didžioji vaiko auginimo ir išlaikymo našta, aplinkybę, kad atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras, yra ūkininkas, gauna paramą už žemės ūkio veiklą, beveik nepatiria papildomų bendravimo su vaiku išlaidų, nes su vaiku beveik nebendrauja (1 t., b.l. 124), aplinkybę, kad reikalavimas pateiktas tik dėl pusės vaikui reikalingos išlaikymo sumos priteisimo, teismas padarė išvadą, jog iš atsakovo šalių nepilnamečiui sūnui priteistinas 650 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2012-01-11 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str.), priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui 10670 Lt išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant už trejus metus po 400 Lt per mėnesį ir atėmus atsakovo suteiktą 3730 Lt išlaikymą. Remdamasis byloje esančiais duomenimis, teismas konstatavo, kad atsakovas įrodymų, paneigiančių ieškovės teiginius, nepateikė, todėl iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistinas 10670 Lt išlaikymo įsiskolinimas (CPK 3.192 str., 3.200 str., 3.208 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas T. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-21 sprendimą, panaikinti sprendimo dalį, kuria pilnai patenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo 10670 Lt sumai priteisimo, ieškinį šioje dalyje atmesti, pakeisti išlaikymo dydį po 650 Lt nepilnamečiam sūnui H. K., ir priteisti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-01-11 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad apeliantas nesutinka su sprendimu dalinai dėl periodinių išmokų dydžio priteisimo. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas netinkamai teikė išlaikymą vaikui. Tai, kad atsakovas aprūpindavo ir ieškovę, ir vaiką maistu, patvirtino ne tik pats atsakovas, tačiau ir ieškovė bei liudytoja L. Ž.. Atsakovas, gaudamas mažesnes pajamas, tėvų padedamas, teikė išlaikymą vaikui maistu. Teismas priteisė per didelę išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis, sumą po 650 Lt. Atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius bei šalių gaunamas pajamas, išlaikymas vaikui neturėtų viršyti 500 Lt per mėnesį (LR CK 1.5 str., 3.3 str., 3.192 str.).

Atsiliepimas

Ieškovė A. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pateikė į bylą nepilnamečio sūnaus H. K. vieno mėnesio poreikių vertę patvirtinančius įrodymus. Atsakovas nei vieno sūnaus poreikio neginčijo, neįvardijo, kad poreikiai būtų pertekliniai ar dirbtinai sukurti. Pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis yra protingas, teisingas ir sąžiningas. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus savarankiškas ūkininkas, kuris visiškai nedalyvauja vaiko auklėjime ar priežiūroje, todėl nepatiria papildomų išlaidų. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad teikė kitą negu ieškinyje nurodytą išlaikymą. Be to, ieškovė, skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimo sumą, skaičiavo po 400 Lt išlaikymą per mėnesį. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovė pateikė įrodymus dėl išlaidų vaiko išlaikymui po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir kvitą dėl 500 Lt bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos tinkamai.

Įstatymas nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Tai reiškia, kad teismas, įvertindamas faktines bylos aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, turi nustatyti momentą, nuo kurio priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, siekiant teisingai išnagrinėti bylą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas yra sudėtinė išlaikymo dalis.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, pažymint, kad materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos iš esmės tinkamai ir pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neperžengė ieškinio ribų, nes šeimos bylose teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė teisinių pagrindų peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas, nes byla išnagrinėta teisingai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovo nepilnamečiui sūnui H. K. išlaikymas po 650 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-01-11 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteista iš atsakovo T. K. nepilnamečiui sūnui H. K. 10670 Lt išlaikymo įsiskolinimą; nustatant, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė motina A. Š., yra objektyvi ir įrodyta, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tuo tinkamai įgyvendinant šalių lygiateisiškumo, rungimosi, įrodymų betarpiškumo principus.

Priteistas išlaikymo dydis yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį mažinti. Tai, kad apeliantui nepatinka teismo sprendimo surašymo glausta forma stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 265 str. ir sprendimas grindžiamas prielaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus ir yra pakankamai motyvuotas (LR CPK 270 str.).

Priteisdamas išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas nurodė esminį kriterijų – vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo teikiamas išlaikymas turi būti: po 650 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-01-11 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteista iš atsakovo T. K. nepilnamečiui sūnui H. K. 10670 Lt išlaikymo įsiskolinimą; nustatant, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė motina A. Š., nes reikalinga užtikrinti būtinas šalių nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir tai, kad ši suma turi užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į būstą, nes atsakovas, kaip tėvas, turi užtikrinti savo nepilnamečiui vaikui teisę į būstą, kurios realizavimui reikalingos papildomos lėšos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą, todėl jo nemažina iki apelianto prašomo dydžio, siekiant nepažeisti nepilnamečio vaiko teisėtų interesų, įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, turintis nuosavybėje 9 žemės sklypus (1 t., b.l. 28) ir turi pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje dėl nepilnamečio vaiko priteistas išlaikymo dydis po 650 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-01-11 iki jo pilnametystės yra adekvatus atsakovo turtinei padėčiai (1 t., b.l. 28). Tai, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, savaime nesudaro teisinio pagrindo mažinti išlaikymo dydį iki 500 Lt sumos, nes reikalingos papildomos lėšos sūnaus H. K. teisės į būstą realizavimui, atsižvelgiant į tai, kad jo gyvenamoji vieta nustatyta su motina, kuriai tenka kasdienė našta rūpintis ir auklėti šalių sūnų, kurio sveikatai ir poreikiams užtikrinti (2 t., b.l. 178-203) nepakanka atsakovo siūlomos 500 Lt sumos. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties, sudarančios teisinį pagrindą mažinti nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį iki 500 Lt sumos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo argumentai ir gaunamų pajamų dydis nesudaro teisinio pagrindo mažinti nustatyto sūnaus Henriko išlaikymo dydį per mėnesį, nesuteikia atsakovui jokių teisinių privilegijų, nes nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingi yra dabartiniai nepilnamečio vaiko H. K. poreikiai ir jo teisės į būstą realizavimas, atsižvelgiant į tai, kad, kad asmenys, gaunantys didesnes už minimalias pajamas, gali užtikrinti nepilnamečiui vaikui, gyvenančiam skyrium nuo vieno iš tėvų, geresnes sąlygas jo poreikiams tenkinti.

Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką kiekvieno vaiko poreikiai sudaro pagrindą mokėtinai sumai apskaičiuoti, įvertinat papildomas išlaidas, nes minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2008-01-01 buvo nustatytas 800 Lt minimalus mėnesinės algos dydis, nuo 2012-08-01 – 850 Lt, nuo 2013-01-01 -1000 Lt.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo už trejus metus 10670 Lt išlaikymo įsiskolinimą, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuolat teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Aplinkybė, kad atsakovas ieškovei yra davęs pinigų, yra įvertinta pačios ieškovės, kuri per paskutinius trejus metus atsakovo vaikui skirtus 3730 Lt, skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį, atėmė iš bendros 14400 Lt išlaikymo sumos, prašydama priteisti 10670 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Aplinkybė, kad liudytoja L. Ž. patvirtino, kad atsakovas retkarčiais nupirkdavo maisto ir vesdavosi sūnų į kiną, neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti 10670 Lt išlaikymo įsiskolinimą, nes atsakovas nepateikė jo patirtų išlaidų per paskutinius trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui vaiko išlaikymui patirtų išlaidų.

Ta aplinkybė, kad atsakovas sutinka mokėti po 500 Lt į mėnesį, nepanaikina jo pareigos padengti susidariusią išlaikymo skolą ir nesudaro teisinio pagrindo mažinti priteistą po 650 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-01-11 iki jo pilnametystės dydį, nes reikalingos papildomos lėšos sūnaus teisės į būstą realizavimui, jo sveikatos užtikrinimo ir krepšinio treniruotėms apmokėti (2 t., b.l. 178-203), atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, kuriai tenka kasdienė našta rūpintis ir auklėti šalių sūnų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proporcingumo principą, paskirstydamas tarp šalių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme (LR CK 1.5 str., 3.194 str., 3.198 str.; CPK 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 270 str., 276 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 376 str.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis įgijo pareigą atlyginti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t., b.l. 204) apeliacinės instancijos teisme ieškovės naudai (CPK 80str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo T. K. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. Š. naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Tatjana ŽukauskienėVytautas Zelianka