Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-06-26 · Civilinė byla Nr. e2-7707-842/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-26
Bylos Nr.
e2-7707-842/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03076-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Stukaitė
Ieškovas
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas
V. I.
Kategorijos
  • 2.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-7707-842/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03076-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė,sekretoriaujant Astai Zacharaevičienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Linai Visockienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei V. I. dėl motinos valdžios ribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ieškinys atsakovei V. I., kuriuo prašoma: 1) neterminuotai apriboti ieškovės motinos valdžią E. I. atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukteriai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės; 3) iki teismo sprendimo dėl nepilnametės dukters nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtu laikinu globėju; 4) išreikalauti iš ieškovės teismo patirtas išlaidas.

Tarnyba nurodė, kad atsakovė yra vieniša motina, tėvystė mergaitei nenustatyta. Motina vaiko atžvilgiu motinos valdžios neįgyvendina. Tarnybai apie atsakovės pagimdytą dukrą pranešė (duomenys neskelbtini). Atsiųstoje informacijoje buvo nurodyta, kad motina nežino ar nori ir gali auginti kūdikį, naujagimiui skirtų priemonių neturi, nėštumo metu motina moterų konsultacijų nelankė, vartojo narkotines medžiagas, rūkė, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Naujagimei diagnozuoti (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad Tarnybai atsakovės šeima seniau nebuvo žinoma, mergaitė – pirmas V. I. vaikas. Tarnybai atsakovė pripažino, kad nėštumo metu savo ir vaisiaus sveikata nesirūpino. 2019 m. spalio 14 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad negali vaiko auginti ir sutinka, kad jam būtų nustatyta laikinoji globa. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-37652-930/2019 E. I. leista paimti iš jos motinos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) mergaitei nustatyta laikinoji globa VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro budinčio globėjo šeimoje. Vilniaus miesto socialinės paramos centre 2019 m. lapkričio 4 d. buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, tačiau 2020 m. sausio 9 d. organizavus jo peržiūrą, į kurią V. I. neatvyko, nustatyta, kad atsakovės šeimoje situacija išlieka bloga, ji su socialine darbuotoja nebendrauja ir nebendradarbiauja, nesigydo nuo (duomenys neskelbtini), toliau vartoja narkotines medžiagas, dukra nesidomi ir jos nelanko. Peržiūros metu nustatyta, kad nėra galimybės mažametę grąžinti į šeimą. Tarnybą atsakovei motinos valdžią prašo apriboti neterminuotai – atsakovė vengia atlikti ir neatlieka savo, kaip motinos, pareigų tinkamai rūpintis vaiku, kad jis augtų ir vystytųsi pilnavertėje ir saugioje aplinkoje, užaugtų doru žmogumi. Atsakovė nuo pat dukters gimimo su ja negyveno, neauklėjo, neprižiūrėjo, nesirūpino jos kasdieniais poreikiais. Apribojus motinos valdžią iš atsakovės dukrai priteistinas išlaikymas. Atsakovė nedirba, nekilnojamojo turto neturi. Tarnyba prašo išlaikymą priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki mergaitės pilnametystės. E. I. gyvenamoji vieta nustatytina su paskirtu laikinuoju globėju, kur jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili, jos amžių ir poreikius atitinkanti aplinka.

Ieškinys atsakovei įteiktas asmeniškai 2020 m. vasario 8 d., terminas atsiliepimui pateikti suėjo 2020 m. vasario 24 d. Per nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šaukimas į 2020 m. birželio 22 d. parengiamąjį posėdį ieškovei įteiktas asmeniškai. Jokių prašymų procesinių dokumentų prašymų iš atsakovės iki bylos nagrinėjimo teisme negauta, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad atsakovė po 2019 m. lapkričio 4 d. posėdžio, kuriame buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, mergaite nesidomėjo, jos nelankė, išlaikymo neteikė, plane iškeltų uždavinių nevykdė. Socialinei darbuotojai su V. I. susitikti nepavykdavo, ji durų neatidarydavo, telefonu neatsiliepdavo, neperskambindavo. Tokie atsakovės veiksmai rodo, kad vaikas jai neįdomus, galimybės grąžinti mergaitę į šeimą nėra. Tarnyba jokių prašymų iš kitų asmenų, taip pat ir iš atsakovės mamos, dėl mergaitės globos ar bendravimo su ja nėra gavusi. Asmuo, kuris dalyvavo pagalbos šeimai sudaryme, įvardijo save kaip galimą E. I. tėvą, vėliau savo tėvyste suabejojo, tėvystės mergaitei nepripažino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės atstovės paaiškinimus, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas – neterminuotai apribotina atsakovei motinos valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste –ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, o taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Remiantis byloje pateiktu gimimo įrašu, nustatyta, kad atsakovė V. I. yra nepilnamečio vaiko E. I., duomenų apie vaiko tėvą nėra (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. spalio 15 d. Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Tarnyba 2019 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) pranešimu informuota, kad (duomenys neskelbtini) klinikų pacientė V. I. pagimdė naujagimę, kuriai nustatyti (duomenys neskelbtini) požymiai. V. I. asmens dokumento neturėjo, jos tapatybę patvirtino atvykę policijos pareigūnai. Pacientė nėštumo metu moterų konsultacijoje nesilankė, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Nėštumo metu naudojo narkotines medžiagas (heroiną), rūkė. Pacientė nežino ar nori ir gali auginti naujagimį, naujagimiui reikalingų daiktų neturi.

2019 m. spalio 14 d. V. I. Tarnybai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad šiuo metu negali auginti vaiko ir nori, kad vaiką globotų jos mama A. I.

(duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 15 d. pranešime Tarnybai Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. I. dukters ligoninėje neslaugo, 2019 m. spalio 12 d. aplankė dukterį ligoninėje.

Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. spalio 28 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mobiliosios komandos rekomendacijų pateikimo nurodoma, kad V. I. šeimai mobiliosios komandos rekomendacijos nebus teikiamos, kadangi nebuvo sudarytos sąlygos įvertinti šeimos rizikos ir saugumo veiksnius, nustatyti šeimos stiprybes ir poreikius intensyviai pagalbai. Iš pranešime pateikiamos informacijos matyti, kad V. I. vengė registruotis pas sveikatos specialistus, bendradarbiauti su specialistais, namuose rasta galimai apsvaigusi nuo narkotikų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-37652-930/2019 E. I. leista paimti iš jos motinos V. I.

BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje 2019 m. lapkričio 4 d. sudarytas pagalbos V. I. planas. Svarstymo metu V. I. pripažino turimą (duomenys neskelbtini), išreiškė norą gydytis ir pati auginti dukrytę. Pripažino medikų diagnozuotų ligų šiuo metu nesigydanti. V. I. nurodė kūdikio tėvą, jiems abiems išaiškinta tėvystės nustatymo tvarka, tėvų teisės ir pareigos, laikinosios globos terminai, neterminuoto tėvų valdžios ribojimo pasekmės. Priimtas sprendimas pradėti šeimai atvejo vadybos procesą ir teikti intensyvias kompleksines socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas, kreiptis dėl laikinosios globos E. I. nustatymo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu E. I. nustatyta laikinoji globa, globėju skiriant VšĮ Vaikų ir paauglių socialinį centrą. Tarnybos 2019 m. lapkričio 4 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) E. I. laikinai apgyvendinta VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro budinčio globėjo šeimoje.

Vilniaus miesto Socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus 2020 m. sausio 9 d. pasitarimo protokolu nutarta, V. I. nekeičiant elgesio, nesigydant nuo (duomenys neskelbtini), nesidomint dukra ir jos būkle, dukros nelankant, nebendradarbiaujant su socialine darbuotoja, kreiptis į teismą dėl motinos valdžios ribojimo. Protokole užfiksuota, kad tėvystė vaikui nenustatyta, asmuo, pirma nurodęs save vaiko tėvu, atsisako ją pripažinti, motyvuodamas tuo, kad jis nesąs tikras, kad vaikas jo. Pagalbos plane užfiksuotų įpareigojimų V. I. nevykdė, nekeitė gyvenimo būdo, nesigydė (duomenys neskelbtini), visiškai nesidomėjo dukra, nelankė jos, su socialine darbuotoja nebendradarbiavo.

Teismas sprendžia, kad atsakovė nevykdo savo pareigos auginti vaiką, juo nesirūpina, nesiekia jo susigrąžinti, nesiėmė veiksmų dėl tėvystės vaikui nustatymo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savanoriškai nuo rūpinimosi vaiku nusišalino, nededa pastangų dukters susigrąžinti, neišlaiko jo, nėra tikimybės, jog atsakovė pakeis savo elgesį ir bus galima jai grąžinti dukterį. Vaikas turi teisę į saugią ir stabilią aplinką, o to, kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, atsakovė užtikrinti negali. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėtų įgyvendinti savo kaip motinos teisių bei vykdyti pareigų. Motina nesiekia pakeisti savo gyvenimo būdo, nesigydo nuo (duomenys neskelbtini), nepalaiko jokio ryšio su vaiku, taigi, neatlieka jokių pareigų savo vaikui.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaiką, nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės atstovės paaiškinimais, teismas daro išvadą, kad atsakovė nesirūpina savo vaiku, byloje nėra duomenų, kad artimiausiu metu susiklosčiusi padėtis gali pasikeisti. Pažymėtina, kad tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais.

Siekiant užtikrinti normalų vaiko asmenybės vystymąsi, atsakovei motinos valdžia jos dukters E. I. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Apribojus tėvų valdžią atsakovams sustabdomos jų asmeninės ir turtinės teisės, tačiau paliekama galimybė bendrauti ir matytis su vaikais, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikai be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tačiau tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Apribojus motinos valdžią, vadovaujantis CPK 406, 407 straipsniais, nustatytina mažametės E. I. gyvenamoji vieta. Ieškovės atstovė prašo iki teismo sprendimo dėl E. I. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtu laikinuoju globėju.

Minėta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. I. nustatyta laikinoji globa fizinių asmenų šeimoje, kurioje mažametė gyvena nuo 2019 m. lapkričio 4 d. Tarnyba nurodė, kad globėjų šeimoje E. I. yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili, jos amžių ir poreikius atitinkanti aplinka, todėl teismas iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo dienos nustato E. I. gyvenamąją vietą jos dabartinėje gyvenamojoje vietoje – su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtais laikinaisiais globėjais (CPK 406, 407 straipsniai).

E. I. turto neturi, todėl turto administratorius neskiriamas (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą 150,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iš kiekvieno iš atsakovų.

Remiantis Sodros duomenimis, atsakovė šiuo metu nedirba.

Pažymėtina, kad atsakovė yra jauno ir darbingo amžiaus, turi tik vieną išlaikytinę – nepilnametę dukrą. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad jai būtų apribotas darbingumas, todėl, teismo vertinimu, ji turi imtis visų galimų priemonių gauti lėšų dukros išlaikymui. Atsakovė neturi jai priklausančio nekilnojamojo turto. Kitų duomenų apie atsakovės turtinę padėtį teismas neturi. Teismas, įvertinęs faktinę situaciją, atsakovės darbingą amžių ir tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. I., mokamą po 150,00 Eur kas mėnesį iš atsakovės periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

E. I. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtam laikinajam globėjui (CK 3.275 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 41 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 6,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 6,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Viso valstybės naudai iš atsakovės priteistina 47,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtu laikinuoju globėju jų gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. vasario 3 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtam laikinajam globėjui.

Priteisti iš atsakovės V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 47,84 Eur (keturiasdešimt septynis eurus ir 84 ct) sumą, sumokant šią sumą į pasirinktą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teisėja Vilma Stukaitė