Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 207 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. gegužės 1 d. 17.00 val. operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad R. L., (duomenys neskelbtini), interneto portaluose prekiauja drabužiais, batais bei aksesuarais, o atsiskaitymams fiksuoti 2019 – 2020 metais naudojosi dvejomis finansinio tarpininkavimo įmonės „Payoneer“ paskyromis. Vienos paskyros apyvarta 2019 m. vasario 14 d. viršijo 15 000 eurų ribą, kitos paskyros apyvarta 2019 m. birželio 18 d. viršijo 15 000 eurų ribą. R. L. nustatyta tvarka ir terminais, tai yra iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 dienos, nepateikė pranešimo apie užsienio valstybių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas ir uždarytas sąskaitas (forma FR0526), kai finansinio tarpininkavimo įmonėje „Payoneer“ paskyrose apyvarta viršijo 15 000 eurų ribą. R. L. nepateikęs duomenų apie atidarytas sąskaitas pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 42 straipsnio ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų informacijos apie užsienio valstybių bankuose atidarytas ir uždarytas sąskaitas pranešimo FR0526 formos pildymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2003 m. birželio 19 d. viršininko įsakymu Nr. V-176, 4 punkto reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. L. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog (duomenys neskelbtini), prekiauja internete, perka iš „Facebook“ reklamą. Naudojosi atsiskaitymais kortele ir tuo metu naudojama atsiskaitymo sistema negalėjo išmokėti pinigų į Lietuvos banko sąskaitą, todėl naudodavosi „Payoneer“ paskyra kaip tarpininku ir iš „Payoneer“ paskyros persivesdavo pinigus į Lietuvos banko sąskaitą, tai buvo būdas prekiauti. Viršijus 15 000 eurų ribą nepateikė deklaracijos dėl nežinojimo, sąskaitos neuždarytos. Šiuo metu viskas sutvarkyta. Prašė skirti švelnesnę nuobaudą, nes yra pradedantis verslininkas.

Tai, kad R. L. padarė jam inkriminuotą nusižengimą, be jo paties kaltės pripažinimo, įrodyta ir byloje surinktais bei teismo posėdyje ištirtais rašytiniais bylos duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas ir aplinkybės bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, kad trūkumus ištaisė iš karto nurodžius VMI darbuotojams dar tikrinimo metu, skiriant nuobaudą prašė atsižvelgti, jog pažeidimą padarė dėl nežinojimo (b. 1. 1-2).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. kovo 18 d. operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad operatyvus patikrinimas buvo pradėtas 2020 m. gruodžio 8 d., baigtas 2021 m. kovo 18 d., pažymoje nustatytas minėtas pažeidimas ir pateiktos rekomendacijos R. L. (b. l. 3-5).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo pavedimo matyti, kad valstybės tarnautojams nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. sausio 19 d. buvo pavesta atlikti operatyvų patikrinimą, kurio tikslas – patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą (b. l. 6).

R. L. 2021 m. kovo 17 d. paaiškinime Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodė, jog jis (duomenys neskelbtini), pirmoje „Payoneer“ paskyroje 15 000 eurų apyvartą pasiekė 2019 m. vasario 14 d., antroje „Payoneer“ paskyroje 15 000 eurų apyvartą pasiekė 2019 m. birželio 18 d. (b. l. 7-8).

Pagal ANK 207 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už informacijos apie atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas nepateikimą.

Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad R. L. kaltė yra įrodyta, byloje esančiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina protokole nurodytas aplinkybes ir R. L. veiksmai atitinka ANK 207 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 207 straipsnio 2 dalyje, skiriama bauda nuo septynių šimtų aštuoniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad R. L. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas įvertina ir tai, kad R. L. galiojančių nuobaudų neturi, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą.

Pažymėtina ir tai, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kad galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir R. L. už nusižengimą skirti mažesnę baudą nei sankcijose numatytos minimalios ribos. R. L. padarytas nusižengimas yra formalaus pobūdžio, padarytas nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių, žala valstybei nebuvo padaryta, pažeidimas iš karto buvo ištaisytas. Teismo nuomone, net ir minimalios baudos, numatytos ANK 207 straipsnio 2 dalies sankcijoje, skyrimas R. L. būtų per griežta nuobauda už jo padarytą nusižengimą bei prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti ir paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 207 straipsnio 2 dalies sankcijoje (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Teismas įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad už ANK 207 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn traukiamam R. L. skirtina mažesnė, nei straipsnio sankcijoje numatyta bauda. Teismo vertinimu būtent tokio dydžio bauda atitiks administracinės atsakomybės paskirtį, bus teisinga ir proporcinga įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 207 straipsnio 2 dalyje ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirti administracinę nuobaudą – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Papildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant unikalų mokėjimo kodą – ROIK 21131997310, įmokos kodą – 1001.

Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.