- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-01-06
- Bylos Nr.
- 1A-15-190-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lencikas (pirm.), Vladas Nikitinas, Sigita Vainauskiene
- Nuteistasis
- M. B.
- Advokatai
- Vladislovas Mikša
Pranešejas Vladislavas Lencikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-190-2009 m.
2.4.6.2.2., 2.4.7.
2009 m. sausio 06 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenciko,
teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios M. B. apeliacini skunda del Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2007 m. gegužes 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteista laisves apribojimu 1 metams (Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p.).
Iš M. B. priteista J. B. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 4 425 Lt turetu išlaidu advokato paslaugoms apmoketi.
Aprašomoji dalis
nustate:
M. B. nuteista už tai, kad, siekdama apgaule igyti dali V. B. palikimo, žinodama, jog pas notare esantis Kauno miesto apylinkes teismo 2002 m. rugsejo 16 d. sprendimas civilineje byloje Nr. 2-5484/2002 del termino priimti palikima pratesimo ir juridinio fakto del išlaikymo reikalingumo nustatymo Kauno apygardos teismo 2003 m. sausio 29 d. nutartimi yra panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui, šia aplinkybe tycia nuo notares R. R. nuslepe ir tokiu budu notare suklaidindama 2003 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto 3-ajame notaru biure, esanciame (duomenys neskeltini), apgaule sudare palikimo priemimo sandori. Tesdama nusikalstama veika, žinodama, kad jos ieškinys del teises i privalomaja palikimo dali pripažinimo Kauno miesto apylinkes teismo 2004 m. vasario 18 d. sprendimu civilineje byloje yra netenkintas, o Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužes 4 d. nutartimi atmestas jos apeliacinis skundas, šia aplinkybe tycia nuo notares R. R. nuslepe ir tokiu budu suklaidindama notare, 2004 m. rugpjucio 3 d. Vilniaus miesto 3-ajame notaru biure, esanciame (duomenys neskeltini), gavo juridinio fakto neatitinkancius paveldejimo teises liudijimus, registro Nr. 4514, 4515, 4516. Tokiu budu M. B. apgaule savo naudai igijo J. B. priklausancia turtine teise i 1/6 dali V. B. palikimo. Tesdama savo nusikalstama veika 2004 m. rugpjucio 3 d. ji paveldejimo teises liudijima (registro Nr. 4514), pateike VI „Registru centro“, esancio Bokšto g. 10 Vilniuje, darbuotojui ir, iregistruodama nuosavybes teise i 1/6 dali V. B. palikima sudarancio nekilnojamojo turto, apgaule savo naudai igijo dideles – 54249,83 Lt – vertes turta, teise i kuri turejo nukentejusioji J. B., ir tokiu budu padare J. B. 54249,83 Lt turtine žala.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistoji M. B. prašo Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2007 m. gegužes 16 d. nuosprendi del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo bei esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu panaikinti ir ja išteisinti.
M. B. tvirtina, kad tiesiogines tycios apgaules budu sudaryti palikimo priemimo sandori bei gauti paveldejimo teises liudijima ir iregistruoti ji neturejo. Byloje surinktais irodymais šis butinas nusikaltimo sudeties požymis nera irodytas. Tuo tarpu teismas, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, byla išnagrinejo šališkai, vertindamas irodymus atsižvelge tik i ja kaltinancias aplinkybes, o ja teisinancias aplinkybes atmete arba iš viso nevertino. Teismas, spresdamas jos kaltes klausima, atmete bylos rašytinius irodymus atitinkancius liudytoju S. B. bei J.A. M. parodymus, ir vadovavosi liudytojos R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Taciau šios liudytojos parodymai, nuteistosios teigimu, buvo nevienodi - vienoje apklausoje liudytoja parode, jog teismo sprendima M. B. jai pateike 2003 m. kovo 17 d., kitoje – 2004 m. rugpjucio 3 d. Teismas neatsižvelge ir i tai, jog ikiteisminio tyrimo metu notarei R. R. buvo pareikštas itarimas del aplaidaus pareigu atlikimo ir ji buvo suinteresuota duoti sau palankesnius parodymus. Be to ji ir tuo metu galejo neprisiminti visu aplinkybiu, nes dave parodymus apie prieš du metus vykusius ivykius.
Nuteistoji tvirtina, kad jai nebuvo pagrindo delsti pateikti isiteisejusi teismo sprendima notarei. Tai, jog 2003-06-11 raštu notare R. R. Kauno m. apylinkes teismui išsiunte visa V. B. paveldejimo bylos medžiaga ir 2004-02-04 buvo kvieciama atvykti i teismo posedi treciuoju asmeniu, bet jame nedalyvavo, apeliantes nuomone, rodo, kad notare buvo informuota apie bylos eiga. Todel ji – M. B. – nemane, jog reikia dar karta apie tai notarei pranešti. Be to 2004-08-03 i notaru biura ji atvyko ne savo, o notares iniciatyva, ten jau buvo paruošti paveldejimo teises liudijimai. Notare jos nieko neklause, tik dave pasirašyti registracijos knygoje ir liepe iregistruoti liudijimus VI „Registru centre“.
Šalies argumentai
M. B. teigimu, teismo išvada, jog notares R. R. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str. požymiai, patvirtina, jog notare turejo informacijos apie sprendimo panaikinima, o ji – M. B. – esant tokioms aplinkybems, negalejo žinoti apie notaro netinkamai atliekamas pareigas. Tuo tarpu, kam ir kada galima išduoti paveldejimo teises liudijima, sprendžia notaras, o ne paveldetojas.
Nuteistoji tvirtina, jog gavusi paveldejimo teises liudijima, ji savo turtiniu teisiu niekam neperleido, jokios naudos neturejo ir faktiškai žalos niekam nepadare, šiuo metu paveldejimo teises liudijimas civilinio proceso tvarka pripažintas negaliojanciu ir atstatyta pirmykšte padetis. Teigia, jog nukentejusioji savo kaltinimais šantažuoja jos šeima, reikalaudama atsisakyti A. B. priklausancios palikimo privalomosios dalies.
Šalies argumentai
Apeliante mano, jog teismas pažeide BPK 256 str. ir 295 str. reikalavimus, nes po baigiamuju kalbu atnaujino irodymu tyrima ir pasiule prokurorui kitaip suformuluoti kaltinima. Be to, prokurorui patikslinus kaltinima, aplinkybe, kad ji 2003-03-17 tycia apgaules budu pateike notarei Kauno miesto apylinkes teismo 2002-09-16 sprendima, buvo pašalinta iš kaltinimo. Nepaisant to, teismas šia aplinkybe motyvuojamojoje dalyje nurode kaip patvirtinancia jos kalte.
M. B. nesutinka ir su nukentejusiajai priteistu atstovavimo išlaidu dydžiu. Mano, jog teismas turejo vadovautis LR teisingumo ministro 2004-04-02 isakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis del advokatui priteistino užmokescio maksimaliu dydžiu ir priteisti ne daugiau kaip po 75 Lt už valanda, neskaitant pertrauku.
Teismo posedyje nuteistoji M. B. ir jos gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, panaikinti skundžiama nuosprendi ir išteisinti M. B..
Prokurore prašo nuteistosios apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios M. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad M. B. neturejo tiesiogines tycios apgaules budu igyti teise i 1/6 dali turto, likusio po tevo V. B. mirties ir pati turta bei apie tai, jog bylos medžiaga nenustatyta, jog kaltinime nurodytus nusikalstamus veiksmus ji atliko veikdama tiesiogine tycia, nors tiek pagal LR BK 182 straipsni, tiek pagal teismu praktika sukciavimas gali buti padaromas tik veikiant šia tycios rušimi, pripažintini nepagristais, nes kolegijos nuomone prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems irodymams. Skunde teigiama, kad apylinkes teismas savo išvada apie tai, jog apeliante veike tiesiogine tycia, motyvavo liudytojos R. R. parodymais, kad nuteistoji Kauno miesto apylinkes teismo 2002-09-16 sprendima civilineje byloje Nr. 2-5484/2002 pateike 2003-03-17 ir neinformavo notares apie tai, kad šis sprendimas yra panaikintas, o byla perduota nagrineti iš naujo. Nuteistosios manymu, vien tai, kad nustatytos šios aplinkybes nera pakankamas pagrindas tam, kad galima butu padaryti išvada, jog ji veike tiesiogine tycia.
Apeliacines instancijos nuomone aukšciau pamineti skundo motyvai paneigiami surinktais bei apylinkes teismo nuosprendyje aptartais ne tik liudytojos-notares R. R. parodymais, bet ir rašytiniais irodymais, kuriu visumos analize leido padaryti pirmosios instancijos teismui pagrista išvada del M. B. kaltes padarius BK 182 str. numatyta nusikalstama veika. Skunde nuteistoji teigia, kad teismas neatsižvelge i tai, kad ja civilinese bylose atstovavo ir paveldejimo reikalus tvarke pagal igaliojima tiek teisme, tiek notarineje kontoroje motina S. B.. Todel apeliantei nebuvo gerai žinoma civilines bylos del termino palikimui priimti pratesimo bei juridine reikšme turincio fakto nustatymo, kad V. B. mirties diena M. B. buvo reikalingas išlaikymas, eiga. Kolegijos manymu baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai rašytiniu irodymu, paneigianciu ši skundo argumenta ir kuriais remiantis galima konstatuoti, jog M. B. buvo tinkamai informuota apie šios bylos nagrinejima. Tai patvirtina apylinkes teismo nuosprendyje nurodyti rašytiniai irodymai, o butent civilines bylos Nr. 2-5484/2002 medžiaga: 2002-09-16 teismo sprendimas, Kauno miesto apylinkes teismo 2005-10-18 raštas, kuriame pažymeta, jog šios civilines bylos sprendimas 2002-10-21 buvo išduotas asmeniškai apeliantei ( t. b.l. 129 ), šioje byloje esantis 2002-12-06 atsiliepimas i apeliacini skunda, 2003-07-11 pareiškimas del teisejo nušalinimo, 2003-10-06 pareiškimas ir 2003-11-13 prašymas del bylos nagrinejimo, asmeniškai pasirašytinai M. B. iteikti šaukimai i teismo posedžius bei kiti jos pasirašyti procesiniai dokumentai. Teismo ekspertizes aktu nustatyta, kad nuteistoji asmeniškai pasirašydavo šios civilines bylos procesinius dokumentus ir to pati negincijo. Todel jos tvirtinimas apie tai, jog ji nežinojo šios civilines bylos eigos pripažintinas nelogišku ir neitikinamu. Kolegija sutinka su apylinkes teismo padaryta išvada, jog nuteistoji buvo tinkamai informuota apie visus procesinius ivykius ir sprendimus Kauno miesto apylinkes teismo civilineje byloje del termino palikimui priimti pratesimo bei juridine reikšme turincio fakto del išlaikymo nustatymo ir aktyviai naudojosi savo procesinemis teisemis. Butina pabrežti ir tai, kad 2002-12-06 apeliantes atsiliepimas i J. B. apeliacini skunda del Kauno m. apylinkes teismo 2002-09-16 sprendimo aiškiai irodo, jog jau tuo metu jai buvo žinoma, kad teismo sprendimas, kuriuo jai pripažinta teise i dali turto, yra skundžiamas ir todel dar nebuvo neisiteisejes. Be to, Kauno apygardos teismo 2003-01-29 nutartis, Kauno miesto apylinkes teismo 2004-02-18 sprendimas ir Kauno apygardos teismo 2004-05-04 nutartis ( t. 1., b.l. 15-17, 18-19, 66-67 ) tvirtina, jog nagrinejant civiline byla pagal M. B. ieškini del teises i 1/6 privalomaja palikimo dali, likusia po tevo V. B. mirties, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacines instancijos teismuose nuteistosios interesus atstovavo ne tik jos motina S. B., bet ir kvalifikuotas teisininkas – advokatas. Todel visiškai nelogiškas ir neitikimas yra apeliantes teiginys apie tai, kad ji, pateikusi teismui ieškini bei turedama turtini suinteresuotuma šios civilines bylos baigtimi, vis delto nesidomejo jos eiga ir nebendradarbiavo su savo advokatu, kuriam dalyvaujant teismo posedyje Kauno apygardos teismas 2003-01-29 nutartimi panaikino M. B. palanku 2002-09-16 sprendima. Teisiamajame posedyje nuteistoji pripažino, jog apie tai, kad 2002-09-16 teismo sprendimas yra panaikintas ji sužinojo dar 2003 metu pradžioje ( t. 2., b.l. 181 ). Taigi apeliante suprato, jog Kauno apygardos teismui panaikinus Kauno m. apylinkes teismo 2002-09-16 sprendima, buvo panaikinta jos teise i privalomaja palikimo po tevo mirties dali. Nepaisant to, nuteistoji 2003-03-17 kreipesi i notare R. R. del palikimo priemimo bei pateike jai pareiškima del palikimo privalomosios dalies priemimo ir negaliojanti Kauno apylinkes teismo 2002-09-16 sprendima, tuo sudarydama palikimo priemimo sandori ir išreikšdama savo valia nesant istatyminiam pagrindui užvaldyti nukentejusios turta. Taciau byloje nustatyta, kad 2003-03-17 paveldejimo teises liudijimas i privalomaja palikimo dali nebuvo išduotas, nes tuomet dar nebuvo pateikti nuosavybe patvirtinantys dokumentai. 2004-08-03 apeliante vel kreipesi i notaru biura del paveldejimo teises liudijimo išdavimo i palikimo dali, nors jau žinojo, kad Kauno miesto apylinkes teismo 2004-02-18 ir Kauno apygardos teismo 2004-05-04 sprendimu pagrindu ji yra praradusi teise i privalomaja po tevo V. B. mirties dali ir todel neturi teiseto pagrindo paveldejimo teises liudijimui gauti. Nepaisant to, nuteistoji apie šia reikšminga aplinkybe samoningai nepraneše notarei, ko pasekoje užvalde svetima turta.
Apeliaciniame skunde M. B. nurodo, kad notare R. R., išdavusi paveldejimo teises liudijimus, turi aukštaji teisini išsilavinima ir tokiu liudijimu išdavimas yra jos ( notares ), o ne paveldetojos, kompetencija. Be to, notare žinojo apie nagrinejama civiline byla, nors ir nedalyvavo teismo posedžiuose. Todel apeliantes nuomone, R. R. buvo pakankamai informuota apie tai, jog Kauno m. apylinkes teismo 2002-09-16 sprendimas yra panaikintas ir byla nagrinejama iš naujo. Del nurodytu priežasciu nuteistajai nekilo mintis, kad notare dar paildomai reikia apie tai informuoti, nes apeliante buvo isitikinusi, jog R. R. tokia informacija turi. M. B. skunde pažymi, jog paveldejimo teises liudijimo atsiimti ja pakviete pati notare, kuri jau buvo parengusi šiuos dokumentus, liepe nuteistajai pasirašyti bei nuvykti su šiais liudijimais i Registru centra. Todel aukšciau aprašytoje susidariusioje situacijoje M. B. nebuvo pagrindo teikti notarei papildomai kokia nors informacija, o ji ( nuteistoji ) negalejo žinoti, kad notare šiuo atveju netinkamai atlieka savo pareigas, ka pažymejo ir teismas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad notare R. R. teisme nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu, todel teismas jais negalejo vadovautis.
Susipažines su liudytojos-notares R. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir byla nagrinejant teisiamajame posedyje apylinkes teisme, apeliacines instancijos teismas daro išvada, kad nera pagrindo pripažinti šiuos parodymus nenuosekliais arba prieštaringais, kadangi apklausta 2005-03-02 R. R. teige, kad atvykusi i notaru biura 2003-03-17 nuteistoji pateike 2002-09-16 Kauno m. apylinkes teismo sprendima bei paraše pareiškima del palikimo privalomosios dalies po tevo mirties priemimo, taciau paveldejimo teises liudijimas ta diena nebuvo išduotas. Reiškia, nuteistoji jau 2003-03-17 pateike notaro biurui negaliojanti, panaikinta teismo sprendima ir juo pagrindu sieke gauti mirusiojo tevo turto dali. Veliau, 2004-08-03, i notaru biura atvykusi pasiimti paveldejimo teises liudijimo apeliante taip pat pateike 2002-09-16 sprendima bei gavo paveldejimo teises liudijimus. Notare pažymejo, kad išduodant paveldejimo teises liudijimus M. B. notaru biurui nebuvo žinoma, jog Kauno m. apylinkes teismo 2002-09-16 sprendimas tuomet jau buvo panaikintas ( t. 1., b.l. 72 ). Teisiamajame posedyje liudytoja-notare R. R. buvo apklausta 2006-11-29, tai yra po metu ir aštuoniu menesiu po apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei negalejo tiksliai prisiminti, butent kada nuteistoji pateike notaru biurui Kauno m. apylinkes teismo 2002-09-16 sprendima. Taciau notare teismo posedyje kategoriškai patvirtino, kad išduodant M. B. paveldejimo teises liudijima i mirusiojo tevo palikimo privalomaja dali, notaru biuras neturejo duomenu, jog 2002-09-16 teismo sprendimas, kuriuo pagrindu buvo išduodamas paveldejimo teises liudijimas, yra panaikintas ( t. 2., b.l. 114-118 ). Mineta, jog pati nuteistoji skunde nurodo, kad notarei buvo žinoma apie nagrinejama Kauno miesto apylinkes teisme civiline byla, taciau ji ( R. R. ) teismo posedžiuose nedalyvavo. Todel yra pagrindas tiketi, jog išduodant paveldejimo teises liudijima, notarei nebuvo žinoma šios civilines bylos eiga ir apie tai, kad 2002-09-16 sprendimas, kuriuo pagrindu išduoti šie liudijimai, jau buvo panaikintas. Del nurodytos priežasties, budama suklydimo itakoje bei M. B. samoningai apie šia aplinkybe nepranešius, notare išdave nuteistajai paveldejimo teises liudijima. Apeliacinio skundo teiginys, kad notare buvo pakankamai informuota apie tai, jog Kauno apylinkes teismo 2002-09-16 sprendimas buvo panaikintas, o byla nagrinejama iš naujo, neparemtas jokiais bylos duomenimis bei paneigiamas R. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posedyje. Negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad priimdamas nuosprendi, apylinkes teismas konstatavo, jog notares veiksmuose yra LR BK 229 str. numatytos nusikalstamos veikos požymiu, apie ka praneše prokurorui. Iš tikruju, išnagrinejus byla, teismas prieme nutarti, kuria praneše prokurorui apie galimai notares padaryta nusikaltima, numatyta BK 229 str. ( t. 2., b.l. 207-210 ). Taciau butina pabrežti, kad tai yra tik prielaida, kuri neduoda pagrindo išvadai daryti, jog notare, duotu atveju tvarkydama paveldejimo byla, yra padariusi nusikalstama veika arba bent drausmini nusižengima. Šiuo metu byloje nera jokiu objektyviu duomenu, patvirtinanciu jau nustatyta notares tarnybos pareigu netinkama atlikima. Taip pat byloje nera duomenu apie notares asmenini suinteresuotuma sprendžiant mirusiojo apeliantes tevo V. B. paveldejimo klausimus. Kolegijos nuomone, esant tokioms aplinkybems, nera pagrindo abejoti notares R. R. parodymais apie tai, kad paveldejimo teises liudijima M. B. ji išdave nežinodama apie panaikinta teismo sprendima, kuri jai pateike nuteistoji, tai yra budama suklaidinta. Tuo tarpu apeliante kreipesi i notare del palikimo dalies gavimo jau žinodama, jog jos teise i privalomaja palikimo dali teismu sprendimais yra panaikinta, taciau šia aplinkybe nuslepdama nuo notares bei siekdama neteisetai igyti svetima turta, tycia apie tai notares neinformavo ir tuo budu ja suklaidino.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkes teismas nepagristai atmete liudytoju S. B. ir A. M. parodymus. Taciau apeliacines instancijos manymu liudytojo A. M. parodymai nei patvirtina, nei paneigia apeliantes kaltes, padarius nusikalstama veika, o liudytojos S. B. - nuteistosios motinos - parodymai yra aptarti teismo nuosprendyje ir kadangi jie prieštarauja bylos rašytinei medžiagai, teismas, priimdamas nuosprendi, S. B. parodymais nesivadovavo. Kolegija, ivertinusi tai, kad S. B. yra nuteistosios motina ir jos ( liudytojos ) parodymai neatitinka rašytiniu irodymu, pritaria apylinkes teismo išvadai del S. B. parodymu vertinimo, nes yra pagrindas manyti, jog ši liudytoja siekia padeti savo dukrai išvengti baudžiamosios atsakomybes už padaryta nusikaltima.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkes teismas ištyre byloje surinktus irodymus tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., 301 str. numatytu reikalavimu, teisingai juos ivertino ir padare pagrista išvada del M. B. kaltes, padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., kadangi ji tycia nuslepe nuo notares reikšminga paveldejimo teises liudijimui gauti aplinkybe, tuo suklaidino ja ir apgaules budu igijo svetima, priklausanti J. B., 54 249,83 litu vertes turta. Todel nuteistosios argumentas, kad teismas, nagrinedamas šia byla, buvo šališkas pripažintinas nepagristu.
Ta aplinkybe, jog šiuo metu J. B. iniciatyva M. B. neteisetai išduoti paveldejimo teises liudijimai Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2005-05-02 sprendimu yra panaikinti, neturi itakos nuteistosios nusikalstamu veiksmu teisiniam ivertinimui.
Apeliacines instancijos teismo manymu nukentejusios atstovavimo byloje 4425 litu dydžio išlaidos, negali buti pripažintos nepagristomis arba aiškiai per didelemis, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nes bylos duomenys tvirtina, kad J. B. advokate teike teisine pagalba nukentejusiajai ir atstovavo ja nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, dalyvaudavo teismo posedžiuose. Sprendžiant šiu išlaidu klausima, butina atsižvelgti i bylos nagrinejimo trukme, nukentejusios atstoves atliktu procesiniu veiksmu apimti, nusikalstamos veikos pobudi bei jos sudetinguma, i teisinei pagalbai teikti skirta darbo laika. Ivertinusi aukšciau minetas aplinkybes, kolegija daro išvada, jog nera pakankamo pagrindo mažinti nukentejusiosios advokato išlaidu dydžio del nuteistosios turtines padeties.
Atsižvelgiant i tai, kad apeliaciniu skundu M. B. prašo panaikinti skundžiama nuosprendi, priimti nauja nuosprendi ir ja išteisinti bei vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostata, jog teismas patikrina byla tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, kolegijos nuomone šiuo atveju apeliacines instancijos teismas patikrino apskusto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisetuma ir pagristuma ir pateike savo išvadas del esminiu nuteistosios M. B. skundo motyvu, susijusiu su jos kalte, padarius sukciavima bei proceso išlaidomis. Naikinti nuosprendi apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nera, nes jis yra pagristas ir teisetas. Taciau apeliacines instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukšciausiajam Teismui 2008-10-07 nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008-03-07 nutarti del esminio Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo ir nagrinejant byla iš naujo apeliacine tvarka M. B. veiksmuose nenustacius, jog turi buti pritaikytas sunkesne nusikalstama veika numatantis baudžiamasis istatymas, negalima pasunkinti jos teisines padeties, palyginti su Vilniaus apygardos teismo 2007-09-04 nuosprendžiu, i ka atkreiptas demesys minetoje Aukšciausijo Teismo nutartyje ( BPK 386 str. 2 d., 3 d. ). Del šios priežasties nuosprendis iš dalies naikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina LR BK 36 str. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 386 str. LR BK 36 str.
nusprende:
Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2007 m. gegužes 16 d. nuosprendi dalyje del M. B. pripažinimo kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. panaikinti ir jos atžvilgiu baudžiamaja byla nutraukti Lietuvos Respublikos BK 36 str. pagrindu.
Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.