Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė E. V. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. K. ieškovei E. V. neišmokėtą 2 015,41 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.; priteisti iš atsakovo J. K. ieškovei E. V. 1 113,60 Eur netesybas; priteisti iš atsakovo J. K. ieškovei E. V. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo J. K. ieškovei E. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės, atstovaujamos advokato Tado Račiaus, ieškinyje (patikslintame) nurodyta:

2.1. Ieškovė E. V. nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. vasario 28 d. buvo sudariusi darbo sutartį su atsakovu J. K., vykdančiu individualią veiklą pagal pažymą. Pagal minėtą darbo sutartį ieškovė dirbo buhalterės ir floristės pareigose. 2015-2016 m. ieškovei neteisėtai ir nepagrįstai nebuvo išmokėtas jai priklausantis darbo užmokestis, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nustatyta tvarka ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl darbo užmokesčio priteisimo. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija, darbo ginčų komisijos posėdyje susipažinusi su darbo byla pagal ieškovės prašymą atsakovui dėl darbo užmokesčio priteisimo, priėmė 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. DGKS–4346 darbo byloje Nr. APS-8-13674, kuriuo atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą atsakovui, ieškovei praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus. Vadovaudamasi DK 231 straipsnio 1 dalimi, ieškovė realizuoja savo teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme ir per nustatytą terminą pareiškia ieškinį teisme atsakovui dėl darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo.

2.2. Sutinkamai su DK 139 straipsnio 1 dalimi, darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Remiantis DK 146 straipsnio 1 dalimi, darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip (DK 146 straipsnio 2 dalis).

2.3. Atsakovas laikotarpyje nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ieškovei neišmokėjo jai priklausančio darbo užmokesčio už darbą nė už vieną kalendorinį mėnesį, todėl ieškovei liko skolingas 2 015,41 Eur sumą. Pažymėtina, jog visą nurodytą laikotarpį atsakovas valstybei mokėjo privalomus mokesčius nuo ieškovės darbo užmokesčio. Minėtu laikotarpiu ieškovė gyveno santuokoje su atsakovu, todėl tikėjo atsakovo pažadais, kad darbo užmokestį jis ieškovei sumokės tada, kai užbaigs jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šalys tuo metu gyveno, remontą. 2017 m. sausio 22 d. atsakovas ieškovę sumušė, todėl nuo tos dienos šalių santykiai pašlijo ir šalys pradėjo gyventi skyrium, o galiausiai santuoką nutraukė. 2017 m. vasario 28 d. ieškovė nutraukė su atsakovu pasirašytą darbo sutartį. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą teisme, ieškovė ne vieną kartą prašė atsakovo sumokėti jai neišmokėtą darbo užmokestį, tačiau atsakovas ieškovei priklausančio darbo užmokesčio nesumokėjo.

2.4. Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Darbo santykiams pasibaigus atsakovas ne dėl ieškovės kaltės uždelsė atsiskaityti su ieškove ilgiau kaip šešis mėnesius, todėl jis privalo mokėti ieškovei 1 113,60 Eur netesybas (185,60 Eur × 6 mėn. = 1 113,60 Eur).

2.5. Pagal DK 24 straipsnio 1 dalį, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (DK 24 straipsnio 6 dalis).

2.6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (e. b. l. 64, dokumento Nr. DOK-43845).