Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Skundas neatitiko ABTĮ skundui keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjui 2017 m. liepos 18 d. teismo nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti – pateikti teismui motyvuotą skundą, kuriame būtų suformuluoti aiškūs ir konkretūs skundo reikalavimai (skundo pagrindas ir dalykas), nurodytas pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis bei pridėti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus.

II.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 18 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų nustatytu terminu nepašalino, pareiškėjo prašymą laikė nepaduotu.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo G. B. skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų.

Tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostata garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – administracinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų tokiam dokumentui įstatyme nustatytų formos ir turinio reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu skundo įforminimu.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Šiuo atveju, nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą, būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pareiškėjui išaiškino, kokie jo pateikto skundo trūkumai trukdo teismui pradėti administracinę bylą, kurioje būtų sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo galbūt pažeistų teisių gynimo, taip pat ar pareiškėjas šiuos trūkumus pašalino.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde kėlė šiuos reikalavimus: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žemės ūkio ministerija, atsakovas) 2017 m. birželio 16 d. raštą Nr. 3IN-952(8.1); 2) įpareigoti Žemės ūkio ministeriją per Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išmokėti jam 18 565,62 Eur išmoką; 3) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Žemės ūkio ministerijos, priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartyje tiksliai ir konkrečiai nurodė pareiškėjo skundo trūkumus, pasiūlant pareiškėjui jam patikslinti reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, taip padedant pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė minėtoje teismo nutartyje numatytus trūkumus, kadangi iš teismui pateikto pirminio skundo negalima nustatyti tikslių pareiškėjo atsakovams reiškiamų reikalavimų. Pabrėžtina, kad reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikti reikalavimai bei juos grindžiantis faktinis pagrindas apibūdintas tik abstrakčiais, nenuosekliais teiginiais. Pabrėžtina, jog administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-805-575/2016).

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas skundo aplinkybes dėl įpareigojimo išmokėti pareiškėjui priklausančias sumas ir dėl neturtinės žalos atlyginimo išdėstė neaiškiai, padrikai, todėl teismas negali nustatyti skundo ribų. Be to, pareiškėjo reikalavimo panaikinti Žemės ūkio ministerijos 2017 m. birželio 16 d. raštą Nr. 3IN-952(8.1) motyvai taip pat nėra aiškiai ir suprantamai suformuluoti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju net nebandė šalinti pirmosios instancijos teismo nurodytų skundo trūkumų ir pateikti teismui aiškiau, nuosekliau surašytą skundą, kuriame būtų pakankamai aiškiai apibrėžtas skundo pagrindas, kuris leistų apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas.

Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Kreipdamasis į teismą, pareiškėjas 2017 m. birželio 29 d. sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismo nutartyje atsisakyti priimti skundą nėra nurodymo grąžinti žyminį mokestį – teismas nepagrįstai neišsprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo (nepakanka bendro pobūdžio nurodymo grąžinti skundą su priedais). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui grąžintinas 30 Eur žyminis mokestis.

Pažymėtina, kad pareiškėjas atskiruoju skundu nepagrįstai reiškia reikalavimą išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. liepos 11 d. skundą, nes šiame procese yra sprendžiamas tik jo skundo priimtinumo nagrinėti teisme klausimas

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl žyminio mokesčio grąžinimo pareiškėjui, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartis keistina, o pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį pakeisti.

Grąžinti G. B. 2017 m. birželio 29 d. sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.