Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alsena“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-468-1/2007 pagal uždarosios akcinės bendrovės „PTI Baltija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alsena“ dėl prievolių pripažinimo įvykdytomis ir atleidimo nuo delspinigių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas savo prievoles pagal 2003 m. spalio 6 d. ir 2003 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis įvykdė pavėluotai, džiovyklos atsakovui buvo perduotos priėmimo perdavimo aktais tik 2005 m. sausio 5 d. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievoles pagal šalių sudarytas sutartis ir tai buvo pagrindinė džiovyklų pavėluoto perdavimo atsakovui priežastis. Pamatų patikrinimo aktas patvirtina, kad atsakovo pakloti pamatai yra nekokybiški, neatitinka nurodytų parametrų ir brėžinių, ką patvirtina ir ieškovo 2004 m. liepos 27 d. raštas, liudytojas D. V. . Nors šalių sudarytose sutartyse nenumatyta, kad džiovyklų pamatus turi pakloti atsakovas, tačiau konkliudentiniai šalių veiksmai patvirtina, kad toks susitarimas tarp šalių buvo. Dėl netinkamo pamatų paklojimo ieškovas turėjo perdaryti džiovyklų konstrukcijas, todėl džiovyklų pridavimas atsakovui užsitęsė tris savaites. Atsakovas netinkamai įvykdė savo prievolę pagal šalių sudarytą 2004 m. kovo 9 d. sutartį, nes pagal sutarties 2.8 punktą ieškovas įsipareigojo atlikti visus darbus ir džiovyklas priduoti iki 2004 m. balandžio 30 d. tik tuomet, jeigu mokėjimai pagal sutarties 2.4 punktą bus atlikti iki 2004 m. kovo 10 d. Paskutinį mokėjimą atsakovas įvykdė tik 2004 m. birželio 1 d. Atsakovas privalėjo užtikrinti tinkamą savo prievolės pagal sutartį vykdymą ir gauti iš ieškovo reikiamą informaciją. Uždelsus mokėjimus, atitinkamai atidedamas ir darbų pridavimas pirkėjui (sutarties 2.8 p.). Teismas nurodė, kad, atsisakydamas laiku priimti parengtas pridavimui džiovyklas, atsakovas pažeidė šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo principus (CK 6.64 str.). Atsakovo nurodyti trūkumai niekuo nepagrįsti, o iš ieškovo rašto matyti, kad dalis trūkumų nesusiję su džiovyklų komplektacija. Atsakovo nurodyti džiovyklų trūkumai šalių sudarytose sutartyse neaptarti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas savo prievoles atsakovui pagal šalių sudarytas sutartis įvykdė tinkamai, o pavėluotai džiovyklos buvo priduotos naudoti dėl atsakovo kaltės ir vengimo bendradarbiauti su ieškovu. Nors delspinigiai ir numatyti šalių sudarytose sutartyse, tačiau jie vertintini kaip neprotingai dideli, pažeidžiantys šalių pusiausvyrą ir suteikiantys pranašumą kitai šaliai (CK 6.258 str. 3 d.). Teismas pripažino pasibaigusiais ir įkeitimus pagal 2004 m. vasario 2 d. įkeitimo lakštus, nes, pasibaigus įkeitimu užtikrintai prievolei, pasibaigia ir įkeitimo teisė (CK 4.224 str. 1 d. 1 p., 4.225 str. 1 d.).

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas turėjo prievolę pakloti pamatus ieškovo gaminamoms ir montuojamoms džiovykloms, kadangi tokia pareiga nenustatyta sutartyse ir jų prieduose. Atsakovas neišreiškė valios pats pakloti pamatus, kaip tai numatyta 2003 m. rugsėjo 22 d. priede Nr. 1. Apelianto pareiga savo jėgomis kloti pamatus nėra įrodyta. Tad teismo išvada, kad ieškovas negalėjo laiku įvykdyti savo sutartinės prievolės dėl to, kad apeliantas tinkamai neįvykdė jam priklausiusios pareigos sumontuoti pamatus yra nepagrįsta. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi 2004 m. rugpjūčio 3 d. tarp šalių sudarytu pamatų patikrinimo aktu Nr. 1, visiškai nevertindamas, kad pamatų neatitikimai yra neesminiai ir ieškovas UAB „PTI Baltija“ galėjo vykdyti montavimo darbus ant šių pamatų. Teismas nepagrįstai nevertino rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad medienos džiovyklų montavimo darbai vyksta pilnu tempu, tačiau, užtrukus kai kurių aliuminio medžiagų tiekimui, darbai bus baigti vėliau, t.y. iki 2004 m. liepos 26 d.-30 d. Tai, jog pamatai sumontuoti nekokybiškai, nenurodyta jokiame dokumente, ieškovas nėra pareiškęs pretenzijų dėl pamatų kokybės.

2. Atsiskaitymui su tiekėjais pagrįsti teismas nepagrįstai vadovavosi 2004 m. kovo 29 d. Alcoa-Kofem sąskaitos išankstiniam apmokėjimui bei 2004 m. birželio 1 d. UAB „Alsena“ sąskaitos Nr. LT167300010001918428 išrašo kopijomis. Jose nėra informacijos, kuri būtų tiesiogiai susijusi su ginčo sutarčių įgyvendinimu, t.y. nėra nurodyta, pagal kokią sutartį ar susitarimą vykdytinas atsiskaitymas. Šių dokumentų nuorašai nėra patvirtinti šiuos dokumentus išdavusių (gavusių) asmenų (CPK 198 str. 2 d., 114 str. 1 d.), ne visi dokumentai yra išversti į lietuvių kalbą (CPK 113 str. 3 d.). Tad ieškovo pateikti dokumentai nėra laikytini tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis byloje. Be to, kadangi medžiagų tiekėjo Alcoa-Kofem sąskaita išankstiniam apmokėjimui išrašyta tik 2004 m. kovo 29 d., nustatant 30 dienų atsiskaitymo terminą, tai apelianto atsiskaitymo terminas pagal minėtą sąskaitą baigėsi 2004 m. balandžio 29 d. UAB „Alsena“ už medienos džiovykloms reikalingas medžiagas sumokėjo 2004 m. birželio 1 d., t.y. pavėlavęs atsiskaityti 30 dienų. Net įskaičius UAB „Alsena“ uždelsimą atsiskaityti su Alcoa-Kofem, ieškovas vis tiek tinkamai neįvykdė savo sutartinės prievolės laiku perduoti medienos džiovyklas apeliantui, nes džiovyklos buvo perduotos tik 2005 m. sausio 6 d. ir 7 d.

3. Teismas nepagrįstai nesivadovavo 2004 m. gruodžio 21 d. UAB „Alsena“ raštu Nr. R04-089 skolininkui, kuriame nurodė, kad sutinka priimti darbus su prierašu apie ieškovo nepadarytus darbus. Apeliantas, atsisakydamas priimti džiovyklas, nurodė tikslius jų trūkumus. Teismas nurodęs, jog dalis trūkumų nesusiję su džiovyklų komplektacija, pripažino, jog likusi dalis atsakovo nurodytų trūkumų yra esminiai. Ieškovas ketino perduoti nepilnai sukomplektuotas, nevisiškai eksploatacijai paruoštas medienos džiovyklas (CK 6.262 str. 1 d.). Byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantas atsisakė priimti iš ieškovo tinkamai įvykdytą sutartinę prievolę. UAB „PTI Baltija“ savo sutartinių prievolių įvykdymo terminą praleido dėl savo kaltės.

4. Teismas nevertino šalių, kaip verslininkų, susitarimo dėl netesybų dydžio, t.y. 0,5 proc. nuo turto kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas, sumažinęs netesybas, pažeidė CK 6.73 straipsnio antrąją dalį, neatsižvelgė į CK 6.249 straipsnio pirmąją dalį. Teismas neįvertino byloje įrodytų aplinkybių, jog UAB „Alsena“ dėl UAB „PTI Baltija“ vėlavimo perduoti medienos džiovyklas buvo priversta medienos džiovinimo paslaugas pirkti iš kitų bendrovių ir dėl to turėjo papildomų išlaidų. Per uždelstą perduoti džiovyklas laiką UAB „Alsena“ už medienos transportavimo iki kitos įmonės džiovyklos turėjo sumokėti 50 772,18 Lt, už medienos džiovinimą šias paslaugas teikiančioms įmonėms – 176 365,30 Lt. Netesybos yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, ir kuriuos kreditorius UAB „PTI Baltija“ privalo atlyginti.

5. Pasibaigus įkeitimu užtikrintai prievolei, pasibaigia įkeitimo teisė. Ieškovo prievolė pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir jos pakeitimų 3.2 punktus nepasibaigė, nes UAB „PTI Baltija“ nesumokėjo apeliantui netesybų už vėlavimą pristatyti medienos džiovyklas. Teismas nevertino Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 29 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nutarties. UAB „PTI Baltija“ prievolės pažeidimo ir civilinės atsakomybės momentas yra 2004 m. gegužės 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal šios bylos šalių - ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „PTI Baltija“ bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alsena“, taip pat lizingo bendrovės UAB ,,Hansa lizingas“ sudarytas 2003 m. rugsėjo 22 d. ir 2003 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartis (su vėlesniais pakeitimais) ieškovas UAB ,,PTI Baltija“ įsipareigojo atlygintinai perduoti atsakovui UAB „Alsena“ tris naujas medienos džiovyklas. Terminas, iki kurio ieškovas privalėjo atlikti visus darbus ir priduoti džiovyklas, buvo nustatytas 2004 m. kovo 9 d. sutartimi (t. 1, b.l. 19). Pagal šios sutarties 2.8 p. UAB ,,PTI Baltija“ įsipareigojo visus darbus atlikti ir džiovyklas priduoti iki 2004 m. balandžio 30 d., jeigu mokėjimai pagal tos pačios sutarties 2.4 paragrafą atlikti iki 2004 m. kovo 10 d. Tuo pačiu punktu buvo nustatyta, kad, uždelsus mokėjimus, atitinkamai atidedamas darbų pridavimas.

Minėtomis sutartimis nebuvo atskirai aptarta, kieno pareiga yra sumontuoti perduodamas džiovyklas. Tačiau iš šių sutarčių turinio, 2004 m. kovo 9 d. sutarties 2.8 punkto turinio atskirai imant, taip pat byloje esančio ieškovo ,,PTI Baltija“ komercinio pasiūlymo (t. 1, b.l. 16-18) matyti, kad pareigą sumontuoti džiovyklas prisiėmė UAB ,,PTI Baltija“, kaip pardavėjas pagal minėtas sutartis. Tai iš dalies patvirtina ir 2003 m. rugsėjo 22 d. sutarties priedas Nr. 1 (t. 2, b.l. 68), kuriame atskirai buvo aptarta galimybė UAB ,,Alsena“, kaip pirkėjui, pačiam savo jėgomis įsirengti džiovyklos pamatus. Pagal šį dokumentą UAB ,,Alsena“ buvo suteikta teisė iki 2003 m. spalio 1 d. apsispręsti, ar džiovyklos pamatai bus įrengiami jo pajėgomis. Šiuo sutarties priedu taip pat buvo numatyta, kad UAB ,,Alsena“ apie tokį savo apsisprendimą praneš ieškovui. Tačiau taip pat būtina pažymėti, kad šalys nenustatė, jog toks pranešimas yra privalomas ir nenustatė nepranešimo pasekmių, išskyrus tai, kad raštiško pranešimo datą susiejo su kainų skirtumo, atsirasiančio dėl pamatų įrengimo pirkėjo pajėgomis, grąžinimo terminu.

Byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad pamatus džiovykloms montuoti savo pajėgomis įsirengė atsakovas UAB ,,Alsena“. Taigi, atsakovas pasinaudojo sutartimis numatyta teise, todėl iš dalies prisiėmė riziką dėl pamatų įrengimo kokybės, jų atitikimo gamintojo numatytiems reikalavimams, o tuo pačiu ir dalį atsakomybės dėl to, kad džiovykla būtų sumontuota nustatytu terminu. Iš byloje esančio 2004 m. rugpjūčio 3 d. pamatų patikrinimo akto (t. 1, b.l. 22), kurį be pastabų pasirašė ir atsakovo darbuotojas, ieškovo 2004 m. liepos 27 d. rašto bei liudytojo D. V. parodymų matyti, kad pamatai buvo sumontuoti netiksliai, nukrypstant nuo brėžiniuose nurodytų matmenų, ir šiuos nukrypimus buvo būtina pašalinti arba pritaikyti prie jų montuojamų džiovyklų detales, jas perdarant. Todėl kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl to, jog ieškovas savo prievoles pagal 2003 m. spalio 6 d. ir 2003 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis įvykdė pavėluotai, yra ir atsakovo kaltės. Tačiau negalima sutikti su pirmosios teismo išvada, kad pavėluotai džiovyklos buvo priduotos naudoti tik dėl atsakovo kaltės ir vengimo bendradarbiauti su ieškovu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl pamatų įrengimo trūkumų ieškovas UAB ,,PTI Baltija“ atsakovą raštu informavo tik 2004 m. liepos 27d., o patikrinimo aktas, kuriame buvo užfiksuoti pamatų įrengimo trūkumai, buvo surašytas tik 2004 m. rugpjūčio 3 d. Tuo tarpu pagal jau minėtą 2004 m. kovo 9 d. sutartį (šios sutarties 2.8 p.) ieškovas įsipareigojo visus darbus atlikti ir džiovyklas priduoti iki 2004 m. balandžio 30 d. Iš ieškovo 2004 m. gegužės 7 d. rašto, adresuoto atsakovui ir UAB ,,Hansa lizingas“, kopijos, taip pat iš ieškovo 2004 m. liepos 8 d. rašto, adresuoto atsakovui, faksimilinės kopijos matyti, kad džiovyklų montavimo darbai užtruko ir dėl kitų priežasčių: laiku nenupirkus reikalingų medžiagų, nepagaminus reikalingų konstrukcijų. Todėl džiovyklų montavimo darbų vėlavimo nėra pagrindo sieti išimtinai tik su atsakovo kalte dėl pamatų montavimo trūkumų.

Pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl atsakovo kaltės grindė ir ta aplinkybe, kad atsakovas pavėluotai atliko mokėjimus pagal sutartį, t.y. paskutinį mokėjimą atsakovas įvykdė tik 2004 m. birželio 1 d.

Kaip jau minėta, 2004 m. kovo 9 d. sutarties 2.8 punktu ieškovas UAB ,,PTI Baltija“, sutartyje vadinamas pirkėju, įsipareigojo visus darbus atlikti ir džiovyklas priduoti iki 2004 m. balandžio 30 d., jeigu mokėjimai pagal tos pačios sutarties 2.4 paragrafą atlikti iki 2004 m. kovo 10 d. Tuo pačiu sutarties punktu taip pat buvo nustatyta, kad, uždelsus mokėjimus, atitinkamai atidedamas darbų pridavimas pirkėjui. Sutarties 2.4 punktu pirkėjas (atsakovas) įsipareigojo už medžiagas ir įrangą sumokėti Pardavėjo (ieškovo) tiekėjams tiesiogiai. Vertindama šias sutarties sąlygas, kolegija atkreipia dėmesį aplinkybę, jog pagal jas atsakovui, kaip pirkėjui, buvo nustatytas neįprastai mažas, tik vienos dienos terminas pakankamai didelės sumos – 217 404,60 Lt mokėjimui atlikti ir mokėti ne ieškovui, kaip pirkėjui, o kitiems asmenims – ieškovo tiekėjams.

Be to, kaip matyti iš byloje esančių firmos ,,ALCOA-COFEM“ sąskaitų, adresuotų UAB ,,Alsena“ nuorašų, sąskaita apmokėjimui už detales 26 730 EUR sumai buvo išrašyta 2004 m. kovo 29 d., apmokėjimo terminą nurodant 30 d., o už lakštinius aliuminio produktus, kurie minimi ir 2004 m. kovo 9 d. sutarties 2.4 punkte – tik 2004 m. birželio 6 d., apmokėjimo terminą nurodant 2004 m. birželio 10 d. (t. 1, b.l. 211, t. 2, b.l. 132, 133, 134, 135, bylos priedas Hipotekos byla Nr. 928-L, b.l. 89-90).

Kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kad galima būtų nustatyti, kieno veiksmai – paties ieškovo ar trečiųjų asmenų-organizacijų, tiekusių įrengimus bei medžiagas, reikalingas džiovykloms montuoti, lėmė aplinkybę, kad sąskaitos apmokėjimui už tuos įrengimus ar medžiagas buvo pateiktos žymiai vėliau, negu baigėsi 2004 m. kovo 9 d. sutartimi šalių nustatytas terminas atsakovui apmokėti už juos. Ieškovas įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad sudarant 2004 m. kovo 9 d. sutartį, atsakovui buvo žinoma, kam ir į kokias sąskaitas turi būti sumokėta šioje sutartyje nurodyta prekių kaina.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas paskutinį mokėjimą atliko 2004 m. birželio 1 d. (t. 1, b.l. 211-217). Iš 2004. m. kovo 9 d. sutarties 2.8 punkto turinio sektų, kad ieškovas, kaip pardavėjas, džiovyklas turėjo priduoti iki 2004 m. liepos 21 d. (per 50 dienų po paskutinio mokėjimo). Tuo tarpu net ir vienašalius dviejų džiovyklų perdavimo aktus ieškovas surašė tik 2004 m. gruodžio 10 d. (t. 1, b.l. 43, 44), o faktiškai džiovyklos buvo perduotos tik 2005 m. sausio 6 d. ir 7 d. (t. 1, b.l. 8, 36).

Įvertinusi šių rašytinių įrodymų bei anksčiau paminėtų rašytinių įrodymų – 2004 m. rugpjūčio 3 d. pamatų patikrinimo akto, ieškovo 2004 m. gegužės 7 d. rašto, adresuoto atsakovui ir UAB ,,Hansa lizingas“ bei 2004 m. liepos 8 d. rašto, adresuoto atsakovui – turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad džiovyklų montavimo darbų vėlavimo taip pat negalima sieti išimtinai su atsakovo kalte dėl nesavalaikio atsiskaitymo, tuo labiau kad uždelstą atsiskaitymą lėmė ne tik atsakovo subjektyvūs veiksmai, bet ir nesavalaikis sąskaitų apmokėjimui už montuojamus įrenginius pateikimas bei paties ieškovo ar trečiųjų asmenų veiksmai.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas džiovyklų perdavimo aplinkybes, padarė išvadą, kad atsisakydamas laiku priimti parengtas pridavimui džiovyklas, atsakovas pažeidė šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo principus. Tačiau su tokia teismo išvada negalima sutikti. Vien jau paminėta aplinkybė, kad ieškovas net ir vienašalius dviejų džiovyklų perdavimo aktus ieškovas surašė tik 2004 m. gruodžio 10 d., paneigia pirmosios instancijos teismo teiginį, kad džiovyklos buvo parengtos priduoti laiku. Aplinkybė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar yra atlikti visi darbai, neleidžia daryti išvados, jog tik atsakovas pažeidė šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo principus. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad nuo momento, kada ieškovas surašė ir pateikė vienašališkai pasirašytus priėmimo-perdavimo aktus (2004 m. gruodžio 10 d.) iki faktinio džiovyklų perdavimo atsakovui eksploatuoti (2005 m. sausio 6-7 d.) praėjo mažiau negu vienas mėnuo, kai tuo tarpu džiovyklos eksploatacijai turėjo būti perduotos žymiai anksčiau (kaip minėta, faktiškai iki 2004 m. liepos 21 d.), toks terminas negali turėti esminės įtakos, sprendžiant ginčą, ar ieškovas tinkamai įvykdė savo prievoles pagal sudarytas su atsakovu sutartis ir ar galima jį visiškai atleisti nuo delspinigių, nustatytų šiose sutartyse, mokėjimo.

Kolegija pažymi, kad aplinkybė, ar atsakovas pagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovo parengtus priėmimo-perdavimo aktus be pastabų - prierašo apie ieškovo nepadarytus darbus, gali turėti reikšmės, sprendžiant delspinigių priteisimo klausimą. Tačiau atsakovas šioje byloje nėra pareiškęs reikalavimo dėl delspinigių priteisimo iš ieškovo. Tokiam reikalavimui spręsti galėtų turėti reikšmės ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl 2004 m. kovo 9 d. nutarties 2.9 punkte nustatytų delspinigių – 0,5% turto kainos už kiekvieną uždelstą dieną – dydžio pagrįstumo bei dėl atsakovo patirtų nuostolių dydžio pagrįstumo. Tuo tarpu šioje byloje, nustačius, kad dėl to, jog ieškovas savo prievoles pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. ir 2003 m. spalio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartis įvykdė pavėluotai, yra ir jo paties kaltės, nesant reikalavimo priteisti delspinigius, nėra pagrindo spręsti jų dydžio klausimo, taip pat ir šalių kaltės dėl tokio nesavalaikio prievolės vykdymo dydžio klausimo, kadangi šioje byloje pareikšto ieškinio ir atsikirtimų į ieškinį esmė bei pagrindas yra šalių kaltės faktą, bet ne jos dydį apsprendžiančios aplinkybės.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, padarė bylos duomenimis nepagrįstas bei faktiškai jiems prieštaraujančias išvadas, tuo pažeisdamas civilinio proceso teisės normas, ir dėl šių pažeidimų bylą iš esmės išsprendė neteisingai, o tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo ieškinį, t.y. kad savo prievoles pagal su atsakovu sudarytas sutartis pavėluotai įvykdė tik dėl atsakovo kaltės. Byloje nustatytų ir aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl tokio pavėluoto prievolės įvykdymo yra ir paties ieškovo kaltės, todėl ieškinio reikalavimą pripažinti, kad ieškovas UAB „PTI Baltija“ tinkamai įvykdė savo prievoles atsakovui UAB „Alsena“ pagal 2003 m. spalio 6 d. sutartį Nr. 1-LT 001760/P ir pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. sutartį Nr. 1-LT001368/P atmeta kaip nepagrįstą. Atmetus šį reikalavimą, atmetami ir reikalavimai atleisti ieškovą nuo delspinigių išieškojimo ir pripažinti pasibaigusiu įkeitimą, kaip išvestiniai iš pirmojo reikalavimo.

Atmetus ieškinį, atsakovui prašant, iš ieškovo priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b.l. 7, CPK 98 str.) bei žyminis mokestis (t. 2, b.l. 31, 109, CPK 93 str. 1 d.). Iš ieškovo taip pat priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, valstybei (t.1, b.l. 1, t. 2, b.l. 117, CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „PTI Baltija“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alsena“ 3 600 Lt žyminį mokestį, 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „PTI Baltija“ 32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.