Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Ryčio Krasausko ir Jolitos Rasiukevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenės Gynybos štabui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad ji Vyriausybinių ryšių centre prie Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (Valstybės saugumo departamento sistema) dirbo nuo 1993-07-29. Nuo 2014-01-01 Vyriausybinių ryšių centro prie Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pavaldumas buvo perduotas Krašto apsaugos ministerijai (Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (2013-12-23 Nr. XII-749 redakcija). Iš tarnybos Vyriausybinių ryšių centro prie Krašto apsaugos ministerijos buvo atleista 2018-01-02.

Jai Krašto apsaugos ministro 2018-06-15 įsakymu Nr. VP-90 ,,Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą D. G. skyrimo“ nuo 2018-01-03 buvo paskirta valstybinė pensija už tarnybą, nurodyta, kad jos tarnybos laikas pensijai skirti - 24 metai 5 mėnesiai 4 dienos. Krašto apsaugos ministro 2018-09-20 įsakymu Nr. VP-142 ,,Dėl krašto apsaugos ministro 2018 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. VP-90 ,,Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą D. G. skyrimo“ pakeitimo“ į jos ištarnautą laiką buvo įtrauktas laikotarpio nuo 1992-02-03 iki 1993-07-28, kai ji dirbo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje Vyriausybinio ryšio grupės darbuotoja, ir nustatė, kad jos tarnybos laikas pensijai skirti - 25 metai 11 mėnesių.

Krašto apsaugos ministerijos įsakymuose ištarnautas laikas yra apskaičiuotas neteisingai, dėl ko atitinkamai neteisingai apskaičiuota ir pensija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2013-12-23 Nr. XII-749 redakcija) 1 straipsnio 6 dalimi „Tarnybos Vyriausybinių ryšių centre stažo tarnybos laikotarpiai įskaitomi į tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažą“. Vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, „Į Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų, paskirtų į pareigas iki 2012 m. gruodžio 31 d., tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomi laikotarpiai, iki Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo įskaityti į Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą pagal galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 28 straipsnį“.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 28 straipsnio 11 dalis nustato, kad į Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą papildomai įskaitomi laikotarpiai, numatyti Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje - nuo 1990-03-11 A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigos (A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigoms priskiriamos pareigos institucijose ir įstaigose, išlaikomose iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš valstybės įsteigtų fondų, kurioms eiti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus arba vidaus dokumentus buvo būtinas aukštasis arba aukštesnysis (specialusis vidurinis) išsilavinimas, tai yra - į pareigūnų tarnybos laiką pensijai skirti nuo 1990-03-11 įskaitomas biudžetinių įstaigų tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, laikas.

Todėl vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi į tarnybos laiką pensijai turėjo būti įskaityti laikotarpis nuo 1990-03-11 iki 1991-07-15, kai ji dirbo auklėtojos pareigose Vilniaus m. 138-ame vaikų lopšelyje - darželyje.

Atsakovai, pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principus, nes ji, tarnaudama Valstybės saugumo departamento sistemoje, pagrįstai tikėjosi, kad jai į ištarnautą laiką pensijai skirti bus įskaityti visi laikotarpiai, kurie buvo įskaityti į jos, kaip Saugumo departamento sistemos pareigūnės tarnybos stažą. Atkreipia dėmesį, kad Vyriausybinių ryšių centro pavaldumo pakeitimas buvo politinis sprendimas, nepriklausantis nuo darbuotojų valios, todėl statutiniai Saugumo departamento sistemos valstybės tarnautojai buvo perkelti į tarnybą krašto apsaugos sistemoje.

Atsakovė Krašto apsaugos ministerija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad iš Tarnybos apskaitos duomenų matyti, kad pareiškėja nuo 1993-10-28 iki 2013-12-31 tarnavo pareigūnų Vyriausybinių ryšių centre (toliau - VRC) prie Valstybės saugumo departamento, o pasikeitus VRC pavaldumui (pagal Žvalgybos įstatymo 2013-12-23 pakeitimo įstatymo 2 str. 10 d., VRC pavaldumas perėjo krašto apsaugos ministerijai) nuo 2014-01-01 tarnavo statutinių valstybės tarnautoju pagal civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį Vyriausybinių ryšių centre prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau - VRC prie KAM). VRC prie KAM viršininko 2017-12-28 įsakymu Nr. P-139 pareiškėja atleista iš užimamu pareigų, nutraukiant civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį.

Pagrindinis pareigūnų ir karių tarnybos laikas, už kurį skiriama valstybinė pensija, nustatytas Įstatymo (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018-01-01 iki 2018-04-01) 6 straipsnyje, pagal kurį (šio straipsnio 1 punktas) išvardintiems pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos laikas vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimo departamente ir kitose, šiame punkte išvardintuose įstaigose, įmonėse ar padaliniuose, nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. Be to, Žvalgybos įstatymo 2013-12-23 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio (įstatymo įgyvendinamosios nuostatos) 14 dalyje nustatyta, kad VRC stažo laikotarpiai įskaitomi į krašto apsaugos sistemos stažą. Taigi pareiškėjai tarnybos laikas pensijai skirti ir buvo apskaičiuotas remiantis minėto reglamentavimo nuostatomis, t. y. į krašto apsaugos sistemos tarnybos laiką (stažą) pensijai skirti buvo įskaitytas ne tik visas faktinis tarnybos laikas VRC prie KAM, bet ir visas faktinis tarnybos laikas VRC prie Valstybės saugumo departamento nuo paskyrimo į pareigūno pareigas dienos, t. y. nuo 1993-07-29, kaip numatyta Įstatymo 6 straipsnyje.

Pareiškėja skundo reikalavimus grindžia Įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi.

Pareiškėja mano, kad Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies pagrindu į tarnybos laiką pensijai skirti turėtų būti papildomai įskaitytas ir laikotarpis nuo 1990-03-11 iki 1991-07-15, kuriuo ji dirbo Vilniaus m. 138-tame vaikų lopšelyje-darželyje auklėtoja. Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad į valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų, paskirtų į pareigas iki 2012-12-31, tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomi laikotarpiai, iki Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo įskaityti į Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą pagal galiojusio Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 straipsnį (numato papildomų laikotarpių, buvusių iki faktinio pareigūno tarnybos laiko pradžios, įskaitymą), tačiau mano, kad atsižvelgiant į turimą statusą (paskiausiai tarnavo civilinėje krašto apsaugos tarnyboje, kur ir buvo skiriama pensija), pareiškėja neatitinka šio reglamentavimo nuostatų, nustatančių papildomų laikotarpių įskaitymą būtent į valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos laiką, o ne į krašto apsaugos sistemos tarnybos laiką. Kaip buvo minėta, į krašto apsaugos sistemos tarnybos laiką pensijai skirti, buvo įtrauktas ir visas pareiškėjos faktinis tarnybos laikas VRC prie Valstybės saugumo departamento, kaip ir nustatyta Žvalgybos įstatymo 2013-12-23 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio (įstatymo įgyvendinamosios nuostatos) 14 dalyje.

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl krašto apsaugos ministro 2018-06-15 įsakymo Nr. VP-90, kuriuo pareiškėjai paskirta atitinkamo dydžio valstybinė pensija ir nustatytas atitinkamas tarnybos laikas pensijai skirti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja nesutinka su tuo, kad atsakovė į bendrą tarnybos laiką pensijai skirti papildomai neįtraukė laikotarpio nuo 1990-03-11 iki 1991-07-15, kuriuo ji dirbo Vilniaus m. 138-tame vaikų lopšelyje-darželyje auklėtoja.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018-06-15 įsakymu Nr. VP-90 ,,Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą D. G. skyrimo“ pareiškėjai nuo 2018-01-03 buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, tarnybos laikas pensijai skirti - 24 metai 5 mėnesiai 4 dienos.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018-09-20 įsakymu Nr. VP-142 ,,Dėl krašto apsaugos ministro 2018 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. VP-90 ,,Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą D. G. skyrimo“ pakeitimo“ nustatė, kad pareiškėjos tarnybos laikas pensijai skirti - 25 metai 11mėnesių.

Pareiškėjos teigimu, vadovaujantis Įstatymo 16 str. 4 d. į tarnybos laiką pensijai skirti turėtų būti papildomai įskaitytas laikotarpis nuo 1990-03-11 iki 1991-07-15, kuriuo ji dirbo Vilniaus m. 138-tame vaikų lopšelyje-darželyje auklėtoja.

Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad į valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų, paskirtų į pareigas iki 2012-12-31, tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomi laikotarpiai, iki Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo įskaityti į Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą pagal galiojusio Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 straipsnį, kurio 11 punkte buvo nustatyta, kad Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą papildomai įskaitomi laikotarpiai, numatyti Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 42 straipsnyje.

Šiuo metu galiojančio VTĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990-03-11 einant valstybės tarnautojo pareigas metų skaičius. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos.

VTĮ 42 straipsnio 1 dalis nurodo stažą nuo 1990-03-11, tai yra laiką, kai dar nebuvo priimti nei Valdininkų įstatymas (galiojęs nuo 1995-07-30 iki 1999-07-30), nei abiejų redakcijų (1999-07-08 ir 2002-04-23 VTĮ). Iš minėtų teisės aktų taip pat išplaukia, kad tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo pradžia gali būti nustatoma dviem alternatyviais VTĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais. Pirmasis iš jų siejamas su valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžia. Antrasis – su paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka diena. Detalesnė stažo skaičiavimo tvarka aptarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 910 patvirtintose Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklėse (toliau – Taisyklės).

Lietuvos Respublikos Seimas 1995-04-04 priėmė Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymą (Žin., 1995, Nr. 33-759, įstatymas įsigaliojo 1995-05-01), kuris nustatė valstybės valdymo tarnybą, priėmimo į valstybės valdymo tarnybą tvarką, jos laikymąsi, valdininkų teises, pareigas ir atsakomybę, tarnybos santykių pasibaigimą.

Valdininkų įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad įstaigų ir organizacijų darbuotojai (išskyrus minimus 2 straipsnyje valstybės ir savivaldybių politikus), kuriems atlyginimas mokamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, laikomi valstybės ar savivaldybių tarnautojais. Pagal Valdininkų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, valstybės valdymo tarnybos tarnautojai sudaro profesinį valdininkų korpusą. Valdininkais nelaikomi tie tarnautojai, kurie atlieka ūkines-technines funkcijas, t. y. kurie prižiūri darbovietės vidaus ūkį ir kurių veikla neturi įtakos institucijos veiklai pagal šios institucijos kompetenciją (5 straipsnio 2 dalis).

Valdininkų įstatymo 6 straipsnyje buvo nustatyti A ir B lygio valdininkai. B lygio valstybės valdininkai yra tarnautojai, paskirti Seimo, Prezidento, Vyriausybės, jų struktūrinių padalinių, ministerijų, Vyriausybės įstaigų (departamentų, tarnybų, inspekcijų), prie ministerijų įsteigtų departamentų, tarnybų, inspekcijų, kitų valstybės valdymo institucijų, taip pat kiti pareigybių sąraše nurodyti tarnautojai. Šių valdininkų tarnyba nesusieta su juos paskyrusių institucijų įgaliojimų trukme. Pareigybių priskyrimą A lygiui pareigybių sąraše Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.

Lietuvos Respublikos Seimas 1999-07-08 priėmė VTĮ (įstatymas įsigaliojo 1999-07-30), kuris nustatė pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą ir valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus (1 straipsnis). Įsigaliojus VTĮ, Valdininkų įstatymas neteko galios. VTĮ (1999-07-08 redakcija) 2 straipsnio 2 punkte buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, įgijęs šio ir kitų įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir valstybės (valstybinėse ir savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekantis viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias paslaugas visuomenei, o 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybės įsteigtų įstaigų veikla, teikianti visuomenei socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų nustatytas paslaugas. Pagal VTĮ (1999-07-08 redakcija) 6 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai skirstomi į viešojo administravimo (iš jų statutinius valstybės tarnautojus) ir paslaugų valstybės tarnautojus. Šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į šiuos lygius: A lygis – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis magistro (aukštasis universitetinis) arba jam prilygintas išsilavinimas; B lygis – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis (aukštasis neuniversitetinis) išsilavinimas; C lygis – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija; D lygis – pareigybės, kurioms nebūtinas vidurinis išsilavinimas.

Kaip matyti iš teisinio reguliavimo, negana to, kad darbuotojas įstatymo priėmimo dieną turėjo valstybės tarnautojo statusą, tačiau jis dar privalėjo atlikti ir tam tikras funkcijas, o būtent: viešojo administravimo ūkines ar technines. Pažymėtina, kad Valdininkų įstatyme ūkinės ir techninės funkcijos buvo rašomos su brūkšneliu (t. y. ūkinės-techninės), o VTĮ funkcijos atskiriamos, nurodant alternatyvą – ūkinės ar techninės.

Taigi, į pareigūno tarnybos stažą tam tikri laikotarpiai turi būti įtraukiami, jei asmuo yra ėjęs valstybės tarnautojo pareigas valstybės (valstybinėse ir savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekantis viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias paslaugas visuomenei bei įgijęs nustatytą išsilavinimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime konstatavo, kad „Konstitucija nesudaro prielaidų visus asmenis, kurie dirba valstybės ar savivaldybių institucijose ar kurių veikla yra atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto, teisės aktuose kaip valstybės tarnautojus traktuoti vien tuo pagrindu, kad jie dirba minėtose institucijose arba kad jų veikla yra atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto“. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime buvo konstatuota, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, kad konstituciniai reikalavimai valstybės tarnybai suponuoja tam tikrus reikalavimus valstybės tarnautojams, kad valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų.

Taip pat konstatuota, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją privalo nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusą, kuris atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos, iš valstybės (savivaldybių) biudžeto atlyginamos, profesinės veiklos priimant sprendimus viešojo administravimo ir/arba viešųjų paslaugų teikimo srityje (arba dalyvaujant tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir/arba kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) sistemos, sampratą, suponuojančią, inter alia, valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties tęstinumą. Valstybės tarnyba yra valstybės tarnautojų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso garantavimu. Tai, kad valstybės tarnybos paskirtis garantuoti viešąjį interesą valstybės ir savivaldybių institucijoms vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas, o ne privačius šia veikla užsiimančių darbuotojų interesus, lemia valstybės tarnautojų, kaip korpuso, ypatingą formavimo tvarką, jų teisinio statuso specifiką, taip pat jų ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą.

Teismo vertinimu, pagal Įstatymą, pareiškėjos pareigybė negalėjo būti priskirta nei A, nei B lygiui. Pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-11-11 įsakymu Nr. ISAK-2249, 1 punkte nustatyta, kad Pavyzdinis auklėtojo pareigybės aprašymas reglamentuoja auklėtojo, įgyvendinančio ikimokyklinio ugdymo programą, profesinę veiklą. Pagal 2 punktą auklėtojas – asmuo, ugdantis vaikus nuo vienerių iki penkerių/šešerių metų pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Auklėtojas privalo turėti aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir būti baigęs vieną iš mokytojų rengimo ikimokyklinėms įstaigoms arba edukologijos studijų krypties programų ir turintis auklėtojo kvalifikaciją (3 p.). Auklėtojas dirba vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995-07-03 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I -983 (Žin., 1995, Nr.60-1501), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, reglamentuojančiais ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą, bei šiuo Aprašu (4 p.).

Pagal Švietimo įstatymo 1 straipsnio 35 punktą ugdymas – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant. Švietimo įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad švietimo valdymo paskirtis – laiduoti valstybės švietimo politikos vykdymo kokybę vadybos priemonėmis: stebėsena, planavimu, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymu ir priežiūra. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad švietimo valdymo subjektai yra: 1) Seimas; 2) Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos; 3) savivaldybės institucijos; 4) nevalstybinės mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas); 5) švietimo įstaigos vadovas.

Auklėtojo kvalifikacija reikalinga norint dirbti vaikų lopšelio-darželio auklėtoju ar priešmokyklinės grupės pedagogu. Asmuo, įgijęs auklėtojo kvalifikaciją, turi: - gebėti globoti ir ugdyti vaiką, kurti saugią, vaiko prigimtį atitinkančią ir fizines bei dvasines jo galias stimuliuojančią aplinką, saugoti ir stiprinti jo sveikatą, ugdyti sociokultūrinę vaikų kompetenciją, dirbti su vaikų grupe ir individualiai, kūrybiškai modeliuoti ikimokyklinio ugdymo turinį, būdus ir metodus, organizuoti ugdymą žaidimų forma, puoselėti bendražmogiškąsias ir tautines vertybes, skatinti vaikų savarankiškumą bei ugdyti kūrybinius gebėjimus, įvertinti ugdymo šeimoje tradicijas, vaikų įgytą patyrimą, įpročius, nuostatas - žinoti esminius vaiko poreikius, jų tenkinimo ir poveikio būdus bei galimybes, vaiko amžiaus tarpsnių psichologiją ir pedagogiką, pedagoginės sąveikos principus, ikimokyklinės įstaigos gyvenimo organizavimo ir valdymo dėsningumus, pagrindines Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo politikos tendencijas bei švietimo naujoves, švietimo sritį reglamentuojančius dokumentus - mokėti efektyviai bendrauti ir bendradarbiauti su tėvais, globėjais, kitais pedagogais ir įvairiomis institucijomis, vaizdinga, taisyklinga kalba nuosekliai reikšti mintis, lanksčiai spręsti problemas, valdyti konfliktines situacijas Auklėtojo kvalifikaciją galima įgyti kolegijose, vykdančiose studijas pagal ikimokyklinio ugdymo pedagogikos studijų programą. Norintiems siekti auklėtojo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą. Neformaliuoju arba savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtoju nėra pripažįstami. Įgiję auklėtojo kvalifikaciją asmenys gali dirbti ikimokyklinės įstaigos auklėtoju ir priešmokyklinės grupės pedagogu visų tipų ikimokyklinio ugdymo institucijose (lopšeliuose, lopšeliuose-darželiuose, darželiuose, darželiuose-mokyklose), šeimose.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjos eitų pareigų pobūdis ir kitos auklėtojo pareigų ypatybės neleidžia jų priskirti A arba B lygio valstybės tarnautojų pareigybei, todėl laikotarpis, kurio metu ji dirbo vaikų darželio-lopšelio auklėtojo pareigose negali būti įskaičiuotas į tarnybos laiką pensijai gauti.

Taigi, atsižvelgus į taikytinų teisės aktų raidą ginčijamam periodui ir keliamų reikalavimų valstybės tarnautojams kontekstą, įvertinus faktines aplinkybes ir juos pagrindžiančius įrodymus, atsakovės įsakymas neįskaityti pareiškėjos prašomo laikotarpio nuo 1990-03-11 iki 1991-07-15 į stažą valstybinei pensijai gauti yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti skunde išdėstytais argumentais.

Reikalavimas įpareigoti atsakovus perskaičiuoti tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, įtraukiant faktinį tarnybos laiką pagal Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatas ir perskaičiuoti priklausančios valstybinės pensijos dydį ir priteisti susidariusį skirtumą, laikytinas išvestiniu reikalavimu iš pagrindinio reikalavimo panaikinti įsakymą, todėl, atmetus pagrindinį skundo reikalavimą, atmestinas ir išvestinis.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.