Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-04-20 · Civilinė byla Nr. e2-734-943/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-20
Bylos Nr.
e2-734-943/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02303-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
V. L.
Atsakovas
E. L., A. A., A. L.
Trečiasis asmuo
S. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-734-943/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02303-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.7.11.; 3.2.6.12.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 20 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1660-345/2017 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams E. L., A. A. ir A. L. dėl pirkėjo teisių perkėlimo, trečiasis asmuo – S. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė teismo pripažinti 2014 m. birželio 4 d. mainų sutartį, sudarytą tarp atsakovų, pirkimo – pardavimo sutartimi, perkelti ieškovei pirkėjos teises ir pareigas bei nustatyti, kad atsakovė E. L. pardavė, o ieškovė pirko ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį šiltnamio, 1/6 dalį kiemo statinių (tvoros), esančių (duomenys neskelbtini), už 50 104,26 Eur (173 000 Lt), solidariai priteisti iš ieškovės atsakovams A. A. ir A. L. 50 104,26 Eur (173 000 Lt).Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kasacinis teismas atmetė ieškovės prašymą priteisti 1271,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes prašymas buvo pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje.Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovės prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti 1271,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi nutraukė ieškovės prašymo priimti papildomą sprendimą nagrinėjimą.Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi išnagrinėjo ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jį atmetė, todėl ieškovės prašymo priimti papildomą sprendimą nagrinėjimą nutraukė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 dalies pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde apeliantė V. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą priimti papildomą sprendimą tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenagrinėjo ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, o ne atsisakė jį tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė prašymo priimti papildomą sprendimą nagrinėjimą.Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas svarbu išnagrinėti ir dėl to, kad praktikuojančio advokato civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o byloje nagrinėjama situacija galimai yra draudiminis įvykis, sudarantis pagrindą apeliantei kreiptis į draudiką dėl žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutrauktas prašymo priimti papildomą sprendimą nagrinėjimas, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl papildomo sprendimo priėmimo

Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Analizuojama teisės norma suponuoja išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą. Vienas iš įstatyme reglamentuotų pagrindų priimti papildomą sprendimą yra neišspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.Apeliantė (ieškovė) kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą ir priteisti 1271,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, motyvuodama tuo, kad prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2017 m. sausio 11 d. nutartį, nenagrinėjo.Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, jog išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuojančio CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato absoliutų draudimą priteisti išlaidas advokato pagalbai, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas skirtas proceso operatyvumui ir koncentruotumui užtikrinti, sąlygoms piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis pašalinti. Susiklosčius tokiai situacijai kaip nagrinėjamoje byloje įstatymų leidėjo imperatyvus draudimas negali būti pažeidžiamas sudarant sąlygas ieškovei pasinaudoti papildomo teismo sprendimo priėmimo institutu.Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017 57 punkte išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė CPK 98 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. dėl to, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas teismui paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Apeliantės teigimu, kasacinis teismas, nustatęs, kad ieškovė praleido terminą pateikti prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, šio prašymo iš esmės nenagrinėjo, o ne jį atmetė. Tačiau šie apeliantės argumentai prieštarauja byloje esančioms faktinėms aplinkybėms, todėl atmestini, kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė išaiškinti 2017 m. sausio 11 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017, nurodydamas, kad kasaciniame teisme priimtas procesinis sprendimas dėl ieškovės prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, o nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo suformuota suprantamai ir vienareikšmiškai. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovės V. L. kasaciniam teismui 2016 m. gruodžio 14 d. pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi išnagrinėtas ir atmestas, t. y. ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 11 d. nutartimi išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Minėta, papildomas sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju, kai teismas, turėdamas duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, neišsprendžia jų paskirstymo klausimo, tačiau nagrinėjamoje situacijoje šis klausimas išspręstas, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo priimti papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl teismo sprendimo nutraukti prašymo priimti papildomą sprendimą nagrinėjimą

Pirmosios instancijos teismas nutraukė prašymo priimti papildomą sprendimą nagrinėjimą vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 dalimi, t. y. dėl to, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartyje.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai procesinio prašymo nagrinėjimą nutraukė, vadovaudamasis vienu iš CPK įtvirtintų bylos nutraukimo pagrindų. Bylos nutraukimas priklausomai nuo nutraukimo pagrindo reiškia, kad asmuo arba iš viso neturėjo teisės kreiptis į teismą, arba šią teisę jau realizavo. CPK 293 straipsnio 3 dalyje reglamentuotas bylos nutraukimo pagrindas susijęs su skirtingose bylose išnagrinėtų ieškinių tapatumu, sudarantis sąlygas išvengti skirtingų teismo sprendimų tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir esant toms pačioms aplinkybėms priėmimo. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje procesinį prašymą priimti papildomą sprendimą apeliantė padavė kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje, o ne kreipėsi į teismą su nauju reikalavimu (ieškiniu) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl bylą pirmąja instancija nagrinėjęs teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 293 straipsniu. Civilinėje byloje šalių pateiktus procesinius prašymus nagrinėjantis teismas per įstatyme nustatytus terminus turi teisę juos tenkinti arba atmesti, tačiau įstatyme nėra įtvirtintos procesinės galimybės nutraukti prašymų nagrinėjimo procesą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė turintis teisę nutraukti apeliantės prašymo priimti papildomą sprendimą nagrinėjimą.

Dėl procesinės bylos baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nutraukia prašymo priimti papildomą sprendimą nagrinėjimą, tačiau pasisakydamas dėl gauto prašymo esmės tinkamai sprendė, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas išspręstas bylą nagrinėjant kasacine tvarka ir toks prašymas atmestas, be to, iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas atsisakė priimti papildomą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas buvo kompetentingas ištaisyti nustatytus pažeidimus, o teismo sprendimo (nutarties) panaikinimas draudžiamas vien formaliais pagrindais, skundžiama nutartis iš esmės paliekama nepakeista (CPK 328 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu), patikslinant nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, jog ieškovės prašymas priimti papildomą sprendimą atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinti nutarties rezoliucinę dalį nurodant ‑ ieškovės V. L. prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti 1271,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, atmesti.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė