- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-25
- Bylos Nr.
- 1S-567-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00882-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Danguolė Šiugždinytė, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- V. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Danguolės Šiugždinytės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. S. bausmę atlieka pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir V. S. paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendis pakeistas - panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, buvo subendrintos skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu V. S. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį paskirta ir subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant V. S. galutinę 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. rugpjūčio 31 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 28 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. S.. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, įvertinusi egzistuojančius kriminogeninius veiksnius bei nuteistojo padarytus vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus. Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog V. S. praeityje jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau jis išvadų nepadarė ir vėl nusikalto.
4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, V. S. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams. Šis teismas 2019 m. birželio 1 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, konstatavęs, jog Komisijos priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra pagrįstas ir motyvuotas, jame išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, nesudarančias pagrindo manyti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. Nuteistasis V. S. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Anot nuteistojo, apylinkės teismas neįvertino visų aplinkybių, priėmė prielaidomis ir nuotaika paremtą procesinį sprendimą. Nuteistasis nurodo, jog, nors teismas ir neturi pareigos taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vien to nepakanka jo netaikyti. Priimdamas sprendimą, teismas privalo atsižvelgti ir į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, kadangi komisija sudaryta iš pataisos įstaigos darbuotojų, kurie geriausiai pažįsta nuteistuosius, žino jų norus ir ketinimus. Tuo tarpu apylinkės teismas sprendimą priima nepažinodamas žmogaus, įvertinęs tik pateiktą bylos medžiagą. V. S. teigimu, jei nuteistųjų elgesys ir ketinimai būtų blogi, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikytų.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyti du formalūs bei vienas materialusis pagrindas (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas, kuris galimas tik tais atvejais, kai nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau pritartina Komisijos bei žemesnės instancijos vertinimui, jog nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, abejotina ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus resocializacijos skyriaus specialistės išvada, jog nuteistasis pilna apimtimi vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog ankstesnis nuteistojo V. S. prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo svarstytas 2018 m. gruodžio 13 d. Komisijos posėdyje (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)). Komisijai nusprendus netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jam buvo nustatytos šios socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos: 1) nedaryti teisės aktų pažeidimų; 2) tęsti darbinę veiklą; 3) dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, kad nuteistasis nuo 2018 m. vasario mėn. dirbo valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ staliaus-staklininko pareigose, nuo 2019 m. kovo 20 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis taip pat dalyvauja tiek privalomose, tiek papildomose socialinės reabilitacijos programose. Tačiau, kaip matyti iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus pažymos apie V. S. pažeidimus ir paskatinimus, nuteistasis 2018 m. gruodžio 14 d. (t. y. jau įvykus 2018 m. gruodžio 13 d. Komisijos posėdžiui, kuriame buvo sudarytas naujas nuteistojo individualus socialinės reabilitacijos planas, be kita ko, nustatant nuteistajam įpareigojimą nepažeidinėti pataisos namų vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų) pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytą tvarką - buvo sulaikytas be asmens ženklo. Nors už padarytą pažeidimą nuteistajam drausminė nuobauda paskirta nebuvo, apsiribota jo svarstymu Drausminėje komisijoje, tačiau ši aplinkybė paties pažeidimo padarymo fakto nepaneigia. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į tai, tiek Komisija 2019 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, turėjo pagrindą konstatuoti, jog šiuo atveju neegzistuoja net formalus pagrindas taikyti V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir toliau nevertinti aplinkybių, susijusių su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, mąstymu, požiūriu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančiais (mažinančiais) kriminogeniniais veiksniais ir t. t., t. y. nevertinti aplinkybių, reikšmingų sprendžiant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą.
9. Vis tik, tiek Komisija nutarime, tiek ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė motyvus, kodėl, jų nuomone, nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindo. Išvadą, jog V. S. dar nedaro pakankamos pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas padarė remdamasis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, kriminogeninių veiksnių egzistavimu bei informacija apie bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo padarytus nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus. Teismas nutartyje taip pat pažymėjo, jog nuteistais bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, anksčiau jis taip pat ne kartą teistas, jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau nuteistasis teismo jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino, nevykdė probacijos sąlygų, teismo jam paskirtų įpareigojimų, dėl ko buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog aplinkybės, apibūdinančios ankstesnę V. S. kriminogeninę patirtį, sudaro pagrindą griežčiau vertinti jo galimybes nenuskalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu, kam visiškai pritaria ir skundą nagrinėjanti kolegija. Įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog žemesnės instancijos teismo nurodyti motyvai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma, V. S. socialinio tyrimo išvada. Apygardos teismo nuomone, visas skundžiamoje nutartyje akcentuotas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai įvertino kaip sudarančias pagrindą išvadai, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama tam, kad jo pataisos procesas galėtų būti tęsiamas ne pataisos namuose, o vykdant jo atžvilgiu probaciją.
10. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, gali būti sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas). Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog, nors V. S. ir dalyvauja Komisijos siūlytose elgesio pataisos programose, tačiau nuteistajam vis tiek nustatomi keturi kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu bei jų aktualumu nagrinėjamo klausimo kontekste. Pažymėtina, jog šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant ne tik V. S. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo mąstysenos bei elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nors du iš nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių – teisės pažeidimai bei emocinė gerovė, yra statiniai - jie apima praeityje įvykusius, su nusikalstamu elgesiu susijusius faktus bei faktą, kad praeityje nuteistasis yra bandęs nusižudyti (ko pakeisti nuteistasis nebegali), tačiau likusius du kriminogeninius veiksnius, vykdydamas individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaudamas atitinkamose pataisos namų organizuojamose socialinės reabilitacijos programose, V. S. neabejotinai gali panaikinti. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam šiuo metu netgi nustatoma daugiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių, nei mažinančių veiksnių - V. S. nustatomi tik trys jo riziką nusikalsti mažinantys veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, visapusiškas artimųjų palaikymas, užtikrinta darbo vieta išėjus į laisvės.
11. Kaip jau yra paminėta, apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, pagrįstai atkreipė dėmesį ir į nuteistojo padarytus pataisos namų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus. Nuteistasis, atlikdamas bausmę, padarė du pažeidimus, ką patvirtina Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus pažyma apie pažeidimus ir paskatinimus. Nuteistasis 2018 m. liepos 12 d. pasišalino iš darbo, o 2018 m. gruodžio 14 d. buvo sulaikytas be asmens ženklo. Už šiuos pažeidimus V. S. nebuvo skirtos drausminės nuobaudos, apsiribota jo svarstymu Drausminėje komisijoje, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai nereiškia, jog apylinkės teismas į šiuos bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus apskritai neturėjo atsižvelgti. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai sutiko su Komisijos nutarime nurodytais motyvais, jog tai, kad V. S. nevykdo vienos iš pagrindinių laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų pareigos – bausmės atlikimo metu elgtis nepriekaištingai, sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis gali nevykdyti ir lygtino paleidimo atveju jam teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių bei įpareigojimų ar bendrųjų probuojamiems asmenims nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog abu pažeidimus V. S. padarė po to, kai buvo 2018 m. birželio 25 d. paskatintas už gerą elgesį bei sąžiningą darbą (viso jis skatintas du kartus), kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo pozityvus elgesys nėra pastovus. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog po pažeidimų padarymų nuteistasis tebuvo skatintas vieną kartą - 2019 m. kovo 5 d. Vien ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo toks, dėl kurio teismas turėtų priimti jo atžvilgiu palankų sprendimą, t. y. taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Įvertinus tai, kad nuteistojo teigiamą elgesį keitė netgi ne vienas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimas, po jų nuteistasis buvo paskatintas vos vieną kartą, o nuo paskutinio pažeidimo padarymo praėjo vos kiek daugiau nei pusė metų, sprendžiama, jog V. S. dar turi įrodyti, kad jo elgesys sugebės išlikti tik pozityvus.
12. Formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, žemesnės instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, atliekamo pagal OAS‘ys metodiką, rezultatus, išreiškiamus statiniais bei dinaminiais balais, kadangi toks vertinimas, jo pokytis, matomas palyginus pirminį ir paskutinį vertinimus, geriausiai atspindi konkretaus nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. V. S. socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad jo nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vertinama kaip vidutinė – 44 balai. Iš jų 38 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir 6 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai. Tuo tarpu pirminio vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudarė 56 balus. Taigi, iki šiol ji sumažėjo 12 balų. Toks nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis, įvertinus tai, kad vis dar egzistuoja 6 dinaminiai balai, kuriuos savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali sumažinti, tik patvirtina išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama sprendimo paleisti jį lygtinai priėmimui.
13. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nuteistasis, skunde nurodydamas, kad apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimus, turi atsižvelgti ir į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, kadangi komisija yra sudaroma iš pataisos įstaigos darbuotojų, gebančių geriausiai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesio teigiamus ir neigiamus pokyčius atliekant laisvės atėmimo bausmę, ir tuo pačiu prašydamas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, prieštarauja pats sau, kadangi šiuo konkrečiu atveju Komisija taip pat nutarė netaikyti V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavusi, jog ypatingų pokyčių šio nuteistojo elgesyje bausmės atlikimo metu neįvyko.
14. Įvertinusi visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų, kaip ir Komisijos, padaryta išvada, kad šiuo metu V. S. nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėta ir pagrįsta. Todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.