- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- 1-3343-1058/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27443-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- V. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis 64¹ straipsniu jam paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui; taip pat paskirtas įpareigojimas per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis 64¹ straipsniu paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, kas mėnesį visuomenės labui neatlygintinai išdirbant po 40 valandų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi viešųjų darbų atlikimo bausmės terminas pratęstas vienam mėnesiui (bausmę atlikęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2017 m. birželio 3 d., apie 23.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.33 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu, tyčia, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą savo seseriai V. S. į veidą, į kairę akį, ir taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai V. S. fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), butas priklauso jo motinai D. S., bute gyvena trise. 2017 m. birželio 3 d., apie 23.30 val., bute, tarp jo ir sesers V. įvyko žodinis konfliktas. Klausė sesers, kada ji eis dirbti. Abu buvo išgėrę, susistumdė. Tuo metu mamos bute nebuvo. Kiek pamena, susistumdymo metu, seseriai netyčia sudavė rankos delnu, švelniai, per veidą. Sesuo pasiskundė ir iškvietė policiją. Daugiau jokių aplinkybių nepamena ir negali pasakyti. Seseriai jokios mėlynės nebuvo. Sutinka, kad sukėlė seseriai fizinį skausmą. Dėl padaryto gailisi. Papildomai nurodė, kad praeityje jau yra atlikęs viešųjų darbų bausmę už tai, kad buvo sumušęs seserį. Taip pat parodė, kad nuo alkoholizmo gydytis nesutinka, kada norės pats gydysis (b. l. 45-46).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. S. parodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su mama D. S., kuriai ir priklauso minėtas butas. Į svečius pas juos atvažiuoja jos brolis V. S., kuris kartais pagyvena pas juos, jis registruotas bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2017 m. birželio 3 d., vakare, kelintą valandą, neprisimena, į svečius atvažiavo brolis V. S., jis bute vartojo alkoholinius gėrimus, su kuo vartojo pasakyti negali. Ar tuo metu bute buvo mama D. S., neprisimena. Pati namo grįžo vakare, buvo prietema, kelinta tai buvo valanda, neprisimena, grįžo išgėrusi. Su broliu ji tą dieną alkoholinių gėrimų kartu nevartojo, su juo niekada kartu nevartoja alkoholinių gėrimų, nes, kai jis būna girtas, jis savo veiksmų nekontroliuoja. Tą vakarą tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko, neprisimena, po ko jis jai dešinės rankos kumščiu, vieną kartą stipriai sudavė į veidą, į kairę akį. Pajuto stiprų skausmą, dėl ko vėliau atsirado kraujosruva ir buvo patinusi kairė akis. Į jokią gydymosi įstaigą bei į teismo medikus ji nesikreipė, nes rimtų sužalojimų nepatyrė, tik įvykio metu patyrė fizinį skausmą. Po suduoto smūgio iškvietė policiją, nes bijojo, kad brolis daugiau jai nesuduotų, kadangi toks atvejis jau ne pirmas. Atvykus policijos pareigūnams brolis V. S. buvo išvežtas į komisariatą. Jie su broliu nepalaiko jokių tarpusavio santykių, nebendrauja, juos sieja tik giminystės ryšiai, daugiau niekas. Po įvykio brolis daugiau pas juos bute nesilanko ir ji su juo nebendrauja. Dėl šio įvykio ji jokio civilinio ieškinio nereikš, nes šiuo metu broliui V. S. jokių pretenzijų neturi (b. l. 19).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Abramenkovas (A. Abramenkov) parodė, kad 2017 m. birželio 3 d., apie 23.31 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė brolis. Atvykus į vietą į juos kreipėsi V. S., kuri paaiškino, kad neblaivus jos brolis V. S. trenkė jai kumščiu į veidą, į kaklą, ne mažiau dviejų kartų. V. S. akivaizdžiai buvo neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, pas ją matėsi patinusi kairės pusės akis, daugiau jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė. V. S. bute nebuvo, bet netrukus jis sugrįžo į butą, po ko buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. V. S. taip pat buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, pas jį jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė (t. 1, b. l. 24). Iš esmės analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytoju apklaustas pareigūnas D. Bedulskis (b. l. 26).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. Abramenkovo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017 m. birželio 3 d., apie 23.31 val. iš VPK OVS gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė brolis. Atvykus nurodytu adresu buvo nustatyta, kad pareigūnus kvietė V. S., matėsi, kad yra patinusi pranešėjo kairės pusės akis. Pranešėja paaiškino, kad neblaivus jos brolis trenkė jai kumščiu ne mažiau dviejų kartų į veidą. Pranešėjai pasiūlius nufilmuoti įvykio faktą, ji kategoriškai atsisakė, buvo akivaizdžiai neblaivi (b. l. 10-11).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos L. Brazauskienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. S. paaiškino, jog namuose brolis V. S. kelis kartus kumščiu sudavė jai į veido bei kaklo sritį (b. l. 12).
Apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, užfiksuota, kad V. S. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino tris kartus. Pirmą kartą paskambinusi pranešė, kad brolis trenkė jai per galvą, antrą kartą skambino pranešti, kad brolis pabėgo iš buto ir todėl pareigūnų pagalba kol kas nereikalinga. Trečią kartą paskambinusi pranešėja verkė ir nurodė, kad brolis jai taip stipriai trenkė, kad atsirado guzas, viskas ištino ir skauda galvą (b. l. 33-34). Pareigūnų iškvietimo faktą patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 9).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2017 m. birželio 4 d., 0.41 val. V. S. buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas (b. l. 50).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2017 m. birželio 4 d., 1.01 val. V. S. buvo nustatytas 3,54 promilių neblaivumas (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi V. S. smurtą naudojo savo sesers V. S., su kuria kartu gyvendavo, atžvilgiu.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. S. 2017 m. birželio 3 d., apie 23.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtaudamas prieš savo seserį V. S., tyčia, dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą į veidą, į kairę akį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.
Kaltinamasis V. S. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 101, 103-104).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. V. S. tyrimo metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir gailisi. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai atsakomybėn traukiamas asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo išvadai, kad V. S. nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, ikiteisminiame tyrime V. S. išsakyti teiginiai, kad jis gailisi, yra aiškiai formalūs. Pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino, teigė, kad tarp jo ir sesers įvyko tik žodinis konfliktas (b. l. 37). Be to, asmens teisei priešingas elgesys kartojasi, kaltinamasis praeityje jau yra teistas už smurtinio pobūdžio veiksmus bei grasinimą savo sesers atžvilgiu, užuot dėjęs pastangas gyventi taip, kad nebūtų pažeisti teisės normų reikalavimai, pakartotinai daro teisei priešingas veikas. Išvardintos aplinkybės neleidžia tikėti, jog asmuo gailisi nuoširdžiai, todėl jo pozicija dėl atgailos išreiškimo laikytina deklaratyvia. V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. S. praeityje 2 kartus teistas (paskutinį kartą 2017 m. balandžio 20 d.) (b. l. 57-60), taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką prieš seserį, daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 73-86), turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka, šiuo metu niekur nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 87), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 93), Vilniaus priklausomybės ligų centre gydėsi nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 92); VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 9 kartus, paskutinį kartą nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. iki 2013 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 91). Iš 2017 m. spalio 30 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog V. S. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 98). Atsižvelgiant į tokias išvadas, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo V. S. pakaltinamumo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 6 mėnesiai, įpareigojant kas mėnesį visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 40 val., šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, V. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (smurtinė veika prieš šeimos narį) ir padarymo aplinkybes, taip pat tai, kad asmuo praeityje jau yra teistas už analogiškos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą prieš šeimos narį, teismas sprendžia, kad kaltinamajam yra tikslinga paskirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo įsitikinimu šį baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. birželio 3 d., 23.31 val. iki 2017 m. birželio 5 d., 13.42 val., t. y. dvi dienas (b. l. 48, 53), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 3 d., 23.31 val. iki 2017 m. birželio 5 d., 13.42 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į nuosprendį priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba areštu.Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti areštu arba bauda.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.