Kauno apylinkės teismo įsakymas

2023-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1403-336/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-03-22
Bylos Nr.
e1-1403-336/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08816-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Kaltinamasis
Ž. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1403-336/2023 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08816-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3.; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 22 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė išnagrinėjo prokuroro A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu šioje baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

Ž. S., (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. S., 2023 m. kovo 11 d., apie 01.10 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0341, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 1,52 promilių girtumas.

Kaltinamasis Ž. S. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklauso automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį pagal skelbimą 2022 m. spalio 14 d. įsigijo iš O. C.. Jis to vyro nepažįsta, šio sandorio VĮ „Regitra“ nesusitvarkė. Pasirašė tik pirkimo-pardavimo sutartį. Šiuo automobiliu kartas nuo karto važinėjo. 2023 m. kovo 10 d., vakare, (duomenys neskelbtini)., vartojo alkoholį. Gėrė vienas degtinę, išgėrė 0,5 butelio degtinės. Tada sugalvojo vienas nuvažiuoti į Jonavą pas buvusią sugyventinę. Sėdo už savo automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir važiavo iš (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini), niekur užsukęs nebuvo ir grįžinėjo namo atgal. Automobilį pastatė kieme. Įėjo namo ir netrukus pas jį atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai jo klausė, ar jis vairavo mašiną, jiems pasakė, kad taip. Nieko neslėpdamas jiems papasakojo kur važiavo. Jis važiuodamas (duomenys neskelbtini) matė, kad paskui jį važiuoja kažkoks automobilis. Tai jam sukėlė įtarimą, dėl to jis niekur mieste ir nesustojo, o važiavo namo, į savo kiemą. Jam buvo patikrintas neblaivumas alkotesteriu. Pirmu tikrinimu nustatytas 1,52 promilių girtumas. Antru tikrinimu - 1,57 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais sutiko. Buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir surašytas neblaivumo nustatymo aktas, su kuriuo sutiko ir pasirašė. Visiškai prisipažįsta, kad 2023 m. kovo 11 d. naktį vairavo neblaivus, gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Iš liudytojo M. A. apklausos protokolo matyti, kad jis 2023 m. kovo 11 d., apie 01.05 val., važiuodamas automobiliu BMW E90 su draugu, sėdėdamas keleivio pusėje prie (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį „Peugeot“ (valstybiniu numerių nesimatė, nes buvo užpustyti) mėlynos spalvos, kuris kelyje vinguriavo, buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Minėtą automobilį vairavo vyras. Kadangi kilo įtarimas dėl asmens blaivumo, pradėjo automobilį „Peugeot“ sekti iš paskos. Minėtas automobilis važiavo iki (duomenys neskelbtini). Visą laiką, kuomet minėtą automobilį sekė, kalbėjosi su Kauno a. VPK OVS budėtojais ir perdavė informacija apie automobilio važiavimo kryptį. Išvažiavęs iš (duomenys neskelbtini), kur vėliau ir pasuko. Toliau važiuojant paskui minėtą automobilį, pastarasis važiavo (duomenys neskelbtini) pasuko į kairę pusę ir privažiavo (duomenys neskelbtini). Stebint automobilį, pastebėjo kaip priekyje iš kairės pusės išlipo automobilį vairavęs vyras (apie 178 cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, pliktelėjęs), kuris akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus, kadangi svirduliavo. Iki kol atvyko policijos pareigūnai matė, kad vairuotojas nuėjo iki minėto namo ir visą laiką ten prabuvo. Atvykus policijos pareigūnams visą esamą informaciją perdavė jiems.

Iš liudytojo G. P. apklausos protokolo matyti, kad jis yra policijos pareigūnas. 2023 m. kovo 11 d., apie 01 val. gavo iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su „Peugeot“ mėlynos spalvos automobiliu. Jiems su kolege vykstant į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), budėtojas patikslino, kad automobilis „Peugeot“ sustojo (duomenys neskelbtini). Atvyko į įvykio vietą - (duomenys neskelbtini), prie įvažiavimo į sklypą stovėjo automobilis „BMW“, prie jo stovėjo vaikinas, pristatė kaip M. A., (duomenys neskelbtini). Vaikinas paaiškino, kad ką tik į šį kiemą įvažiavo automobilis „Peugeot“, mėlynos spalvos, kuris jiems atvykus tikrai stovėjo šio sklypo kieme. Iš automobilio vairuotojo pusės išlipo vyriškis, smulkaus kūno sudėjimo, apie 1,75 m ūgio, vyriškis važiavo vienas, ir kad šiuo metu nuėjo namo. Nurodė, kad vaikino atpažinti negali, nes buvo tamsu, tik patvirtino, kad jis išlipo iš automobilio vienas ir nuėjo į namus. Automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo ką tik važiavęs, nes jo variklio skyrius buvo šiltas. Nuėjo į namo - (duomenys neskelbtini) vidų. Ten surado vyriškį, kuris prisistatė esąs Ž. S., (duomenys neskelbtini). Jiems paklausus, ar jis ką tik vairavo automobilį, kuris stovi jo kieme, jis sakė, kad taip. Matėsi akivaizdžiai, kad Ž. S. vartojęs alkoholio. Jo kalba buvo nerišli, judesiai nelabai koordinuoti. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu. Pirmu tikrinimu nustatytas 1,52 promilių neblaivumas, antru tikrinimu nustatytas 1,57 promilių neblaivumas. Ž. S. sutiko su alkotesterio parodymais. Automobilis buvo nutransportuotas į saugomą aikštelę.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. kovo 11 d., apie 01:10 val., (duomenys neskelbtini), vairavusiam automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. S., (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu nustatytas 1,52 prom. girtumas, antru pūtimu nustatytas 1,57 promilės girtumas. Automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportuotas į saugomą aikštelę, (duomenys neskelbtini).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti automobilio registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros ataskaita (duomenys neskelbtini), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, automobilio draudimo polisas (duomenys neskelbtini).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso žurnalo ir neblaivumo nustatymo akto kopijos matyti, kad Ž. S. 2023 m. kovo 11 d., 01.44 val., buvo nustatytas 1,52 promilių neblaivumas. Tą pačią dieną, 02.00 val., jam buvo nustatytas 1,57 promilių neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai.

Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijime nurodyta, kad automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas R. R. vardu. Iš transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties kopijos matyti, kad 2022 m. spalio 14 d., O. C. padavė automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. S..

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, jo veika kvalifikuota teisingai, todėl jis yra baustinas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – padaryta viena nesunki tyčinė nusikalstama veika. Kaltinamasis laikomas neteistu, administracine tvarka baustas, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nesigydė. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina kiek mažesnė negu prokuroro siūloma bausmė - bauda, kuri, nagrinėjamu atveju, atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Nors nagrinėjamu atveju kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, tačiau tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, asmeniui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemonę, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Todėl kartu su bausme kaltinamajam skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės: teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (uždraudimas) 2 metų terminui (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis), poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 14 d. bei turto konfiskavimas. BK 67 straipsnio 1 dalyse ir 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis). Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas, įtvirtintas BK 72 straipsnyje, yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat paimti turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ž. S. vairavo jam faktiškai priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis minėtą transporto priemonę tiesiogiai panaudojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl tai yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). To paties straipsnio 3 dalis numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Atsižvelgiant į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, taikytinas kaltinamajam faktiškai priklausančio automobilio konfiskavimas.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

2023 m. kovo 14 d. nutarimu paskirtą automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti, įvykdžius teismo baudžiamojo įsakymo dalį dėl turto konfiskavimo.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Automobilio registracijos liudijimą, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros ataskaitą, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, automobilio draudimo polisą, saugomus prie bylos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate, perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 51 MGL (MGL yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui), t. y. 2 550 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę 34 MGL, t. y. 1 700 Eur dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, Ž. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam vairuoti kelių transporto priemones 2 metų terminui. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo 2023 m. kovo 14 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir konfiskuoti Ž. S. faktiškai priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2023 m. kovo 14 d. nutarimu paskirtą automobilio „„Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti, įvykdžius teismo baudžiamojo įsakymo dalį dėl turto konfiskavimo.

Automobilio registracijos liudijimą, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros ataskaitą, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, automobilio draudimo polisą, saugomus prie bylos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate, įpareigoti juos, perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Audra Kriščiūnienė