- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-152-361/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27212-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- M. S.
- Civilinis ieškovas
- UAB „Rimi Lietuva“
- Advokatai
- Aušrinė Zaburienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Savinijaus Katausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtos bausmės:
pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdalius ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
M. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.
Visiškai tenkinti civilinės ieškovės UAB „Rimi Lietuva“ civiliniai ieškiniai ir šiai civilinei ieškovei iš M. S. priteista 1 590,79 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Iš M. S. priteista 327,08 Eur proceso išlaidų valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. M. S. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą:
2023 m. liepos 1 d., apie 17.40 val., UAB „Rimi Lietuva“ prekybos centre, esančiame Klaipėdos rajone, Derceklių kaime, Nidos g. 1, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pasilikus prie įėjimo į prekybinę salę ir stebint bei saugant aplinką, būdamas parduotuvės prekybos salėje, iš alkoholinių gėrimų skyriaus paėmė vieną 14,29 Eur vertės 0,5 litro talpos brendžio „J.P. Chanet“ butelį, du 15,99 Eur vertės 0,7 litro talpos brendžio „Alita“ butelius, kurių bendra vertė 31,98 Eur, du 15,99 Eurų vertės 0,7 litro talpos brendžio „Renaissance“ butelius, kurių bendra vertė 31,98 Eur, tris 15,79 Eur vertės 0,7 litro talpos brendžio „Imperial XII“ butelius, kurių bendra vertė 47,37 Eur, kuriuos susidėjęs į prekių krepšelį iš parduotuvės išėjo pro įėjimo vartelius už prekes nesusimokėjęs ir iš parduotuvės pasišalino. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 17.42 val. įėjęs į parduotuvės prekybos salę, iš riešutų skyriaus lentynos paėmė dešimt 8,59 Eur vertės pistacijų pakelių, kurių bendra vertė 85,90 Eur, bei nuėjęs į alkoholinių gėrimų skyrių paėmė tris 23,99 Eur vertės viskio „Ballantines“ butelius, kurių bendra vertė 71,97 Eur, kuriuos susidėjęs į pirkinių krepšelį nunešė ir nesumokėjęs už šias prekes padėjo krepšį už įėjimo į parduotuvės prekybos salę vartelių, kur šį krepšį su jo sudėtomis prekėmis paėmė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ir jį išnešė iš parduotuvės nemokėjęs už prekes. Tokiu būdu, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, pagrobė nedidelės 283,49 Eur vertės UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį turtą.
2. Be to, M. S. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą:
2023 m. spalio 16 d., apie 16.29 val., UAB „Rimi Lietuva“ prekybos centre, esančiame Klaipėdos rajone, Slengių kaime, Žaliakelio g. 1, būdamas prekybos salėje, iš alkoholinių gėrimų skyriaus paėmė tris 33,99 Eur vertės 0,7 litro talpos viskio „Monkey Shoulder Malt“ butelius, kurių bendra vertė 101,97 eurų, ir tris 39,99 Eur vertės 0,7 litro talpos romo „Bumbu XO Rum“ butelius, kurių bendra vertė 119,97 Eur, kuriuos susidėjęs į prekių krepšelį jį padėjo už įėjimo ties krepšelių ir vežimėlių laikymo vieta, po to išėjęs iš prekybos salės pasiėmė krepšelį su į jį sudėtomis prekėmis ir iš parduotuvės išėjo nesusimokėjęs ir tokiu būdu pagrobė 221,94 Eur vertės UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį turtą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. spalio 28 d., apie 10.11 val., UAB „Rimi Lietuva“ prekybos centre, esančiame Klaipėdos rajone, Slengių kaime, Žaliakelio g. 1, būdamas prekybos salėje, iš alkoholinių gėrimų skyriaus paėmė vieną 39,99 Eur vertės 0,7 litro talpos viskio „Glenfiddich“ butelį, vieną 38,99 Eur vertės 0,7 litro talpos konjako „Martell VS“ butelį, vieną 34,99 Eur vertės 0,7 litro talpos viskio „Glenmorangie Original“, du 33,99 Eur vertės 0,7 litro talpos viskio „Monkey Shoulder Malt“, kurių bendra vertė 67,98 Eur, kuriuos susidėjęs į su savimi turėtą kuprinę iš parduotuvės išėjo pro savitarnos skyriaus kasas nesusimokėjęs, ir tokiu būdu pagrobė 181,95 Eur vertės UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį turtą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. lapkričio 4 d., apie 13.26 val., UAB „Rimi Lietuva“ prekybos centre, esančiame Klaipėdos rajone, Slengių kaime, Žaliakelio g.1, būdamas prekybos salėje, iš alkoholinių gėrimų skyriaus paėmė vieną 32,49 Eur vertės 0,7 litro talpos viskio „Gentleman Jac“ butelį, du 28,99 Eur vertės 1 litro talpos viskio „Jac'c Daniel's“ butelius, kurių bendra vertė 57,98 Eur, vieną 39,99 Eur vertės 0,7 litro talpos viskio „Glenlivet Founder's Reserve“ butelį ir vieną 29,99 Eur vertės 0,7 litro talpos viskio „Bushmills Single 10 YO“ butelį ir susidėjęs į su savimi turėtą kuprinę, ją padėjo ant šalia įėjimo vartelių esančių vežimėlių, po to išėjęs iš prekybos salės pasiėmė kuprinę su į ją sudėtomis prekėmis ir iš parduotuvės išėjo nesusimokėjęs, ir tokiu būdu pagrobė 160,45 Eur vertės UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį turtą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. lapkričio 11 d., apie 12.16 val., UAB „Rimi Lietuva“ prekybos centre, esančiame Klaipėdos rajone, Slengių kaime Žaliakelio g. 1, būdamas prekybos salėje, iš alkoholinių gėrimų skyriaus paėmė du 33,99 Eur vertės 0,7 litro talpos viskio „Monkey Shoulder Malt“ butelius, kurių bendra vertė 67,98 Eur, vieną 39,99 Eur vertės 0,7 litro talpos viskio „Glendfiddich 12YO“ butelį ir du 37,99 Eur vertės 0,7 litro talpos spiritinio gėrimo „Bumbu The Original“ butelius, kurių bendra vertė 75,98 Eur, kuriuos susidėjęs į su savimi turėtą kuprinę iš parduotuvės išėjo pro kasas nesusimokėjęs, ir tokiu būdu pagrobė 183,95 Eur vertės UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį turtą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. lapkričio 11 d., apie 13.04 val., UAB „Rimi Lietuva“ prekybos centre, esančiame Klaipėdos rajone, Derceklių kaime, Nidos g. 1, būdamas prekybos salėje, iš alkoholinių gėrimų skyriaus paėmė keturis 39,99 Eur vertės 0,75 litro talpos šampano „Moet Brut Imperial“ butelius, kurių bendra vertė 159, 96 Eur, ir vieną 31,49 Eur vertės 0,75 litro talpos šampano „Moutard cuvee brut“ butelį, kuriuos susidėjęs į su savimi turėtą kuprinę iš parduotuvės išėjo pro įėjimo vartelius už prekes nesusimokėjęs, ir tokiu būdu pagrobė 191,45 Eur vertės UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį turtą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. lapkričio 13 d., apie 12.19 val., UAB „Rimi Lietuva“ prekybos centre, esančiame Klaipėdos rajone, Derceklių kaime, Nidos g. 1, būdamas prekybos salėje, iš alkoholinių gėrimų skyriaus paėmė vieną 39,99 Eur vertės 0,7 litro talpos romo „Bumbu XO“ butelį, vieną 37,99 Eur vertės 0,7 litro talpos spiritinio gėrimo „Bumbu The Original“ butelį, vieną 33,99 Eurų vertės 0,7 litro talpos viskio „Monkey Shoulder“ butelį ir du 32,49 Eur vertės 0,7 litro talpos viskio „Gentelman“ butelius, kurių bendra vertė 64,98 Eur, kuriuos susidėjęs į su savimi turėtą kuprinę iš parduotuvės išėjo pro įėjimo vartelius už prekes nesusimokėjęs, ir tokiu būdu pagrobė 176,95 Eurų vertės UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį turtą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2023 m. lapkričio 14 d., apie 09.57 val., UAB „Rimi Lietuva“ prekybos centre, esančiame Klaipėdos rajone, Derceklių kaime, Nidos g. 1, būdamas prekybos salėje, iš alkoholinių gėrimų skyriaus paėmė vieną 33,65 Eur vertės 0,7 litro talpos viskio „Bushmills Single Malt“ butelį, tris 38,99 Eurų vertės 0,7 litro talpos konjako „Martell VS“ butelius, kurių bendra vertė 116,97 Eur, ir vieną 39,99 Eurų vertės 0,7 litro talpos konjako „Courvoisier VSOP“ butelį, kuriuos susidėjęs į su savimi turėtą kuprinę iš parduotuvės išėjo pro įėjimo vartelius už prekes nesusimokėjęs, ir tokiu būdu pagrobė 190,61 Eurų vertės UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliantas skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį – sušvelninti nuosprendžiu skirtą bausmę – neskirti laisvės atėmimo bausmės arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Dėl bausmės
3.1. Teismas už padarytas nusikalstamas veikas skyrė griežčiausias bausmes, nors jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Pažymi, kad BK 178 straipsnio 1 ir 5 dalies sankcijose numatytos alternatyvios ir žymiai švelnesnes bausmės nei areštas, laisvės atėmimas. Teismas neatsižvelgė į tai, jog jis ilgą laiką jau nebuvo padaręs jokių nusikaltimų, nes gydėsi nuo priklausomybes. Teismas vertino tik neigiamas jo asmenybės puses: teistumą, baustumą administracine tvarka. Paaiškina, kad dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių vėl „paslydo“, vėl pradėjo vartoti narkotines medžiagas ir dėl to padarė nusikalstamas veikas. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog jis yra pasirengęs gydytis priklausomybę narkotikams, sėkmingai dalyvauja metadono programoje. Be to, yra sukūręs šeimą, žmona jį palaiko, padeda šiuo sunkiu periodu. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir galimybę dirbti pagal individualią veiklą, yra tvirtai apsisprendęs keisti gyvenimo būdą, nori dirbti, sumokėti paskirtas baudas ir priteistą žalą. Nori būti laisvas, gyventi šeimoje, gyventi atsakingą gyvenimą. Prašo patikėti juo ir paskirti švelnesnę bausmę.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
3.2. Jeigu teismas manytų, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, prašo taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teismas nuosprendžiu siekė vienintelio tikslo – jį nubausti. Pripažindamas kaltę, duodamas nuoseklius ir išsamius parodymus, nuoširdžiai gailėdamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų, pagrįstai tikėjosi, kad teismas paskirs švelnesnę bausmę arba atidės bausmės vykdymą. Teigia, jog yra sąlygos atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Bausmė laikoma teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad jo padaryta nusikalstama veika yra daug didesnio nei rūšinio tokių nusikalstamų veikų pavojingumo ar kad jo asmenybė yra tokia pavojinga visuomenei, jog yra būtinas jo izoliavimas nuo bendruomenės.
3.3. Teigia, jog iš tiesų keičiasi jo supratimas apie gyvenimo vertybes, tikrai suprato savo klaidingą požiūrį į gyvenimą, labai neigiamai vertina savo elgesį, nori tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, daugiau nenusikalsti, pradėti dirbti. Mano, kad turi visas galimybes pradėti tinkamą ir atsakingą gyvenimą. Todėl prašo patikėti juo ir leisti įrodyti, kad iš tiesų gali gyventi kitaip.
Dėl proceso išlaidų
3.4. Mano, kad nuosprendžiu iš jo nepagrįstai priteista 327,08 Eur proceso išlaidų atlyginimo valstybei. BPK 51 straipsnio l dalies 7 punkte nustatyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą, taip pat tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir tai nepriklauso nuo paties kaltinamojo, šiuo atveju – jo (apelianto), valios. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės.
Šalies argumentai
3.5. Paaiškina, jog bylą nagrinėjant teisme buvo suimtas, todėl gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas. Todėl išlaidos valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistos nepagrįstai. Siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę į gynybą, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo, kuris yra suimtas, nesuderinamas su jo teise į gynybą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliantas mano, kad jam paskirta per griežta bausmė, todėl prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo M. S. parinktai bausmės rūšiai ir jos dydžiui. Bausmės individualizavimo taisyklių, priešingai nei mano apeliantas, apylinkės teismas laikėsi tinkamai. Taip pat nenustatytas pagrindas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
5. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
6. M. S. už tęstinės nusikalstamos veikos nuosavybei, susidedančios net iš 7 epizodų, padarymą pagal BK 178 straipsnio 5 dalį skirta 45 parų arešto bausmė, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį M. S. skirta 45 parų arešto bausmė savo dydžiu yra maksimali galima už tokio baudžiamojo nusižengimo padarymą bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis). Tačiau apeliantas nepagrįstai nutyli ir neįvertina aplinkybės, jog apylinkės teismas tokio dydžio arešto bausmę skyrė ne už vieną, o už tęstinę nusikalstamą veiką, susidedančią net iš minėtų 7 tęstinių nedidelės vertės svetimo turto grobimo veikų. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį M. S. skirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu neviršija šio straipsnio dalies sankcijoje numatyto tokios rūšies bausmės vidurkio. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, apylinkės teismas pagrįstai skirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskyrė M. S. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, teismas pridėjo tik dalį (1 mėnesį) švelnesnės bausmės, skirtos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Po to, pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotą procesinę taisyklę, šią bausmę teismas pagrįstai sumažino vienu trečdaliu ir nustatė galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
7. Teismas, parinkdamas aptartų bausmių rūšį ir dydį, įvertino ir tai, jog M. S. nusikalstamoje veikoje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinanti – nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o šią ir BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas atsižvelgė ir į M. S. asmenybę: anksčiau teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nemoka, o grįžęs iš bausmės atlikimo vietos pradėjo sistemingai vykdyti vagystes iš parduotuvių. Visuma šių aplinkybių apylinkės teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, jog M. S. skirtina būtent laisvės atėmimo bausmė, nes nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Taigi teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę M. S., pakankamai motyvavo tokį sprendimą, įvertino visumą aplinkybių, atskleidžiančių pastarojo recidyvios asmenybės ir padarytų nusikalstamų veikų nuosavybei pavojingumą. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir dar labiau švelninti skirtą bausmę apeliantui pagrindo neturi.
8. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti tuo, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.
9. Šiame kontekste pažymėtina, kad turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų ir pan.). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Kartu pažymėtina, kad kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, be to, apeliantas, kartą jau teistas ir už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą (2023 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu), toliau darė vagystes iš parduotuvių, o tai rodo jo polinkį daryti teisės pažeidimus. Todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai netaikė M. S. BK 75 straipsnio nuostatų ir skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo. Apelianto deklaruojami geri norai laisvėje dirbti, sumokėti baudas ir priteistas žalos atlyginimo sumas, nebenusikalsti, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, savaime nepaneigia jo asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kartu neleidžia patikėti, jog jo asmenybė laisvėje pasikeis.
11. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Simbolinės, apeliantui priimtinos bausmės skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.
Dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme
12. Apeliantas, teigdamas, jog skundžiamu nuosprendžiu iš jo nepagrįstai priteista 327,08 Eur proceso išlaidų atlyginimo valstybei, nes bylą nagrinėjant teisme buvo suimtas, todėl gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepagrįstai neįvertina aplinkybės, jog buvimo suimto aplinkybė savaime nešalina jo pareigos teikti įrodymus apie savo turtinę padėtį ir kartu teisės prašyti teismo atleisti nuo išlaidų padengimo arba jų dydžio sumažinimo.
13. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.
14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
15. Apylinkės teismas, spręsdamas proceso išlaidų atlyginimo klausimą, pagrįstai rėmėsi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta 2024 m. kovo 18 d. pažyma Nr. APD-2024-02990, kurioje prašoma priteisti valstybei 327,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės A. Zaburienės nuteistajam M. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 65, 66–67). Pažymėtina, kad jokių duomenų apie savo sunkią turtinę padėtį M. S. (ar jo gynyba) apylinkės teismui nepateikė. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog M. S. turi profesinį išsilavinimą, yra vedęs, iki suėmimo dirbo pagal individualios veiklos liudijimą. Atsižvelgiant į tai, minėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už M. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos proceso metu teismo pagrįstai pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš šio nuteistojo valstybei.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
16. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymų matyti, kad iš M. S. valstybei prašoma išieškoti iš viso – 179,17 Eur už jam gynėjos advokatės A. Zaburienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu (t. 4, b. l. 98, 99–100, 108, 109–110).
17. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
18. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir M. S. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo M. S. valios, į jo dabartinę turtinę padėtį – dirbo pagal individualios veiklos liudijimą, tačiau dabar darbo santykiai nutrūks dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės, mano, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš M. S. neišieškotinos.
19. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Paskirtoji apeliantui laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Todėl pakeisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apelianto neizoliuojant nuo visuomenės ir be pataisos įstaigos darbuotojų pagalbos jo elgesys nepasikeis. Apelianto skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš nuteistojo M. S. išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.