Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai R. S., jos atstovei adv. Aušrai Saulėnienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, atstovei Jolantai Čuchonskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. L., T. L., H. B., V. B. dėl juridinę reikšmę turičnio fakto nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja R. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu (patikslintu), kuriuo prašo nustatyti giminystės santykių juridinę reikšmę turtinį faktą, kad mirusysis J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko V. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikas.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėja ir J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters V. S., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau jos tėvystė liko nepripažinta, nes vaiko tėvas J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Mergaitė visą laiką gyveno ir gyvena su pareiškėja. Pareiškėja su spėjamu vaiko tėvu J. L. kartu gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki jo mirties, t.y. (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, abu auklėjo ir augino dukrą. Suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukti spėjamo vaiko tėvo motina A. L., tikra sesuo T. L., netikra sesuo V. B. ir netikras brolis H. B.. Juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas dėl socialinių išmokų bei pensijų gavimo, kompensacijos už šildymą suteikimo. Niekaip kitaip šio giminystės juridinio fakto negalima nustatyti, nes spėjamas vaiko tėvas yra miręs.

2. Suinteresuotas asmuo A. L. pateikė pareiškimą (atsiliepimą), kuriame nurodė, kad jos sūnus gyveno kartu su R. S. apie keturis – penkis metus ir turėjo dukrą; ji kaip motina tai pripažįsta ir žino, kad V. S. yra jos anūkė, ji tikrai panaši į jos sūnų. Pažymėjo, kad tikrai pripažįsta V. S. savo anūke ir visada pripažins.

3. Suinteresuotas asmuo T. L. pateikė pareiškimą (atsiliepimą), kuriame nurodė, kad jos brolis J. L. gyveno su R. S. ir turėjo dukrą V. S.; ji tikrai pripažįsta, kad V. S. yra brolio dukra ir jų giminaitė.

4. Suinteresuotas asmuo H. B. pateikė pareiškimą (atsiliepimą), kuriame nurodė, kad jo brolis J. L. gyveno su R. S. ir turėjo dukrą V. S.; pripažįsta ją savo giminaite.

5. Suinteresuotas asmuo V. B. nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

6. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad jeigu byloje bus surinkta pakankamai nekeliančių didelių abejonių įrodymų, patvirtinančių, kad mirusysis J. L. yra V. S. tėvas, tai bus pagrindas patenkinti R. S. pareiškimą dėl giminystės santykių juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neskiriant DNR ekspertizės.

Išvadoje nurodė, kad apsilankymo metu pas pareiškėją buvo nustatyta, kad R. S. su savo dukterimi V. S. gyvena nuosavame dviejų kambarių bute; būstas tvarkingas, šeimos buitinės gyvenimo sąlygos geros, pareiškėja tinkamai rūpinasi dukra; šeimos pajamas sudaro socialinė pašalpa 86,80 Eur ir vaiko išmoka 15,20 Eur; V. S. lanko (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu su V. S., mergaitė pasakė, kad J. L. yra jos tėvas, vaikas prisimena, kad jis gyveno kartu su ja ir motina, jie kartu praleisdavo daug laiko, žaidė įvairius žaidimus, kartu grybavo ir uogavo miške, vasaros metu eidavo maudytis prie ežero; pasak mergaitės, ji apie J. L. turi šiltus prisiminimus. Pažymėjo, kad V. S. laiko J. L. savo tėvu ir tai reiškia, kad pareiškimo dėl giminystės santykių juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinimas, nepriklausomai nuo klausimo dėl DNR ekspertizės skyrimo, visais atvejais atitinka vaiko interesus.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareikštą reikalavimą, prašė tenkinti pareiškimą; papildomai paaiškino, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) pavasarį persikėlė iš Vilniaus gyventi į kaimą ir J. L. samdė kaip darbuotoją, taip su juo ir susipažino, pradėjo draugauti, po vaiko gimimo pradėjo kartu gyventi; taip pat nurodė, kad dukra yra panaši į tėvą, tėvas mylėjo dukrą, jos laukė, mergaitė taip pat mylėjo tėvą; J. L. dirbo statybose, išlaikė šeimą, jie vedė bendrą ūkį, kartu gyveno iki J. L. mirties (duomenys neskelbtini); paaiškino, kad ji palaiko ryšį su J. L. giminaičiais, dukra taip pat su jais bendrauja; pažymėjo, kad anksčiau finansų užtekdavo, tačiau dabar pritrūksta, todėl kreipėsi į teismą.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti; nurodė, kad vaiko nuomonė yra pažymėta vaiko apsilankymo akte, mergaitė J. L. laiko savo tėvu; skyrius per tą laiką nėra gavęs informacijos, kuri leistų abejoti, kad vaikas nėra J. L..

Pareiškimas tenkintinas.

8. Pareiškėja R. S., minėta, prašo nustatyti giminystės santykių juridinę reikšmę turtinį faktą, kad J. L., miręs (duomenys neskelbtini), yra vaiko V. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o V. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra J. L., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikas.

9. CK 3.161 straipsnio 2 dalis nustato, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Pagal CK 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekso numatytos įrodymų priemonės; jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 389 straipsnyje. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį bylos dėl tėvystės nustatymo, kai yra miręs spėjamas vaiko tėvas, nagrinėjamos ypatingają teisena šio kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka.

10. Iš pareiškėjos, jos atstovės ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai R. S. (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše ir gimimo liudijime duomenų apie tėvą nėra.

11. J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini); jo gyvenamoji vieta 2009-08-18 deklaruota adresu (duomenys neskelbtini); 2017-07-07 VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymoje apie J. L. nurodyta, kad jo šeimyninė padėtis – nevedęs, duomenų apie vaikus nėra.

12. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad 2004 m. susipažino su J. L., kai jį samdė kaip darbuotoją, ir iš karto pradėjo su juo draugauti, o po dukros gimimo – (duomenys neskelbtini), pradėjo ir kartu gyventi; dukra yra labai panaši į J. L., kuris mergaitę laikė savo vaiku ir ją labai mylėjo, veždavosi pas savo giminaičius, kurie mergaitę taip pat pripažino ir laikė ją J. L. dukra.

Pareiškėjos pateiktos fotonuotraukos, kuriose, pasak pareiškėjos užfiksuota nepilnametė V. S. su J. L. ir su J. L. motina A. L. 2006 m. pavasarį – vasarą, patvirtina, kad tiek J. L., tiek jo motina – suinteresuotas asmuo A. L., palaikė santykius su mergaite, ja rūpinosi, ją pripažino.

13. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemenčinės seniūnijos 2017-08-19 buities tyrimo akte užfiksuota, kad pokalbio metu su V. S. jos paklausus, kas toks buvo J. L., ji iš karto pasakė, kad tai buvo jos tėvas; ji prisimena, kad tėtis gyveno kartu su ja ir motina, jie kartu praleisdavo daug laiko, žaidė įvairius žaidimus, kartu grybavo ir uogavo miške, vasaros metu eidavo maudytis prie ežero; pasak mergaitės, ji apie savo tėtį – J. L., turi šiltus prisiminimus.

14. Suinteresuoti asmenys: J. L. motina A. L., J. L. sesuo T. L. ir J. L. netikras brolis H. B., savo pareiškimuose patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, kad jų sūnus / brolis turėjo dukrą V. S., jie mergaitę laiko sūnaus / brolio dukra ir ją pripažįsta, laiko savo anūke / giminaite, t.y. iš esmės neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

15. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra V. S. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. S. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra mirusio J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukra (CK 3.148 str.).

16. Kadangi pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, be to, vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str.), t. y. konstatuotina, kad J. L., miręs (duomenys neskelbtini), yra V. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o V. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra mirusio J. L. dukra (CPK 444 str. 2 d. 9 p., 445 str.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 444 - 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t.y. pripažinti, kad J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra V. S. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. S. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra mirusio J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įregistruoti tėvystę.

Sprendimo nuorašą per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.