Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

LAVL tvirtino, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. – 2020 m. spalio 29 d. laikotarpiu Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) peticijų ir skundų registro žurnale (toliau – ir Registracijos žurnalas) buvo registruoti pareiškėjo prašymai dėl ilgalaikio pasimatymo pakeitimo į skambučius ir galimybės pasinaudoti riboto interneto prieiga, pareiškėjo prašymų dėl higienos priemonių išdavimo šiuo laikotarpiu nebuvo registruota, be to nėra duomenų, kad pareiškėjui prašant nebūtų išduotos higienos priemonės.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš LAVL neteisėto neveikimo, atlyginimo.

O. B. skunde nurodė, kad neturtinė žala atsirado per 2017 m. lapkričio 17 d. – 2020 m. lapkričio 17 d. laikotarpį dėl minimalaus ploto neužtikrinimo kamerose (palatose), stalų ir užuolaidų nebuvimo, sauso maisto davinio neišdavimo išvykstant iš LAVL, o 2020 m. rugpjūčio 31 d. – 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2020 m. spalio 26 – 2020 m. spalio 29 d. laikotarpiais jis neturtinę žalą patyrė ir dėl neaprūpinimo higienos priemonėmis (b. l. 2).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais nustatytos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, taikymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos.

Ginčo laikotarpiu LAVL veiklą reglamentavo 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 1 punktą, LAVL yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Tai reiškia, kad LAVL turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Be to, pagal Bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 1 dalį, LAVL priskiriama laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų kategorijai.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš jo kalinimo neužtikrinant minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros (palatos) ploto, dėl ko buvo varžoma judėjimo laisvė, jaučiamas gryno oro trūkumas, astmos simptomų paaštrėjimas.

Remiantis bylos duomenimis (b. l. 15-16, 22, 23), nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu LAVL buvo gydytas:

– Konsultacijų ir diagnostikos skyriuje: nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. 207 kameroje (palatoje), kurios plotas 27,18 kv. m, joje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 6,79 kv. m ploto; nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 7 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. ir nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 15 d. – 204 kameroje (palatoje), kurios plotas - 20,00 kv. m, joje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 6,66 kv. m ploto; nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. – 106 kameroje (palatoje), kurios plotas 20,38 kv. m, joje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 6,79 kv. m ploto; nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. – 226 kameroje (palatoje), kurios plotas 14,75 kv. m, joje buvo įrengtos 2 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 7,38 kv. m ploto; nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. spalio 29 d. – 206 kameroje (palatoje), kurios plotas 18,77 kv. m, joje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 6,25 kv. m ploto;

– Psichiatrijos skyriuje: nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. kovo 29 d. – 108 kameroje (palatoje), kurios plotas 19,14 kv. m, joje buvo įrengtos 2 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 9,57 kv. m ploto; nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. – 206 kameroje (palatoje), kurios plotas 23,09 kv. m, joje buvo įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 7,70 kv. m ploto, nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. – 209 kameroje (palatoje), kurios plotas 19,40 kv. m, joje buvo įrengtos 2 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 9,70 kv. m ploto; nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. spalio 5 d. – 205 kameroje (palatoje), kurios plotas 13,33 kv. m, joje buvo įrengtos 2 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 6,67 kv. m ploto; nuo 2020 m. sausio 24 d. iki 2020 m. vasario 3 d. – 102 kameroje (palatoje), kurios plotas 31,47 kv. m, joje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 7,86 kv. m ploto; nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. vasario 4 d. – 103 kameroje (palatoje), kurios plotas 14,02 kv. m, joje buvo įrengta 1 miegamoji vieta, pareiškėjui teko visas 14,02 kv. m plotas; nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. vasario 14 d. – 101 kameroje (palatoje), kurios plotas 15,55 kv. m, joje buvo įrengta 1 miegamoji vieta, pareiškėjui teko visas 15,55 kv. m patalpos plotas; nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. balandžio 23 d. – 203 kameroje (palatoje), kurios plotas 31,95 kv. m, joje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 7,98 kv. m ploto; Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. vasario 6 d. ir nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. – 111 kameroje (palatoje), kurios plotas 11,08 kv. m, joje buvo įrengta 1 miegamoji vieta, pareiškėjui vienam teko 11,08 kv. m ploto.

Nagrinėjant bylą nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kamerose (palatose) ginčo laikotarpiu buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų, nei nurodyta atsakovės atstovės atsiliepime, ar kad patalpose buvo laikoma daugiau asmenų, nei įrengta miegamų vietų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimą į kameras (palatas), jose įrengtų miegamų vietų skaičių, todėl jais remiasi.

Sprendžiant dėl pareiškėjo teisės į nustatytą minimalaus ploto normą 2020 m. spalio 26 d. – 2020 m. spalio 29 d. laikotarpiu, daroma išvada, kad pareiškėjui kameroje (palatoje) Nr. 206, kurios plotas 18,77, į kurią buvo paskirti dar 2 kiti asmenys, minimali vienam asmeniui turinti tekti ploto norma nebuvo užtikrinta 4 dienas, nes šioje kameroje (palatoje) pareiškėjui teko 6,25 kv. m. Įvertinus tai, kad kameroje (palatoje) Nr. 206 esanti sanitarinio mazgo patalpa užima apie 1,45 kv. m plotą, pareiškėjui tekęs plotas šioje kameroje (palatoje) buvo dar mažesnis, be to, šios kameros (palatos) plotą mažino ir joje esantys baldai (b. l. 23).

Pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad kamerose (palatose) nebuvo stalų.

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad LAVL yra teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams, sergantiems įvairiomis ligomis, todėl, siekiant užtikrinti gydomųjų skyrių higieną, sterilumą ir tvarką bei prieinamumą prie paciento, patalpose kietasis inventorius įrengiamas laikantis minimalių reikalavimų, pacientams susidėti būtiniausius daiktus patalpose yra įrengtos spintelės su tvirtu stalviršiu, ant kurio galima patogiai pavalgyti ir rašyti.

Higienos normos HN 47:2011 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti įrengta spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – Aprūpinimo normos) 10.2 punkte nustatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose įrengiamas stalas.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad LAVL, kaip laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos, veikloje turi būti laikomasi ne tik Higienos normos HN 47:2011, bet ir Aprūpinimo normų reikalavimų, pagal kuriuos, pataisos įstaigoje gyvenamojoje patalpoje turi būti stalas. Minėta, kad Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog LAVL gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos.

Atsižvelgus į bylos proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad byloje nėra ginčo, kad LAVL kameros (palatos), kuriose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, nebuvo aprūpintos stalais.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad 2017 m. lapkričio 17 d. – 2020 m. lapkričio 17 d. laikotarpiu pareiškėjui LAVL išbuvus 150 dienų, buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą kamerų (palatų) materialinį aprūpinimą. Darant nurodytą išvadą, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kad, laikant asmenį LAVL kamerų tipo patalpoje, kurioje nebuvo įrengtas stalas, buvo pažeista pareiškėjo teisė į nustatytas kalinimo sąlygas (žr., pvz., 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1569-438/2020 ir kt.).

Atsižvelgus į pareiškėjo paaiškinimus, kad, nesant galimybės kamerose (palatose) naudotis stalu, kildavo nepatogumų valgant, rašant, vertinama, kad dėl atsakovės atstovės neveikimo sudarytų netinkamų sąlygų O. B. patyrė papildomų išgyvenimų ir diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Be to, pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad LAVL nebuvo užtikrintas kamerose (palatose) privatumas dėl iki 2020 m. balandžio mėnesio užuolaidomis neuždengtų langų.

Higienos normos HN 47:2011 42 punkte numatyta, jog įstaigos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos, turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių, šioje higienos normoje reikalavimas įrengti užuolaidas kamerose (palatose) nenumatytas. Siekiant užtikrinti kamerų (palatų) sterilumą, higieną bei sudaryti prielaidas normaliai LAVL veiklai vykdyti, režimo pažeidimų prevenciją, LAVL kamerose (palatose) langai iš vidaus nėra uždengiami (roletais, užuolaidomis ir kt.). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nenumato langų uždengimo iš vidaus roletais, užuolaidomis ir kt. (16.9 punktas). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprūpinimo tvarkos aprašas, ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) ir Aprūpinimo normos irgi nenumatė, kad kamerų tipo patalpose turi būti įrengtos ant langų užuolaidos.

Pareiškėjas patvirtino, kad, nežiūrint nustatyto teisinio reguliavimo, LAVL, gavusi Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolieriaus rekomendacijos, nuo 2020 m. balandžio mėnesio langus uždengė užuolaidomis.

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad tarp pastatų yra 35 metrų atstumas, aukštis nuo žemės iki lango pirmajame aukšte yra nuo 85 cm iki 90 cm, matomumą mažina ir iš išorės įrengtos grotos, per langus kamerų tipo patalpose esantys daiktai bei asmenys nėra matomi. Abejoti tokiais atsakovės atstovės pateiktais duomenimis teismas neturi jokio pagrindo, pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovės atsiliepimą, šių aplinkybių neginčijo. Be to, nagrinėjant bylą, nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL administraciją skundais, jog jį kameroje stebi kiti asmenys, ar, kad jam neužtikrinamas privatumas. Pareiškėjas skunde nedetalizavo jo nurodytų aplinkybių apie neužtikrinamą privatumą, tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis buvimą.

Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą, įvertinus atstumą tarp pastato, kuriame pareiškėjas buvo laikomas, iki šalia esančio kito pastato, į grotų ant kamerų (palatų) langų buvimą, pareiškėjo teiginiai apie neturtinės žalos atsiradimą dėl neužtikrinto privatumo, neuždengus užuolaidomis langų, vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami. Darant nurodytą išvadą, atsižvelgiama ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2174-624/2020 ir kt.).

Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą patyrė ir dėl to, jog kiekvieno išvykimo iš LAVL atveju, nebuvo išduodamas sauso maisto davinys.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), 31 punkte numatyta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Maitinimo organizavimo taisyklių 32 punkte numatyta, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių, o išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių. Kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę (34 punktas), intervalai tarp maitinimų, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi būti ilgesni nei 7 valandos (12 punktas).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog į pataisos įstaigas būdavo pristatomas nuo 12.00 val. iki 13.30 val. Atsižvelgiant į tai, kad nuo pusryčių iki pareiškėjo atvykimo į paskirties vietas nebuvo ilgesnis laiko tarpas nei 6 val., išduoti pareiškėjui sauso maisto davinį nebuvo pagrindo.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinė žala buvo padaryta tuo, kad jam 2020 m. rugpjūčio 31 d. – 2020 m. rugsėjo 3 d., 2020 m. spalio 26 d. – 2020 m. spalio 29 d. laikotarpiais nebuvo išduotos higienos priemonės, net ir raštiškai to paprašius, be to, jo prašymas buvo neregistruotas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. taikomo Aprūpinimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant Aprūpinimo tvarkos aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Išduodamos higienos priemonės išvardintos Aprūpinimo tvarkos aprašo 1 priede „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos“. Aprūpinimo tvarkos aprašo 4 ir 5 punktai numato, jog higienos reikmenys, avalynė, drabužiai išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Remiantis Aprūpinimo tvarkos aprašo 13 punktu, nuteistasis laikomas nemokiu, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos. Ligoninėje laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 14 punktas nustato, kad pacientui prašant, neatsižvelgiant jis mokus, ar ne, Ligoninės gydomojo skyriaus slaugytoja ne vėliau kaip tą pačią dieną išduoda būtiniausius asmens higienoje naudojamus reikmenis (tualetinį popierių (1 ritinėlis) ir muilo (100 g) (b. l. 24–26).

Atsakovės atstovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. – 2020 m. spalio 29 d. laikotarpiu Registracijos žurnale pareiškėjo prašymų išduoti higienos priemones nebuvo registruota ir kad nėra duomenų, jog pareiškėjui prašant nebūtų išduotos higienos priemonės. LAVL, gavusi pareiškėjo atsikirtimą į atsakovės atstovės atsiliepimą, papildomai nurodė, kad 2020 m. spalio 27 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau dėl Lietuvos Respublikoje paskelbtos COVID-19 pandemijos Resocializacijos skyriaus specialistai sirgo arba buvo saviizoliacijoje, todėl LAVL darbuotojas, priėmęs pareiškėjo prašymą ir jo neužregistravęs Registracijos žurnale, perdavė jį LAVL darbuotojui, atsakingam už duomenų patikrinimą dėl prašančiojo mokumo, pareiškėjo prašymas dėl higienos priemonių išdavimo buvo užregistruotas tik 2020 m. lapkričio 5 d. (b. l. 45–46). Be to, LAVL parengto 2020 m. gruodžio 14 d. atsakymo pareiškėjui į 2020 m. lapkričio 13 d. skundą duomenimis, pareiškėjui buvo paaiškinta, jog LAVL 2020 m. spalio 27 d. prašymo dėl higienos priemonių išdavimo negalėjo svarstyti, kadangi pareiškėjas 2020 m. spalio 29 d. iš LAVL išvyko (b. l. 37).

Pareiškėjas 2021 m. kovo 8 d. pateikė papildomus dokumentus, tarp jų – ir Seimo kontrolieriaus 2021 m. sausio 19 d. pažymą Nr. 4D-2020/1-/1380. Šios pažymos duomenimis, Seimo kontrolierius nustatė, jog pareiškėjas galimai dėl higienos priemonių išdavimo 2020 m. rugsėjo 2 d. prašymu kreipėsi į LAVL administraciją, tačiau prašymas LAVL Registracijos žurnale nebuvo registruotas. Be to, Seimo kontrolierius nustatė ir tai, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi pakartotinai dėl higienos priemonių išdavimo, šį prašymą LAVL užregistravo, reg. Nr. 6-562, ir 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė atsakymą pareiškėjui. Seimo Kontrolierius, įvertinęs šio atsakymo turinį, pažymėjo, kad iš atsakymo nėra aišku, ar pareiškėjui tuo metu buvo suteiktos higienos priemonės.