Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios A. B. (J.) gynėjos advokatės Jolantos Savickaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistosios A. B. (J.) gynėjos advokatės Jolantos Savickaitės skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2009 m. sausio 16 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinimo.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga, išklausiusi nuteistosios A. B. (J.) paaiškinimų ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. (J.) Šiaulių apygardos teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendžiu yra nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 punktą, 5 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmę nustatant atlikti kalėjime. Iš A. B. (J.) priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. J. 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. V. J. pripažinta teisė į ieškinio dėl T. ir M. J. laidojimo išlaidų atlyginimo patenkinimą ir ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

A. B. (J.) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2007 m. kovo 20 d. apie 14 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), lydėdama į koridorių išeinantį savo mažametį vaiką T.J. , gim. (duomenys neskelbtini), ir būdama už jo nugaros, dėl asmeninių paskatų užmetė ant T. J. kaklo smaugvirvę ir, panaudojusi fizinę jėgą, ją užveržė bei laikė tol, kol jis mirė.

Taip pat A. B. (J.), tęsdama savo nusikalstamą sumanymą, tą pačią dieną, t. y. 2007 m. kovo 20 d., apie 14 val. 30 min., toje pačioje vietoje – to paties namo koridoriuje, lydėdama į treniruotę išeinantį savo mažametį vaiką M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir būdama už jo nugaros, dėl asmeninių paskatų užmetė ant M. J. kaklo smaugvirvę ir, panaudojusi fizinę jėgą, ją užveržė bei laikė tol, kol jis mirė.

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2008 m. lapkričio 20 d. buvo gautas nuteistosios A. B. (J.) gynėjos advokatės Jolantos Savickaitės prašymas A. B. (J.) baudžiamojoje byloje pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009 m. sausio 16 d. nutarimu minėtą prašymą atmetė ir atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes tokių aplinkybių nenustatė.

Nuteistosios A. B. (J.) gynėja advokatė Jolanta Savickaitė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. sausio 16 d. nutarimą apskundė prašydama jį panaikinti ir įpareigoti prokurorą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Skunde nurodoma, jog pradėti procesą BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu galima, jei nurodomos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį ir jei nurodomos aplinkybės vienos ar kartu su anksčiau nurodytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba padarė lengvesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas. Advokatė pažymi, jog pats kaltės pripažinimo arba neigimo faktas negali būti vertinimas kaip jau žinoma aplinkybė arba kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė – vertinimo dalykas turėtų būti tie konkretūs duomenys, kuriuos asmuo pateikia kaip kaltės pripažinimą arba kaip jos neigimą. Paaiškinimai, kuriuos 2008 m. gruodžio 23 d. prokurorei pateikė A. B. (J.), savo esme akivaizdžiai skiriasi nuo jos parodymų, duotų 2007 m. kovo 30 d. (taip pat ir visų vėlesnių jos duotų parodymų). Apie naujame paaiškinime nurodytus faktus ginamoji nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei teisme nėra kalbėjusi, todėl jos nurodytos aplinkybės atitinka Baudžiamojo proceso kodekse nustatytą sąlygą, kad jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant teismams sprendimus. Šiuo aspektu tie paaiškinimai ir turėtų būti patikrinti kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimat nuosprendį ar nutartį. Pažymima, jog skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartyje būtent šiuo – turinio naujumo – požiūriu šios aplinkybės neaptartos ir neįvertintos.

Taip pat skunde nurodoma, jog nei nuteistoji A. B. (J.), nei gynėja advokatė Jolanta Savickaitė pareiškime negali pateikti naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes „naujai paaiškėjusios aplinkybės – įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje arba prokurorui atlikus tyrimą nustatyti faktai, nežinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėję teismo nuosprendis ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti“. Advokatė nurodo šaltinį – ginamosios A. B. (J.) parodymus, iš kurių gali būti gauti nauji faktai ir kuriuos patikrinti turi teisę (ir pareigą) prokuroras.

Skunde pažymima, jog BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte pavartota sąvoka „kitokios aplinkybės“ yra vertinamoji ir todėl tik teismas turi teisę spręsti, ką laikyti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, o ne prokuroras, kuris, net neatlikęs objektyvaus ir išsamaus naujų faktų tyrimo, savarankiškai nustatė, kad tokių aplinkybių nėra.

Taip pat skunde nurodoma, jog Vilniaus apygardos teismo motyvas, kad advokatės pateiktus teiginius bei argumentus paneigia išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiaga bei priimtų sprendimų išvados, yra neteisėtas, pažeidžiantis rungimosi principą, nes advokatė nedalyvavo nei ikiteisminiame tyrime, nei pirmosios instancijos teisme, o dalyvaudama apeliacinės instancijos teisme buvo ribojama paduoto apeliacinio skundo turinio. O vėliau gi, dalyvaudama kasacinėje instancijoje, ji neturėjo galimybių pateikti naujų duomenų apie naujas aplinkybes.

Gynėja skunde iš naujo vertina byloje surinktus įrodymus, kuriais buvo grindžiamos nuosprendyje padarytos teismo išvados, ir mano, kad faktinė bylos medžiaga akivaizdžiai parodo, jog tokiomis aplinkybėmis, kokios yra nustatytos išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, M. ir T. J. nužudymas negalėjo būti padarytas. A. B. (J.) kaltė byloje yra pagrįsta abejotinomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti iš esmės kitaip vertinamos atsižvelgus į jos pateiktus naujus duomenis. Ginamoji pateikė kitokius duomenis apie įvykio dienos eigą, ir jie privalėjo būti patikrinti. Atsižvelgus į baudžiamosios bylos medžiagą ir priimtų teismų sprendimų turinį, A. B. (J.) 2008-12-23 paaiškinimas turėtų būti vertinamas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes remiantis paaiškinimu darytina prielaida, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo dėl neatsargumo arba laiku nesuteikęs pagalbos, arba lygiai tiek pat lygiavertė prielaida gali būti ir tai, kad T. ir M. J. mirtis yra nelaimingas atsitikimas.

Advokatė taip pat pažymi, jog nuteistosios A. B. (J.) bylos tyrimo bei nagrinėjimo metu buvo nuolat pažeidžiamos jos teisės į gynybą bei į bešališką teismą. Išnagrinėtoje byloje turėjo būti patikrintos ir motyvuotai atmestos visos versijos ir prielaidos, o priimtieji nuosprendis ir nutartys savo turiniu turėjo nepalikti jokios erdvės naujoms versijoms. Todėl baudžiamosios bylos medžiaga negali būti laikoma pakankama, siekiant paneigti naujuosius nuteistosios paaiškinimus. Advokatės manymu, kiekvieną aplinkybę, prielaidą, faktą patikrinti, patvirtinti, paneigti galima tik atlikus bešališką ir išsamų tyrimą, todėl nuteistosios A. B. (J.) byla turėtų būti perduota iš naujo tirti.

BPK 446 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prokuroras, neradęs pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, priima nutarimą atsisakyti pradėti procesą. Tokį atsisakymą suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti, todėl akivaizdu, kad atsisakymas turi būti motyvuotas. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2009 m. sausio 16 d. nutarime yra nurodytas vienintelis motyvas – nuteistosios A. B. (J.) nurodyta aplinkybė, kad ne ji nužudė savo vaikus T. ir M., buvo žinoma ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu, tačiau ši aplinkybė paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme išnagrinėtais įrodymais. Advokatės manymu, šitoks motyvas atsisakyti pradėti procesą neturėtų būti laikomas pakankamu, todėl Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai sutiko su tuo vieninteliu prokuroro nutarime nurodytu motyvu. A. B. (J.) nurodytos aplinkybės, kitaip atspindinčios 2007-03-20 įvykį, teismams nebuvo žinomos priimant nuosprendį ir nutartis ir jos kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis turėtų būti pakankamas pagrindas iš naujo nagrinėti A. B. (J.) kaltumo dėl T. ir M. J. nužudymo klausimą.

Aukštesnės instancijos teismo posėdyje skundo pareiškėja gynėja Jolanta Savickaitė prašė jos skundą patenkinti. Nuteistoji A. B. (J.) taip pat prašė jos gynėjos skundą patenkinti, prokurorė pašė minėtą skundą atmesti.

Nuteistosios A. B. (J.) gynėjos advokatės Jolantos Savickaitės skundas netenkinamas.

Visų pirma, gynėjos skunde suformuluotas iš dalies ydingas prašymas – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Baudžiamųjų bylų atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių procesą reguliuoja BPK XI dalies XXXIII skyriaus normos, kur BPK 443 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad bylas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija. Taigi, Lietuvos apeliaciniame teisme tokie prašymai nenagrinėtini. Tačiau iš šiam teismui gynėjos pateikto skundo turinio akivaizdu, kad yra skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria atmestas gynėjos skundas dėl Lietuvos generalinio prokuroro 2009 m. sausio 16 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo. Tokių nutarčių apskundimo bei skundų nagrinėjimo tvarką reguliuoja BPK X dalyje įtvirtintos normos, kurių BPK 442 straipsnyje nurodoma, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šiame įstatyme nurodytų sprendimų. Todėl aukštesnysis teismas – Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija – nagrinėja gynėjos paduoto skundo argumentus dėl prašymo panaikinti apskųstąją nutartį.

BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodoma, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą ir toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama nuteistosios A. B. (J.) gynėjos advokatės Jolantos Savickaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, pagrindo pripažinti nutartyje padarytas išvadas nepagrįstomis ir priimtą sprendimą neteisingu nenustatė.

Gynėja, skųsdama Generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nesutiko su nutarimo motyvais ir prokuroro padaryta išvada, kad gynėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Apygardos teismas, išnagrinėjęs gynėjos skundą ir sutikęs su prokuroro padarytomis išvadomis, nutarimą paliko galioti. Teismas nutartyje išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir aptarė gynėjos skundo argumentus bei motyvuotai juos atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir gynėjos argumentų atmetimo motyvais, todėl jų pakartotinai neaptaria. Atsižvelgiant į tai, gynėja aukštesniajam teismui pateiktame skunde nepagrįstai nurodo, kad apygardos teismas nevisiškai įsigilino į naujai paaiškėjusias aplinkybes, tinkamai jų neįvertino ir nepagrįstai konstatavo, kad nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, taip pat nevertino ir skundo teiginių turinio.

Gynėjos apygardos teismui ir Apeliaciniam teismui pateiktuose skunduose yra pakartoti nuteistosios A. B. (J.) prokurorui 2008-12-23 paaiškinime duoti parodymai. Iš esmės analogiškus parodymus A. B. (J.) davė ir Apeliacinio teismo posėdyje nagrinėjant gynėjos skundą.

Nuteistoji A. B. (J.) parodė, kad savo sūnų T. ir M. J. nenužudė. 2007-03-20 sūnaus T., grįžtančio iš mokyklos, nematė, nes dirbo ūkio darbus. Matė grįžtančius sūnų M. su dukra V. Šie nuėjo į namą, o ji toliau dirbo, remontavo vandens vamzdį tvarte. Po kurio laiko, prireikus guminės detalės, ji nuėjo į namo rūsį ir pamatė galinėje patalpoje degant šviesą, kurią norėjo užgesinti. Eidama ties patalpų pertvarom pamatė į ją nereaguojantį, nusisukusį ir stovintį nuleistomis rankomis sūnų T. Bėgdama link jo užkliuvo už ant žemės gulinčio sūnaus M. ir griūdama sugriebė už T., kurį nutraukė. Nesuprasdama, kas nutiko, šaukė vaikams, juos purtė, kvietė į pagalbą dukrą V. Po to ėjo ieškoti V. ir sutiko ją einančią į rūsį. Duktė klausė, ko ji šaukia, ją ramino ir aiškino, kad „tai žaidimas“, priėjusi prie M. jam įspyrė ir pavadino gyvuliu, dėl ko ji V. sudavė, o ši ją pastūmė, tada paėmė suskambėjusį M. telefoną ir neleisdama išeiti užrakino lauko duris. V. grasino pabėgti iš namų ir pasikarti, pyko, kad neva T. ir M. buvo labiau mylimi. Ji pažadėjo V., kad niekam apie tai, kas įvyko, nesakys, o vaikus išveš. Manydama, kad dukra V. yra „kažkuo prisidėjusi“ ir kalta dėl berniukų mirties, norėdama apsaugoti ją nuo atsakomybės, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino kaltę dėl T. ir M. mirties. Dukrai V. liepė sakyti, kad nieko nežino, nes miegojo.

Gynėjos apskųstame Generalinio prokuroro 2009 m. sausio 16 d. nutarime buvo įvertinta gynėjos pateiktų aplinkybių ir nuteistosios A. B. (J.) 2008-12-23 paaiškinimo esmė, t. y. iš pateiktų aplinkybių ir nuteistosios paaiškinimo padaryta išvada, kad nuteistoji neigia nužudžiusi savo sūnus. Nuteistosios paaiškinimas dėl savo esmės – kaltės nepripažinimo – yra tapatus ikiteisminio tyrimo metu duotiems pirminiams nuteistosios parodymams. Akivaizdu, kad prokuroro nutarime atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo akcentuojama nuteistosios duotų parodymų esmė – kaltės nepripažinimas ir tai buvo įvertinta kaip aplinkybė, kuri buvo žinoma tyrimo pareigūnams ir nelaikytina kaip naujai paaiškėjusi. Tačiau gynėja neteisi skunduose teigdama, kad prokuroro nutarime nebuvo įvertintas ginamosios 2008-12-23 paaiškinime nurodytų aplinkybių turinys. Prokuroro nutarime, vertinant nuteistosios nurodytas aplinkybes apie T. ir M. J. lavonų radimą, yra padaryta išvada, kad šios aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra paneigtos ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme išnagrinėtais įrodymais.

BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte įstatymas nurodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, yra kitos aplinkybės, kurios teismui nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi, aptariamuoju atveju, net ir pripažinus tai, kad nuteistosios A. B. (J.) 2008-12-23 paaiškinime nurodytos ir nagrinėjant gynėjos skundą apeliacinio teismo posėdyje pakartotos aplinkybės atitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą sąlygą, kad jos nebuvo žinomos priimant nuosprendį ir nutartis, to nepakanka. Minėtas įstatymas reikalauja, kad naujos aplinkybės atitiktų abi šiame įstatyme nurodytas sąlygas, t. y. ir sąlygą, kad naujos aplinkybės vienos arba su jau anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodytų nuteisto asmens nekaltumą. Prokuroras nutarime atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pripažino, kad gynėjos skunde nurodytos aplinkybės neatitinka minėto įstatymo reikalavimų, todėl priėmė teisingą sprendimą. Gynėja visai be pagrindo nesutinka su tokia prokuroro išvada ir teigia, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių buvimą ar nebuvimą privalo nustatyti ne prokuroras, bet teismas. Prokuroras, spręsdamas klausimą dėl proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimo, vadovaujasi BPK 446 straipsnio nuostatomis, kurios reikalauja, kad prokuroras įvertintų pateiktus naujus duomenis ir manydamas, kad juose yra bent viena iš BPK 444 straipsnyje nurodytų aplinkybių, priimtų nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių arba, neradęs pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, priimtų nutarimą atsisakyti pradėti procesą. Akivaizdu, kad prokuroras naujus duomenis turi vertinti BPK 444 straipsnio prasme ir aptarti naujai paaiškėjusių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Nagrinėdamas gynėjos prašymą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, prokuroras nenustatė pagrįstų duomenų apie galimą tokių aplinkybių buvimą. Tokia išvada padaryta įvertinus tai, kad gynėjos skunde nurodytos aplinkybės nei vienos, nei su kitomis jau nustatytomis aplinkybėmis neįrodo nuteistosios A. B. (J.) nekaltumo. Priešingai, anksčiau nustatytos aplinkybės – byloje surinkti įrodymai bei įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės – paneigia nuteistosios naujai nurodytas jos sūnų mirties aplinkybes. Todėl apygardos teismas, atmesdamas gynėjos skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pagrįstai pripažino, kad nuteistosios A. B. (J.) nurodytos naujos jos sūnų mirties aplinkybės tėra jos išgalvota nauja versija siekiant išvengti atsakomybės arba sušvelninti jai paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad gynėja, skunduose pagrįsdama galimą naujai paaiškėjusių aplinkybių buvimą, įsiteisėjusiu ir galiojančiu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes vertina iš naujo, nors baudžiamojo proceso įstatymai tokios galimybės nenumato.

Kolegija pripažįsta, kad gynėjos skunde ginčijamas apygardos teismo nutarties teiginys, kad nuteistoji „bando inicijuoti baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl galimai, jos manymu, naujai paaiškėjusių aplinkybių“, nėra prasmingas. Gynėja nurodo, kad ne nuteistoji, o ji, vykdydama gynėjos pareigas, kreipėsi į prokurorą. Tačiau akivaizdu, kad gynėja, vykdydama savo pareigas, derino su nuteistąja gynybos poziciją ir sprendimas kreiptis į prokurorą su prašymu pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo ir nuteistosios valios išraiška.

Kolegija atmeta ir gynėjos argumentus dėl rungimosi principo pažeidimo apygardos teismo nutartyje darant išvadas. Teismas darydamas išvadas ir atmesdamas gynėjos skundo argumentus apie naujai paaiškėjusių aplinkybių buvimo pagrįstai rėmėsi nuteistosios A. B. (J.) byloje anksčiau nustatytomis aplinkybėmis (BPK 444 str. 1 d. 4 p.). Tai, kad gynėja advokatė Jolanta Savickaitė nedalyvavo jas nustatant (ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme dalyvavo kitas nuteistosios gynėjas), negali būti priežastis pripažinti, kad įrodymai surinkti ir aplinkybės nustatytos pažeidžiant rungimosi principą.

Atmestinas ir gynėjos teiginys, kad nuteistosios A. B. (J.) bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo nuolat pažeidžiamos jos teisės į gynybą bei bešališką teismą. Šiam teiginiui pagrįsti gynėja nenurodė jokių argumentų, todėl jis yra nepagrįstas ir deklaratyvus.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas gynėjos skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo atmetė pagrįstai. Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios A. B. (J.) gynėjos advokatės Jolantos Savickaitės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį, kuria gynėjos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. sausio 16 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo atmestas.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.