- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- A17.-3915-1100/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- A. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. P. (anksčiau buvusi A. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. P. 2019 m. birželio 13 d. 21.31 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai kvietė Skubios pagalbos tarnybų telefono Nr. 112 policijos pareigūnus dėl smurto artimoje aplinkoje, kad ją apstumdė vyras. Atvykus minėtu adresu, buvo nustatyta, kad informacija nepasitvirtino ir pagalba buvo nereikalinga.
A. P. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
A. P. 2019 m. liepos 31 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad anksčiau kai būdavo mėlynės, ji vykdavo į ligoninę, kad gydytojai jas aprašytų. Skambino Skubios pagalbos telefono Nr. 112, kadangi norėjo, jog atvykę policijos pareigūnai užfiksuotų sužalojimus, nes ji bijo savo vyro. Tai, kad ją muša, neminėjo. Tiesiog norėjo, kad būtų užfiksuoti sužalojimai, kai vyras ją pastumdavo ir ji patirdavo sužalojimus. Operatorė galimai pasakė, kad policijos pareigūnai nevyks fotografuoti mėlynių. Galimai tik po keturių dienų skambino Skubiuoju pagalbos telefono Nr. 112, kodėl iš karto neskambino, nežino. Anksčiau be reikalo Skubios pagalbos telefonu neskambindavo, buvo tokių atveju, jog vyras atsiprašydavo ir išeidavo, o jos pranešimus laikydavo melagingais. Šiuo metu kartu su vyru negyvena, vyras tik kartais atvyksta pernakvoti.
A. P. 2019 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje paaiškino, kad prieš jos vyrą A. P. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas po nagrinėjamo įvykio. Įvykio metu ji norėjo, kad policijos pareigūnai užfiksuotų mėlynes, kodėl pas medikus nebuvo siųsta, nežino. Galimai policijos pareigūnai manė, kad ji buvo girta, todėl jos nesiuntė pas gydytojus. Be to, jai buvo padaryti sumušimai ir anksčiau. 2019 m. birželio 13 d. įvykio metu ją stūmė vyras, kuris neapskaičiavo jėgų, nesėkmingai pastūmė ir taip ją sužalojo. Tais atvejais, kai ji nuvykdavo į ligoninę pati, tai ligoninės pažymų policija nepriimdavo, kadangi policija prašydavo teismo ekspertizės, tačiau policija nesiųsdavo atlikti teismo ekspertizės ir užfiksuodavo melagingą iškvietimą. Ji tiesiog norėjo, kad būtų užfiksuotos trys mėlynės, todėl skambino. Įvykio metu nebuvo nustatytas jos neblaivumas. Skubios pagalbos tarnybos pateiktame garso įraše yra girdimas jos balsas, tačiau ji nesakė, kad ją mušą, nes ją stumdė, tačiau stumdymas laikytinas fiziniu smurtu.
Liudytoja policijos pareigūnė J. N. 2019 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje nurodė, kad policija dažnai gauna iškvietimus dėl A. P., kadangi A. P. dažnai praneša apie smurtą artimoje aplinkoje, todėl dažnai pas ją vyksta tikrinti informaciją. Dažniausiai A. P. būna neblaivi ir moters pateikta informacija nepasitvirtina. Šį kartą informacija taip pat nepasitvirtino. Kiek prisimena, ant A. P. sužalojimų nebuvo. Kai ant A. P. būna randamos mėlynės, moteris pati paaiškina, kad nukrisdavo. Tai, kad smurtą naudojo vyras prieš A. P., moteris neminėjo. Ką apie sumušimus A. P. kalbėjo, tiksliai pasakyti negali. Į tokio pobūdžio iškvietimus privalo reaguoti policijos pareigūnai, jie parašo visą informaciją, kurią nustatė, o vėliau atvykstama papildomai patikslinti informaciją, pirminė informacija būna patikimiausia. Į įvykį vyko policijos pareigūnai pagal iškvietimą, o po to buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Liudytoja policijos pareigūnė L. D. 2019 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji pažįsta A. P., kadangi jos veiklos teritorijoje būna moters iškvietimai. A. P. dažnai skambindavo policijai, tam tikrais atvejais prisistatydavo kitu vardu. Ji yra kalbėjusi su A. P., nes norėjo susipažinti su melagingais pranešėjais. A. P. ir R. P. buvo atvykę į policiją, su šiais asmenimis kelis kartus kalbėjo dėl galimai melagingų pranešimų, tačiau pranešimus policija ir vėliau gaudavo. Situacija dėl smurto artimoje aplinkoje nepasitvirtindavo. Žino, kad buvo du A. P. skambučiai, tikrinant nurodytas aplinkybes, paaiškėjo, kad informacija buvo melaginga, todėl buvo nuspręsta surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Liudytojai yra pavesta pradėti teiseną, todėl ji skiria užduotis policijos pareigūnams, kad jie nuvyktų išsiaiškinti aplinkybes. Administracinė teisena nebuvo pradėta, nes atvykę pareigūnai neaptiko sumušimų. Išankstinės nuomonės dėl A. P. ji neturi.
Liudytoja policijos pareigūnė K. L. 2019 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje parodė, kad A. P. pažįsta, kadangi yra tekę važiuoti į jos iškvietimus. Nagrinėjamo įvykio neatsimena, nes buvo daug įvairių pranešimų iš A. P.. Kiek jai teko važiuoti pas A. P., tai nė karto nepasitvirtino nurodyta informacija. Kai informacija nepasitvirtina, surašo administracinio nusižengimo protokolą. Tokį sprendimą priima, kai du kartus per metus melagingai praneša iš to paties telefono. Jeigu būtų užfiksavę mėlynes, tai būtų pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau įvykio metu nenustatė sužalojimų. Nagrinėjamą įvykį vyko tikrinti po trijų dienų nuo gauto pranešimo.
Teismui pateiktame 2018 m. kovo 2 d. medicinos dokumento išraše užfiksuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens patirtas sužalojimas – sumušimas. Kairio dilbio sritis kiek patinusi, jautri palapuojanti, stebimos poodinės kraujosruvos, kairės plaštakos jutimai, motorika ir kraujotaka nesutrikę (b. l. 93).
2018 m. birželio 1 d. medicinos dokumento išraše nurodyta, kad A. P. nustatytas sužalojimas – sumušimas. Lokalus skausmingas dešinio dilbio srityje, judesiai per riešą ir alkūnę galimi, stebimo hematomos abiejų žastų ir šlaunų bei alkūnių srityje, judesiai kiek riboti per dešinį riešą, jutimai ir kraujotaka nesutrikę (b. l. 94).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato rašte užfiksuota, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. P. veiksmų prieš A. P., nes 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 5.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. P., būdamas blaivus, kilusio žodinio konflikto metu, smurtaudamas artimoje aplinkoje, rankomis smaugė nuo alkoholio apsvaigusią savo sutuoktinę A. P. bei pastūmė ją, po to, A. P. nukrito ant taburetės ir susižalojo kairės rankos riešą. Ikiteisminio tyrimo byloje nukentėjusiąja pripažinta A. P., o R. P. pripažintas įtariamuoju (b. l. 103).
Byloje pateiktas Skubios pagalbos tarnybų telefono Nr. 112 garso įrašas, kuriame A. P. 2019 m. birželio 13 d. 21.31 val. praneša, kad ją stumdė vyras, norėjo, kad policijos pareigūnai užfiksuotų mėlynes ant kūno, taip pat pageidavo rašyti pareiškimą.
BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad A. P. 2019 m. birželio 13 d. 21.31 val. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė, kad prieš keturias dienas ją apstumdė jos vyras R. P., liko trys mėlynės, medicinos pagalbos atsisakė. Patikrinus informaciją, paaiškėjo, kad melagingai informuotos tarnybos, pranešėja skambino būdama neblaivi, pagalbos nereikėjo. A. P. vyras gyvena kitu adresu (b. l. 5).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad A. P. 2019 m. birželio 11 d. 19.02 val. tuo pačiu mobiliojo ryšio telefonu pranešė, kad jos vyras R. P., kalbėdamas telefonu, grasino nusižudyti. Tikrinant informaciją ir nuvykus pas R. P., paaiškėjo, kad jis buvo neblaivus. Šis nurodė, kad jis po darbo nuvažiavo pas motiną, neturi minčių nusižudyti, nežino, kodėl žmona skambino pagalbos dėl jo (b. l. 3).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad A. P. 2019 m. birželio 11 d. 0.15 val. pranešė, jog jos vyras R. P. išėjo iš namų ir dingo, gali būti pas motiną adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Patikrinus informaciją, buvo nustatyta, kad pranešėja neblaivi, buvo sutarta, kad ji eis ilsėtis ir neskambins specialiosioms tarnyboms (b. l. 32).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 493 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą, žinant, kad pagalba nereikalinga.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. P. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esantys įrodymai: teismo posėdžio metu liudytojų policijos pareigūnių J. N., L. D. ir K. L. parodymai, Skubios pagalbos tarnybos Nr. 112 garso įrašas, 2019 m. birželio 13 d., 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. birželio 10 d. BIRT ataskaitų žiūryklių duomenys. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių šiuose įrodymuose užfiksuota informacija būtų neteisinga.
Byloje nustatyta, kad A. P. 2019 m. birželio 13 d. pranešė Skubios pagalbos tarnybų telefono Nr. 112, kad ją prieš keturias dienas apstumdė jos vyras, dėl to liko trys mėlynės. Šias aplinkybes patvirtina Skubios pagalbos tarnybos Nr. 112 garso įrašas. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kvietė policiją dėl galimo smurto prieš ją. Tikrindami gautą informaciją, atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad informacija nepasitvirtino ir A. P. pagalba buvo nereikalinga. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad policijos pareigūnai, nustatę galimus nusikalstamos veikos, padarytos prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, požymius, reaguotų, imtųsi priemonių, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau to nebuvo padaryta. Sprendžiant, ar A. P. žinojo, kad jai skambinimo į policiją metu pagalba nebuvo reikalinga, svarbios byloje nustatytos aplinkybės, kad ji 2019 m. birželio 10 – 11 d. (iki nagrinėjamo įvykio, kai ji pranešė neva patyrusi smurtą) taip pat skambino Skubios pagalbos tarnybų telefono Nr. 112 prašydama pagalbos, tačiau tomis dienomis irgi nebuvo nustatyti faktai, susiję su fizinio smurto panaudojimu prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Objektyvių duomenų, kad A. P. vyras smurtavo prieš ją bylai reikšmingu laiku, byloje nėra. Tai iš esmės patvirtino liudytojų policijos pareigūnių J. N., L. D. ir K. L. duoti parodymai teismo posėdžio metu, kad smurto požymių nebuvo nustatyta. Byloje nėra duomenų, kad minėtos policijos pareigūnės yra suinteresuotos bylos baigtimi ar linkusios apkalbėti A. P.. Visos anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia abejoti, kad A. P. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku tyčia (sąmoningai) kvietė policijos pareigūnus žinodama, kad jai pagalba nereikalinga, nes prieš ją nebuvo panaudotas fizinis smurtas t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Nors byloje pateikti duomenys, kad R. P. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo veiksmų 2019 m. rugpjūčio 2 d., kai jis galimai smurtavo prieš A. P., tačiau šie pateikti duomenys iš esmės nepatvirtina jokių A. P. nurodytų aplinkybių, kadangi jos pranešta informacija Skubios pagalbos tarnybų telefono Nr. 112 buvo 2019 m. birželio 13 d., tai yra daug ankstesniu laikotarpiu nei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be kita ko, nors A. P. teismui pateikė medicinos dokumentų išrašus dėl jos patirtų sveikatos sužalojimų, tačiau teismas pastebi, kad šie sužalojimai buvo nustatyti 2018 m. kovo 3 d. ir 2018 m. birželio 1 d. Teismo nuomone medicinos dokumentų išrašai nepatvirtina aplinkybes, kad prieš A. P. bylai reikšmingu metu galimai smurtavo R. P., kadangi tarp A. P. pranešimo ir sužalojimų nustatymo yra didesnis nei vienerių metų laikotarpis. Be to, teismo posėdžio metu liudytojos policijos pareigūnės J. N., L. D. ir K. L. paaiškino, kad nebuvo nustatyta jokių požymių apie smurtą tikrinant A. P. informaciją.
Teismas daro išvadą, kad A. P. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.
Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog A. P. kvietė policijos pareigūnus dėl smurto artimoje aplinkoje, kad ją muša vyras. Tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad A. P. nenurodė, kad ją mušą vyras, ji nurodė, kad ją apstumdė, būtent tokiu būdu prieš ją neva smurtavo. Šis netikslumas taisytinas nurodant, kad A. P. kvietė policijos pareigūnus dėl smurto artimoje aplinkoje, kad ją apstumdė vyras. Toks administracinio nusižengimo aplinkybių pataisymas nepažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą ir nepasunkina jo teisinės padėties.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatyta bauda nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas A. P. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (administracinis nusižengimas, susijęs su viešąja tvarka), kaltės formą (administracinis nusižengimas padarytas tyčia). Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pranešdama apie pagalbą, kuri realiai nebuvo reikalinga, savo veiksmais trukdė policijos pareigūnų darbą, nes jie, užuot vykdę savo funkcijas (pavyzdžiui teikę pagalbą asmenims, kuriems ji buvo reikalinga), reagavo į A. P. telefoninio skambučio metu pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją.
A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Be to, nors administracinio nusižengimo protokole yra inkriminuota, kad A. P. skambino būdama neblaivi, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų šį faktą, t. y. nėra pateiktų alkotesterio duomenų ar kitų asmenų detalių paaiškinimų. Esant tokioms aplinkybėms, abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte) šiuo atveju nėra pripažįstama.
A. P. ne kartą bausta administracine tvarka, taip pat ir už analogiško administracinio nusižengimo padarymą (b. l. 15–26). Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, ji patraukta baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 gegužės 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. liepos 21 d. įstatymo redakcija). Taigi darytina išvada, kad jos padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. P. paskyrus ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis (300 Eur) artimas sankcijoje nustatytam minimaliam.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalimi, 493 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19102608866.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.