Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-06 · Administracinė byla Nr. I-5369-208/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-06
Bylos Nr.
I-5369-208/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03255-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
R. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Alytaus pataisos namams
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5369-208/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03255-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus pataisos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. A. skundu (b. 1. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodo, kad dėl neteisėtų Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) pareigūnų veiksmų patyrė žalą. Alytaus pataisos namuose nėra tiriami narkotikų platinimo atvejai, nors Departamentui tai yra žinoma. Taip pat Alytaus pataisos namuose nėra vykdomi jokie adaptacijos ir socialinės reabilitacijos programos. Dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų A. K., A. J., N. F. ir D. J. neteisėtų veiksmų ne kartą kreipėsi į Departamentą, tačiau jokie tyrimai dėl jų veiksmų nebuvo atlikti. Po šių kreipimųsi pareiškėjas buvo smarkiai sumuštas (sulaužyti šonkauliai), todėl mano, kad jam gresia pavojus ir jis nėra saugus kalinimo įstaigoje. Būtent dėl tokių pareigūnų neteisėtų veiksmų, atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d., jam kilo žala. Taip pat Alytaus pataisos namuose nesulaukė tinkamo gydymo (buvo gydomas senais vaistais). Alytaus pataisos namus kaltina ir dėl sugadinto regėjimo.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–11).

Nurodo, kad pareiškėjo prašymai ir skundai nuolat išsamiai nagrinėjami, patikrinant visą turimą informaciją. Nesutinka su pareiškėju, kad jį siekiama diskriminuoti ar kitaip žeminti jo orumą. Patirtą žalą pareiškėjas kildina iš Departamento 2017 m. rugpjūčio 28 d. rašto Nr. 2S-5445, tačiau šio rašto pareiškėjas neskundė. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė savo patirtos žalos dydžio, nes remiasi tik abstrakčiais teiginiais. Tokiu būdu pareiškėjas siekia tik pasipelnyti iš valstybės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus pataisos namai atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 89–93).

Nurodo, kad Alytaus pataisos namuose narkotinės medžiagos yra draudžiamos, todėl pareiškėjo argumentai dėl jų platinimo yra atmestini. Taip pat nesutinka su tuo, kad jam buvo draudžiama dalyvauti socialinėje programoje, nes socialinį projektą „Žalioji oazė“ vykdo atsakingi asmenys, o ne patys nuteistieji. Visi Alytaus pataisos namų pareigūnai yra pasitikrinę sveikatą, yra sveiki, todėl pareiškėjo argumentai dėl jų netinkamos psichologinės būklės yra atmestini. Alytaus pataisos namų pareigūnai nežemina nuteistųjų, elgiasi etiškai, neskirsto nuteistųjų į subkultūras. Dėl pareiškėjo Departamentui adresuotų prašymų nurodo, kad Departamentas pareiškėjo visus skundus išnagrinėjo tinkamai ir teisingai. Departamento atsakymų pareiškėjas neskundęs, vadinasi, sutiko su priimtomis išvadomis. Dėl pareiškėjo sumušimo Alytaus pataisos namuose pabrėžė, kad pagal medicininius dokumentus šonkaulių deformacija yra po senų sugijusių lūžių. Pareiškėjas neįvykdė pareigos įrodyti, kad konkretų patirtos žalos dydį jis patyrė būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtų Departamento veiksmų.

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Vis dėlto CK 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją). Taigi viešąjį saugumą užtikrinančios valstybės institucijos (jose dirbantys pareigūnai) CK 6.271 straipsnio požiūriu yra „valdžios institucijos“. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t.).

Pareiškėjas teigia, kad dėl neteisėtų Alytaus pataisos namų pareigūnų ne kartą kreipėsi į Departamentą, tačiau pastarasis jokių tyrimų neatlieka, taip pat ir priimant Departamento 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 2S-5445, nors atsakovės atstovui žinoma, kad pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomi neteisėti veiksmai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 18 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo žmogaus teisių komitetą, teigdamas, kad Alytaus pataisos namuose jaučiasi nesaugus, kad šioje kalinimo įstaigoje platinamos narkotinės medžiagos, nepagrįstai ribojamas socialinės reabilitacijos priemonių prieinamumas, be to, Alytaus pataisos namų pareigūnai su juo elgiasi priešiškai, jis yra mušamas. Šis jo skundas buvo persiųstas Departamentui, kuris 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 2S-5445, išnagrinėjęs surinktą dokumentinę medžiagą, konstatavo, kad nėra jokių duomenų, kad Alytaus pataisos namuose grėstų pavojus pareiškėjo sveikatai ar gyvybei ir kad su pareiškėju būtų elgiamasi neetiškai, kad pareiškėjas būtų žeminamas, naudojamas smurtas prieš jį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnis numato bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarką. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (2 dalis). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 dalis).

Iš Departamento 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 2S-5445 matyti, kad šis Departamento sprendimas buvo priimtas vadovaujantis anksčiau paminėto Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nustatyta tvarka, taigi Departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad pareiškėjas apskųsti šį Departamento sprendimą teismui turėjo per 20 dienų nuo jo įteikimo pareiškėjui dienos, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl šio sprendimo apskundimo pareiškėjas kreipėsi į teismą. Šio sprendimo pareiškėjas neskundė ir nagrinėjamoje byloje, nors, kaip matyti, neturtinės žalos atsiradimą kildina būtent dėl Departamento veiksmų, priimant 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 2S-5445. Atsižvelgiant į tai, teismas nevertina Departamento 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 2S-5445 neteisėtumo ir pagrįstumo, tuo pačiu jo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams bei teisinio ir faktinio šio sprendimo pagrindo.

Iš skundo turinio taip pat matyti, iš kokių dar aplinkybių pareiškėjas kildiną neturtinę žalą, t. y. dėl Alytaus pataisos namuose netinkamų kalinimo sąlygų. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (administracinės bylos Nr. eI-2533-505/2017, teisminio proceso Nr. 3-62-3-01527-2017-9). Šioje administracinėje byloje bus nagrinėjami pareiškėjo teiginių dėl Alytaus pataisos namų administracijos ir pareigūnų persekiojimo, diskriminacijos, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, dėl neužtikrinamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, dėl lygtinio paleidimo įstaigos taikymo, dėl narkotikų platinimo Alytaus pataisos namuose pagrįstumas, todėl minėti argumentai šioje byloje nenagrinėtini ir teismas dėl jų nepasisako.

Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Pagal LVAT praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Teismas primena, kad pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo patirtą žalą ir įrodyti, kad Departamentas atliko neteisėtus veiksmus, kad tarp jo nurodomos patirtos neturtinės žalos ir Departamento neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokios žalos fakto. Nesant jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes, konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus šiuo klausimu nėra pagrindo.

Nenustačius atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla pareiga pagal CK 6.271 straipsnį atlyginti neturtinę žalą pareiškėjui, todėl teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

pareiškėjo R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius