Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbininku, gyvenantis „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį dėl to, kad laikotarpiu nuo 2014-07-24 iki 2016-11-17, (duomenys neskelbtini), nepilnametės E. A. tėvai L. B. ir A. A. į tarpusavio konfliktus ir nesutarimus įtraukė savo nepilnametę dukrą E. A., taip neužtikrindami jai emocinio, socialinio saugumo, ramios aplinkos. Abiejų tėvų pareiga yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, abu juo rūpinasi, domisi ir globoja. A. A. neužtikrina dukrai E. A. saugios aplinkos, atitinkančios vaiko poreikius, t. y. nevykdo tėvų valdžios, kurios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje, t. y. nesudaro palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vaikui vystytis.

A. A. teismo posėdžio metu, apklaustas po liudytojų apklausos, su pažeidimu nesutinka. Nurodo, jog tą dieną buvo atvykęs į namus pasiimti savo daiktų. Dukters tuo metu nebuvo .Buvusi žmona atnešė jo daiktus, trenkė po kojomis. Jis stengiasi nebendrauti su buvusia savo žmona. Prašė jo nebausti, nes jis nieko nepažeidė. Jis stengiasi padėti dukrai.

A. A. atstovė advokatė B. P. palaikė savo atstovaujamojo poziciją ir prašė jo nebausti. Nurodė, kad protokolas surašytas formaliai. Kategoriškai nesutinka, kad A. A. pažeidė kažkokią tvarką. Byloje pateiktas vykdomasis raštas dėl bendravimo su dukra nevykdymo patvirtina, kad gera valia A. A. negali matytis su dukra, bendravimas yra ribojamas. Faktinių aplinkybių protokolas patvirtina, kad mergaitė rašo tėčiui, jog ji bijo, nes gali matyti mama. Mergaitė bijo mamos, nes ji nuo jos yra priklausoma. Būtent A. A. ir kreipėsi į nuovadą, pats inicijuodamas su vaiko teisėmis pokalbį su pareigūnais, prašydamas padėti spręsti šią problemą. Mano, kad A. A. kaip tik deda pastangas, kad teisėtai bendrauti. Pažymėjo, kad pareigūnė, surašiusi protokolą, negalėjo nurodyti, kada padarytas pažeidimas. Lapkričio 17 d. duomenų nesurinkta, kad vaiko akivaizdoje vyko konfliktas. Pareigūnė pati patvirtino, kad ji surašė protokolą nesilankydama namuose, nematydama mergaitės, o surašė protokolą iš vaiko teisių vedėjos D. teiginių.

Liudytoja, policijos pareigūnė, A. V. parodė, kad nei A. A., nei jo buvusi žmona nemoka išspręsti savo problemų be policijos pagalbos. Policijos pareigūnai pastoviai bendrauja su socialine darbuotoja dėl šios šeimos ir derina visus veiksmus. Kategoriškai patvirtino, kad abiejų tėvų yra netinkamas elgesys nepilnametės dukros atžvilgiu. Protokolas buvo surašytas remiantis vaiko teisių išvadomis, socialinės darbuotojos apklausa. Tėvai į tarpusavio santykius įtraukia ir mergaitę, tiek Linos apklausoje patvirtinta, kad A. vartoja necenzūrinius žodžius. Konfliktas vyksta nuo skyrybų pradžios.

Liudytoja L. B. parodė, kad jos ir A. A. santuoka nutraukta 2014 m. D. E. A. gyvena su ja. Pagal nustatytą teismo bendravimo tvarką tėvas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, bet dažnai pasiima ir anksčiau. A. A. pastoviai mėgsta konfliktuoti, grasina, todėl ji kviečia policiją. Ji dėl konfliktų sutiko ir buvo nubausta. Konfliktai buvo dažni, ir vasarą, ir rudenį, tikslios datos pasakyti negali. Dukra buvo namuose ir girdėjo keiksmažodžius, plūdimąsi. Dukra nesiskundžia, tik grįžusi po savaitgalio praleisto su tėvu, būna uždaresnė ir įsitempusi. Su ja dukra bendrauja normaliai. Ji tėvui bendrauti su dukra nedraudžia. Yra ne kartą girdėjusi, kaip A. A. dukrai liepęs sakyti, jog ji bijo mamos.

- administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1);

- A. A. pareiškimas dėl buvusios sutuoktinės L. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn, kad jo buvusi sutuoktinė savo neteisėtais veiksmais ir iš anksto nuteikdama, savaip baugindama jų nepilnametę dukrą E. A., draudžia jam patekti į jam nuosavybės teise priklausantį butą ir aplankyti dukrą (b. l. 3-4);

- policijos pranešimas, kad pranešėja L. A. 2016-10-13 19.06 val. pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, jog buvęs vyras atėjęs pas ją yra agresyvus, triukšmauja. Policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, informacija nepasitvirtino, nes pranešėja paaiškino, kad joks smurtas prieš ją nebuvo naudotas, pretenzijų neturi. Išorinių kūno sužalojimų nepastebėjo. Pareiškimas negautas (b. l. 6-8),

- socialinės darbuotojos D. Ž. paaiškinimas, kad 2016-10-13 apie 16 val. jos darbo vietoje, Domeikavos seniūnijoje, lankėsi A. A. su dukra E. A.. Jis deklaravo savo gyvenamąją vietą ir tuo pačiu atėjo pasikalbėti dėl savo buvusios sutuoktinės elgesio. A. A. teigimu, dukros motina liepia jai neįleisti tėvo į namus, (duomenys neskelbtini). Jis teigia, kad jam priklauso šis butas ir jis turi teisę ten lankytis. Todėl jo teigimu, jo buvusi sutuoktinė neleidžia dukrai duoti tėvui raktus. Jos manymu abu tėvai į savo tarpusavio konfliktus įtraukia savo nepilnametę dukrą, kuri yra pasimetusi, kadangi mergaitė myli abu savo tėvus, taip patirdama psichologinį spaudimą iš abiejų tėvų, todėl šioje situacijoje kalti abu tėvai, kurie nesugeba susitarti geranoriškai ir išspręsti tarpusavio konfliktus. Jos kabinete buvusi mergaitė nieko nekalbėjo, matėsi, jog pasimetusi dėl tokio tėvų elgesio. Bendraujant telefonu su mergaitės motina, jai buvo paaiškinta, kad tarpusavio konfliktus su A. A. turi spręsti patys, nekišdami dukters. Buvo pranešta Vaiko teisų apsaugos skyriui apie situaciją šeimoje (b. l. 9);

- Kauno apylinkės teismo 2014-07-24 sprendimas, kuriuo A. A. ir L. A. santuoka nutraukta (b. l. 10-12);

- Kauno apylinkės teismo 2015-09-14 nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka (b. l. 19-20);

- Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriaus 2016-11-10 informacija, kad L. B. ir A. A. šeima yra žinoma nuo 2013 m., kai sutuoktiniai pradėjo civilinį procesą dėl ištuokos. Teisminio bylinėjimosi metu abu tėvai į tarpusavio konfliktus ir nesutarimus įtraukė savo nepilnametę dukrą E. A., taip neužtikrindami jai emocinio, socialinio saugumo, ramios aplinkos (b. l. 14-15);

- Kauno r. Domeikavos gimnazijos 2016-11-09 charakteristika dėl E. A., iš kurios matyti, kad mokinės gyvenimo mokymosi ir poilsio sąlygos geros (b. l. 17);

- L. B. (A.) 2016-10-24 paaiškinimas, kuriame nurodė, kad su sutuoktiniu A. A. išsiskyrusi nuo 2014-07-24. Pripažįsta, kad nenori, jog buvęs sutuoktinis lankytųsi jos namuose, kadangi vaiko akivaizdoje ją įžeidinėja, prikaišiodamas nebūtus dalykus, vartoja necenzūrinius žodžius. Todėl 2016-10-13 iškvietė policijos pareigūnus dėl sutuoktinio netinkamo elgesio jos atžvilgiu, dukters E. A., gim. 2002-08-01, akivaizdoje. Ji su dukra bendrauti nedraudžia ir jokio spaudimo dukrai nedaro, tačiau pripažįsta, kad po skyrybų, po bendravimo su tėvu, ji pasidarė uždaresnė, lyg ką slėptų. Tačiau ji tikrai nedraudžia nei sūnui, nei dukrai susitikti su tėvu ar juo bendrauti telefonu. Teismo nutartimi yra nustatyta A. A. bendravimo tvarka su dukra, kurią jis nuolat pažeidžia, tačiau niekada dėl to nekelia problemų. Dėl nesusikalbėjimų su A. A., kenčia jų dukra. 2016-11-17 paaiškinime L. A. pripažino, kad kartu su buvusiu sutuoktiniu A. A. neužtikrino savo dukrai E. A. saugios aplinkos, atitinkančios vaiko poreikius, nesudarė palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai vaikui vystytis ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Į tarpusavio konfliktus dukra įtraukta nuo 2014-07-24 iki 2016-11-17 (b. l. 18, 21);

- A. A. 2016-11-21 paaiškinime su pažeidimu, kad savo dukrai E. A. nesudarė palankių sąlygų visapusiškai ir harmoningai jai vystytis nesutiko, jos neįtraukė į tarpusavio konfliktus su buvusia sutuoktine L. B. (b. l. 22);

- išrašas apie asmeniui registruotus administracinės teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 23).

- Vyrų krizių centro 2016-06-27 pranešimas, kad nuo 2015-09-11 jam teikiama psichologinė pagalba;

- A. A. 2016-07-25 paaiškinimas, kad 2016-07-13 apie 18.30 val. buvo atvykęs pas savo vaikus, su sūnumi Ryčiu norėjo aptarti savo asmeninius reikalus, jokių konfliktų neprovokavo. Kodėl sutuoktinė kvietė policiją, nežino, nes niekas prie jos nesikabinėjo, nekalbino, jis stengiasi su ja nebendrauti. Jam svarbūs tik jo vaikai R. ir E. A., kurie gyvena su jo buvusia sutuoktine L. A.. Jo buvusi sutuoktinė yra nepatenkinta, kad jis lanko vaikus, dėl to kviečia policiją, nors pasikalbėti gali ir be policijos pagalbos;

- R. A. 2016-07-25 paaiškinimas, kad 2016-07-13 apie 18.30 val. pas juos atvyko tėvas A. A., su kuriuo jo santykiai yra geri, palaiko ryšį, bendrauja. Tėčiui jo mama dėl neaiškių priežasčių pradėjo aiškinti, kad jis su jais turi pabendrauti pusvalandį ir 19 val. išeiti iš namų. 19 val. ji pradėjo konfliktuoti su tėvu, varyti iš namų, nors jis nieko blogo nedarė. Jis turi teisę būti su jais bei bendrauti. Mama visuomet kelia konfliktines situacijas ir kabinėjasi prie tėvo, nors nėra dėl ko. Policiją kvietė be reikalo, dėl neaiškių priežasčių;

- Kauno apylinkės teismo 2016-12-05 vykdomasis raštas dėl 2015-09-14 nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo;

- antstolės R. G. faktinių aplinkybių konstatavimo 2015-02-18 protokolas, kuriame fiksuotas 2015-02-17 A. A. ir E. A. susirašinėjimas SMS žinutėmis, iš kurių matyti, kad tėvas negali laisvai bendrauti su dukra, jeigu mama girdi.

ATPK 181 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams.

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. A. A. protokole nurodyta padaryta veika atitinka ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Įvertinus ATPK 181 straipsnio 1 dalies ir ANK 73 straipsnio 1 dalies sankcijas, tai, kad abiejose straipsnių sankcijose numatyta tokia pati nuobauda, laikytina, kad Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos leidžia veikos neperkvalifikuoti ir A. A. byla nagrinėtina remiantis ATPK normomis.

Įvertinus surinktus įrodymus bei išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nesurinkta įrodymų pagrindžiančių A. A. kaltę administracinio teisės pažeidimo padaryme. Pats A. A. savo kaltės nepripažįsta. Bylos medžiaga nustatyta, jog pats A. A. 2016-10-14 raštu kreipėsi į Domeikavos PK su prašymu dėl savo buvusios sutuoktinės netinkamo elgesio jo bei jų nepilnametės dukters atžvilgiu (b. l. 3-4).

Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyrius 2016-11-10 raštu Nr. VS -2732 Kauno r. PK Domeikavos policijos nuovadai į jų paklausimą pranešė, kad 2014-07-24 Kauno apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp šalių nutraukta, teismo sprendimu nepilnametės Eglės gyvenamąją vietą nustatė su motina, iš A. A. priteisė išlaikymą. Toliau rašte dėstoma, jog teisminio bylinėjimo metu abu tėvai L. B. ir A. A. į tarpusavio konfliktus ir nesutarimus įtraukė savo nepilnametę dukrą E. A., taip neužtikrindami jai emocinio saugumo, ramios aplinkos (b. l. 14-15). Akivaizdu kai tėvai skiriasi, kenčia jų nepilnamečiai vaikai. Tačiau byloje nepateikta duomenų, koks paskutinis konfliktas vyko tarp buvusių sutuoktinių, dėl kurio nukentėjo jų nepilnametės dukters interesai. Teisme apklausta liudytoja A. V., policijos pareigūnė, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodė, jog tokio konflikto nebuvo, įvykio vietoje – namuose ji nebuvusi, buvusių sutuoktinių nemačiusi ir negirdėjusi tarpusavio jų bendravimo girdint dukrai. Savo išvadas padariusi iš gauto Vaikų teisių apsaugos skyriaus rašto, bendravimo su socialine darbuotoja bei matant šiuos žmones atvykstant į policijos nuovadą.

Visi surinkti įrodymai yra abstraktūs, antraeiliai, nenurodant galimai padaryto pažeidimo nei įvykio datos, nei sudėties.

Todėl vertinant visas abejones administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. A. atžvilgiu pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.