Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-29 · Byla Nr. N-575-2060-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-29
Bylos Nr.
N-575-2060-07
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Stasys Gudynas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Administracinė byla Nr. N3-2060-07Procesinio sprendimo kategorija 32. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 29 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutarties E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I

Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio pareigūnas 2007 m. kovo 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. J. dėl ATPK 130 str. 1 d. ir ATPK 127 str. 2 d. numatytų teisės pažeidimų padarymo už tai, kad ji 2007-03-03 apie 15 val. 18 min. Švenčionių r., kelio Pabradė - Meškerinė 6 - ajame km, vairuodama automobilį, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio būklę ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino. Protokole nurodyta, kad E. J. pažeidė KET 53, 172, 271 p. reikalavimus.

Utenos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio 2007 m. kovo 14 d. nutarimu E. J. pagal ATPK 130 str. l d. paskirta 3000 Lt bauda, pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirta 120 Lt bauda, nuobaudas subendrinus galutinai paskirta 3000 Lt bauda.

Administracinėn atsakomybėn patraukta E. J. kreipėsi į administracinį teismą prašydama panaikinti Utenos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio 2007 m. kovo 14 d. nutarimu pagal ATPK 130 str. l d. paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukti. Paaiškino, kad iš autoįvykio vietos pasišalino, nes tai įvyko nuošalioje vietoje, miške, jokios pakeleivingos mašinos nevažiavo, nei ji, nei bendrakeleivis G. Š. mobiliojo ryšio telefono neturėjo. Kadangi jai vienai eiti mišku ar likti automobilyje atrodė nesaugu, jie nusprendė kartu grįžti į Meškerinės k. ir iš ten vykti į Pabradės PK, pranešti apie įvykį. Iš Meškerinės k. į Pabradės PK ją nuvežė Š. Š. , policijai neskambino, nes sužinojo, jog policija jau yra nuvykusi į eismo įvykio vietą, todėl papildomai skambinti ir informuoti nebuvo prasmės. Į Pabradės PK ji nuvyko maždaug po pusantros valandos nuo autoįvykio. KET 271 str. reikalavimų nepažeidė, nes eismo įvykio vietos schema buvo nubraižyta iš karto, tik PK jos nepateikė, nes atvykusi pamatė, jog pareigūnai turi nubraižę savo schemą ir dėl stresinės situacijos ją tiesiog pamiršo pateikti, o policijos pareigūnai apie tai jos neklausė.

Atsiliepimas

Utenos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyris atsiliepimu prašė skundo netenkinti. Institucijos nuomone, E. J. yra nubausta pagrįstai ir teisėtai, jos kaltė pilnai įrodyta byloje surinkta medžiaga, skunde pateikti paaiškinimai yra prieštaringi, jais siekiama išvengti atsakomybės.

II

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 24 d. nutartimi nutarė pareiškėjos E. J. skundo netenkinti. Teismas nurodė, kad pareiškėja neginčija aplinkybės, jog 2007-03-03 apie 15 val. 18 min., vairuodama automobilį, nuvažiavo nuo kelio sankasos, atsitrenkė į medį, ir savo kaltę dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo, pripažįsta. E. J. kaltė dėl ATPK 130 str. l d. nurodyto pažeidimo padarymo taip pat įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, autoavarijos vietos schema, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų L. K. , A. A. , D. K. paaiškinimais. Liudytojas L. K. 2007-05-25 teismo posėdžio metu paaiškino, kad apytiksliai 15 val. 18 min. gavo pranešimą apie autoįvykį, į įvykio vietą nuvyko nedelsiant, ten rado nuvažiavusį į griovį automobilį, po pusvalandžio atvyko kitas pareigūnų ekipažas ir nubraižė schemą, nors įvykio vietoje prabuvo apie l val., tačiau automobilio vairuotojas ar keleiviai nepasirodė. Liudytojai A. A. , D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą, ten jau buvo pareigūnas L. K. ; griovyje rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį; iškvietė techninę pagalbą, kad nutempti nuvažiavusį automobilį; nubraižė eismo įvykio vietos schemą. Iš viso autoįvykio vietoje užtruko apie 2,5 valandos, tačiau automobilio vairuotojas nepasirodė. E. J. policijos komisariate pasirodė apie 18 val. (t.y. po 3-3,5 val.), jai buvo patikrintas girtumas ir surašytas ATP protokolas. Kelias, kuriame kilo autoįvykis, yra gana judrus, nes vienoje pusėje yra kariškių poligonas, keliu dažnai važinėja kariškiai, taipogi važiuoja autobusai, jiems esant autoįvykio vietoje, pro šalį pravažiavo bent 3-4 automobiliai. Be to, kelio atkarpoje tarp autoįvykio vietos ir Meškerinės k., šalia kelio stovi poligono apsaugos bokštelis, kur nuolat budi kariškiai. Teismas nurodė, kad netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo, jų paaiškinimai vienodi ir nuoseklūs, sutampa su tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis. Iš teismui pateiktų informacijos žurnalo 2007-03-03 ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registro kopijų, matyti, jog pranešimas apie eismo įvykį užfiksuotas 15 val. 18 min., o girtumas E. J. PK buvo tikrinamas tik 18 val. 39 min. Todėl darytina išvada, jog po eismo įvykio E. J. į Pabradės PK atvyko praėjus daugiau nei trims valandoms ir tik po to, kai iš įvykio vietos buvo išgabentas automobilis. Teismas nurodė, kad E. J. paaiškinimus, jog iš eismo įvykio vietos ji pasišalino, nes eismo įvykis kilo nuošaliame kelyje ir ji su G. Š. nuėjo link Meškerinės k. pranešti policijai, kad nubraižytos eismo įvykio vietos schemos PK nepateikė dėl didelio susijaudinimo, vertintina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Šie paaiškinimai prieštarauja, liudytojų L. K. , A. A. , D. K. parodymams, yra nenuoseklūs, prieštaringi ir neįtikinami: E. J. pirminiame paaiškinime (2007-03-03) nurodė, jog suradę pagalbą Meškerinės k., nuvyko į įvykio vietą apie 17 val. ir automobilio neberado. Apie eismo įvykį nepranešė, nes neturėjo galimybės, o jai atsiradus, iš karto atvyko į policiją; tuo tarpu savo skunde teismui bei teismo posėdžio metu nurodė, jog iš Meškerinės k. išvažiavo tiesiai į policijos nuovadą ir policijai neskambino, nes iš Š. Š. sužinojo, kad prie automobilio jau buvo policijos ekipažas. Nuosekliai paaiškinti šių prieštaravimų E. J. negalėjo. Abejoti E. J. paaiškinimais verčia ir tai, kad ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu ji savo kaltę pripažino, dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos gailėjosi, o versiją, jog egzistavo būtinybė pasišalinti iš eismo įvykio vietos ji iškėlė tik kai buvo paskirta nuobauda skunde teismui. Teismas įvertinęs E. J. argumentus, jos elgesį po eismo įvykio ir bylos išnagrinėjimo, liudytojų parodymus, konstatavo, kad būtinybės jai pasišalinti iš įvykio vietos nebuvo, jos elgesys po eismo įvykio byloja apie siekį išvengti atsakomybės. Liudytojų G. Š. ir G. V. paaiškinimus teismas taip pat vertintino kritiškai, nes jie yra E. J. draugai. Teismas padarė išvadą, kad E. J. vairuodama automobilį sukėlė eismo įvykį ir iš jo vietos pasišalino, nepranešusi policijai. Jos veika atitinka ATPK 127 str. 2 d., 130 str. l d. sudėtis, jai paskirta minimali nuobauda, atsižvelgiant į lengvinančią aplinkybę (nuoširdų gailėjimąsi), nepažeidžiant ATPK 33 str. 2 d. reikalavimų, todėl laikytina, kad administracinė nuobauda jai paskirta teisėtai ir pagrįstai, naikinti nutarimą dalyje dėl nuobaudos paskyrimo pagal ATPK 130 str. l d. str., nėra pagrindo.

III

Administracinėn atsakomybėn patraukta E. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartį, panaikinti Utenos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio 2007 m. kovo 14 d. nutarimu pagal ATPK 130 str. l d. paskirtą administracinę nuobaudą ir administracinę bylą šioje dalyje nutraukti. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi tik policijos pareigūnų budinčiojo L. K. ir patrulių D. K. ir A. A. parodymais, nepagrįstai atmetė liudytojų G. Š. ir G. V. parodymus. Teigia, kad policijos pareigūnų paaiškinimai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Pareigūnai nevienodai nurodė, kada patrulių ekipažas atvyko į įvykio vietą, ką ir kiek laiko veikė įvykio vietoje. Apeliantės teigimu, jos parodymai nuo pat pradinio paaiškinimo eismo įvykio dieną Pabradės policijos nuovadoje buvo nuoseklūs, juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai, liudytojų G. Š. bei G. V. parodymai, techninę pagalbą suteikusios UAB „Almora“ pažyma, automobilio priėmimo saugoti bei perdavimo duomenys, alkotesterio parodymų registravimo žurnalo duomenys. Apeliantė pažymi, kad jai tai buvo pirmas eismo įvykis, buvo labai susijaudinusi, nežinomoje vietovėje, nežinojo, kad šie miškai priklauso kariniam poligonui ir kad jai reikėjo kreiptis į kariškius. Taip pat ji nežinojo, kad keliu važiuoja autobusai. Teismas nepagrįstai iškėlė labai didelius apdairumo reikalavimus. Paaiškina, kad ji ketino važiuoti tik 12 km iki parduotuvės Pabradėje, ir jau antrą dieną būdami sodyboje miškų glūdumoje net nepagalvojo apie mobiliuosius telefonus. Apeliantė paaiškina, kad ji įvykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimus nubraižyti eismo įvykio schemą ir nevengė atsakomybės, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padaryto eismo įvykio. Atvykus į Pabradės policijos nuovadą matė, kad policijos pareigūnai turi savo nubraižytą eismo įvykio vietos schemą, todėl stresinėje situacijoje pamiršo pateikti savąją schemą. Pirmosios instancijos teisme pasiūlė pateikti nubraižytą schemą, tačiau teismas atsisakė ją priimti. Apeliantės nuomone, palikdama eismo įvykio vietą KET reikalavimus, esant galimybei pranešti ir prisistatyti į policiją, ji įvykdė tinkamai, elgėsi pakankamai apdairiai, atsižvelgiant į autoįvykio aplinkybes, nepažeidė KET 271 ir 269.3 punktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėjo pagrįstą išvadą, kad E. J. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 130 str. 1 d. nustato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu savo paaiškinimus keitė. Esant tokiai situacijai teismas sprendžia, kad tiesą labiausiai atitinka pirminiai pareiškėjos paaiškinimai. Pirminiame rašytiniame paaiškinime 2007-03-03 E. J. nurodė, kad įvykus eismo įvykiui ji išvyko ieškoti pagalbos, o ją suradusi, grįžo į įvykio vietą apie 17 val., bet ten automobilio nerado. Iš tokio paaiškinimo matyti, kad pareiškėja turėjo galimybę pranešti policijai anksčiau, tačiau to nepadarė, o vyko į įvykio vietą ir į policiją prisistatė tik neradusi automobilio. Tokiu būdu atmetami kaip nereikšmingi E. J. teismui duoti paaiškinimai, kad ji negalėjo pranešti policijai apie eismo įvykį dėl to, kad neturėjo telefono ir kad buvo nepažįstamoje vietovėje.

Pažymėtina, kad pirminiame paaiškinime pareiškėja nenurodė, jog prieš palikdama įvykio vietą ji nubraižė eismo įvykio vietos schemą ir tokios schemos policijos pareigūnams nepateikė. Todėl teismas nesiremia apeliacinės instancijos teismui pateikta schema ir teismui duotais paaiškinimais, kad schemą ji buvo nubraižiusi iš karto po įvykio.

Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad šiuo atveju jai yra keliami per dideli atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Pareiškėja, kaip transporto priemonės vairuotoja, neabejotinai turėjo žinoti Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir vairuotojo pareigas, įvykus eismo įvykiui. Kelių eismo taisyklių 271 p. nustato, kad jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, leidžiama palikti įvykio vietą ir nedelsiant vykti į policiją, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą (nurodžius joje šių taisyklių pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę) ir po ja pasirašius. Šių reikalavimų E. J. nesilaikė, dėl ko eismo įvykio aplinkybes policijos pareigūnai nustatė nedalyvaujant eismo įvykio vietoje transporto priemonės vairuotojui. Byloje esama duomenų, jog eismo įvykio metu galėjo nukentėti automobilio keleivis (pareigūno A. A. 2007-03-03 tarnybinis pranešimas), tačiau dėl to, jog pareiškėja paliko eismo įvykio vietą, šis asmuo taip ir nebuvo išaiškintas.

Apeliantės argumentai, kad policijos pareigūnų paaiškinimuose yra prieštaravimų, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą. Teismas nenustatė, kad dėl šiai bylai reikšmingų aplinkybių pareigūnų paaiškinimai būtų prieštaringi. Byloje neabejotinai nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą E. J. prie automobilio nebuvo, o į policiją ji prisistatė daugiau kaip po 3 val. nuo to momento, kai apie eismo įvykį tapo žinoma policijai. Šias aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai (b.l. 29, 31).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad E. J. kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą yra įrodyta, administracinėn atsakomybėn ji patraukta pagrįstai. Taip pat teismas vertina, kad pareiškėjai paskirtoji minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta – ji atitinka padarytų teisės pažeidimų pobūdį, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliantės skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartį ir Utenos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio 2007 m. kovo 14 d. nutarimą palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius