Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. J. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarimo, kuriuo I. J., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nubausta 3000 litų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliantė su teismo išvada, kad apie E. J. įdarbinimą nebuvo pranešta teritoriniam VSDF skyriui, nesutinka, nurodo, kad 2012-06-12 pasirašius darbo sutartis su E. J. bei su dar dviem žmonėmis, ji kreipėsi į A. B. – į savo įgaliotą asmenį – teikti Sodrai pranešimus apie priimtus ir atleistus darbuotojus, kad ji praneštų apie minėtų asmenų įdarbinimą SODRAI. A. B. apeliantės nurodymą įvykdė, tą pačią dieną užpildė reikalingą formą ir pateikė ją SODRAI, todėl, būdama tikra ir pagrįstai tikėdamasi, kad viskas sutvarkyta, apeliantė išvyko į kelionę. Individualios veiklos direktoriaus pareigas paskyrė V. J.. Jis apie naujus darbuotojus buvo informuotas, sudarytas darbo sutartis matė, todėl leido E. J. vykdyti darbo sutartyje sulygtas darbines funkcijas.

2012-06-12 A. B., išsiųsdama SODRAI pranešimą apie apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo pradžią, pagrįstai tikėjosi, kad viską, kas yra numatyta įstatymuose, atliko, todėl iki 2012-06-21 įvykusio patikrinimo duomenų bazės netikrino. Tik po atlikto patikrinimo direktoriui V. J. paskambinus ir pasiteiravus, ar apie E. J. įdarbinimą buvo tinkamai pranešta SODRAI, A. B., patikrinusi Elektroninių draudėjų aptarnavimo sistemą, sužinojo, kad dėl galimų šios sistemos techninių kliūčių prašymas priimtas nebuvo. Todėl, apeliantės įsitikinimu, teismas negalėjo padaryti išvados, kad apie E. J. įdarbinimą SODRAI buvo pranešta po to, kai Mokesčių inspekcijos darbuotojai atliko patikrinimą, t. y. pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką.

Apeliantės tvirtinimu, teismas negalėjo remtis VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenimis, kuriuose nurodoma, kad apie E. J. įdarbinimą buvo pranešta, t. y. pasirašytas Elektroninis pranešimas pateiktas tik 2012-06-22, kadangi pirmasis pranešimas nebuvo priimtas, o 2012-06-22 apie E. J. įdarbinimą pateiktas iš naujo. Be to, 2012-06-22 pranešime SODRAI apie E. J. įdarbinimą yra nurodyta, kad socialinio draudimo pradžia yra 2012-06-12. Būtent ši aplinkybė įrodo, kad duomenys apie jos įdarbinimą buvo teikti 2012-06-12, tačiau dėl galimų techninių kliūčių nebuvo priimti. I. J. pažymi, kad byloje yra pateiktas sistemoje esantis įrašas, jog pranešimas SODRAI buvo suformuotas, tik nebuvo išsiųstas. Pagal minėtus bylos duomenis pati SODRA patvirtino, kad tokio pranešimo atgaline tvarka sistemoje suformuoti negalima. Todėl I. J. įsitikinusi, kad ji visus veiksmus, kas nuo jos priklausė dėl minėto asmens įdarbinimo, atliko. Ši aplinkybė jos kaltę eliminuoja besąlygiškai.

Apeliantės tvirtinimu, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį buvo patrauktas ne tas subjektas. Pagal ATPK 41³ straipsnį administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą gali būti traukiamas darbdavys ar jų įgalioti asmenys. Nurodo, kad ji, būdama individualios veiklos savininkė, 2012-06-12 tos veiklos direktoriumi paskyrė V. J., patikrinimo metu jis buvo individualios veiklos direktoriumi, todėl ši aplinkybė parodo, kad administracinėn atsakomybėn turėtų būti traukiama ne ji, o V. J.. Mano, kad vadovaujantis ATPK 250 straipsniu administracinio teisės pažeidimo byla yra negalima, nes nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties – subjektyviosios pusės – kaltės, nei subjekto – tinkamo asmens, kuris šitoje situacijoje gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Nubaustoji I. J. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos. Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis).

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (DK 95 straipsnis). Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesutarė kitaip. Darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 99 straipsnis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m., p. 230–235). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, ir darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-397/2005, N575-858/2010).

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliaciniame skunde aplinkybė, kad 2012-06-21 patikrinimo, kurį atliko Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, metu E. J. dirbo I. J. individualioje veikloje (duomenys neskelbtini), neginčijama. Apeliaciniame skunde I. J. tvirtina, kad apie E. J. įdarbinimą VSDF elektroninis pranešimas buvo siųstas 2012-06-12 iš karto po darbo sutarties su E. J. sudarymo, kai paaiškėjo, kad pranešimas dėl techninių kliūčių nebuvo priimtas, 2012-06-22 elektroninis pranešimas apie E. J. įdarbinimą buvo pateiktas iš naujo.

Teismo posėdyje I. J. tvirtino, kad ji pati su E. J. aptarė darbo laiką, darbo pobūdį ir darbo užmokestį. 2012-06-12, kai su E. J. sudarė darbo sutartį, iš karto paskambino A. B., kad apie jos įdarbinimą praneštų SODRAI. A. B. pasakė, kad viską sutvarkė. I. J. teigė, kad E. J. yra vaikas, ji dirbo pirmą kartą ir tik 5 dienas, todėl, kas yra rašytinė darbo sutartis, nesuprato (b. l. 63–64).

Teismo posėdyje liudytoja A. B. parodė, kad 2012-06-12 ji apie E. J. priėmimą į darbą pranešimą SODRAI surašė, tačiau dėl neaiškių priežasčių pranešimas nebuvo priimtas, šią aplinkybę pastebėjo tik 2012-06-22 (b. l. 64).

Tokie I. J., liudytojos A. B. parodymai prieštarauja VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojos G. K. 2012-10-10 rašte pateiktai informacijai, neatitinka ir aplinkybių, kurias E. J. nurodė 2012-06-21 paaiškinime, kitų byloje esančių duomenų.

Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007-12-20 įsakymu Nr. V-665, 23 punkte numatyta, kad „teikiamas Elektroninis pranešimas yra priimamas, jeigu pateikto Elektroninio pranešimo bylos formatas atitinka Elektroninių pranešimų kvalifikuoto elektroninio parašo taisyklėse išdėstytus reikalavimus; Elektroninio pranešimo duomenų struktūra atitinka konkretaus tipo ir versijos Elektroninio pranešimo duomenų struktūros apraše, kuris kartu su konkretaus tipo ir versijos socialinio draudimo pranešimo formos pildymo taisyklėmis patvirtintas Fondo valdybos direktorius įsakymu, išdėstytus reikalavimus; Elektroninis pranešimas pasirašytas elektroniniu parašu, atitinkančiu Elektroninių pranešimų kvalifikuoto elektroninio parašo taisyklėse išdėstytus reikalavimus; Elektroninį pranešimą pasirašė asmuo, turintis tam įgaliojimą; pateikto Elektroninio pranešimo duomenys Fondo valdybos informacinės sistemos arba Fondo valdybos teritorinio skyriaus specialisto atžvilgiu yra teisingi.

Jeigu pateiktas EDAS Elektroninis pranešimas neatitinka Taisyklių 23 punkte nustatytų reikalavimų, jis atmetamas ir siuntėjas apie tai informuojamas, nurodant atmetimo priežastį. Pagal Taisyklių 26 punktą tais atvejais, kai Elektroninis pranešimas yra atmestas, laikoma, kad Elektroninis pranešimas nebuvo priimtas ir pranešimą reikia pateikti iš naujo. Draudėjas iš EDAS informuojamas išsiunčiant žinutę apie priežastis, dėl kurių Elektroninis pranešimas nėra priimtas.

Fondo valdybos administracinėje sistemoje yra kaupiama informacija apie iš draudėjo per EDAS gautų Elektroninių pranešimų, pateikimų priėmimo datas bei informacija apie draudėjui išsiųstas žinutes.

Remiantis Taisyklių 37,38 punktų nuostatomis, Elektroninio pranešimo pateikimo data laikoma ta data, kada Elektroninis pranešimas buvo pateiktas EDAS; jeigu Elektroninis pranešimas buvo priimtas, tai Elektroninio pranešimo priėmimo data laikoma ta data, kada Elektroninis pranešimas buvo pateiktas. Elektroninio pranešimo pateikimo datos nustatomos EDAS programinėmis priemonėmis ir nurodomos Portalo draudėjo srityje.

Atsižvelgiant į išdėstytas Taisyklių nuostatas, draudėjas Elektroninio ruošinio, kol jis nėra pateiktas EDAS (t. y. Elektroninio pranešimo duomenys negalėjo būti pateikimo/apdorojimo/priėmimo procesuose), informaciją gali tikslinti ir duomenys apie tai Fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra kaupiami, tačiau, jeigu Elektroninis pranešimas yra pateiktas per EDAS (t. y. įgyja pateikimo proceso būklę), draudėjas duomenų Elektroniniame pranešime per EDAS keisti negali“.

„Draudėjas elektroniniame SD–1 pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią gali įrašyti ankstesnę apdraustųjų valstybinio socialinio draudimu pradžios datą ir pranešimą Fondo valdybos skyriui pateikti pavėluotai“ (b. l. 54–56).

2012-10-10 rašte, remdamasi Fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotoja G. K. informavo, kad „I. J., vykdančios individualią veiklą, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini) , įgalioto asmens A. B. elektroniniu parašu pasirašytas 2012-06-12 1-SD pranešimas Nr. 11-26 apie E. J., gim. (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo pradžią (valstybinio socialinio draudimo pradžios data 2012-06-12) buvo pateiktas 2012 m. birželio 22 d. 10 val. 1 min. Minėtas Elektroninis pranešimas buvo priimtas 2012 m. birželio 25 d. 9 val. 30 min., draudėjui išsiunčiant žinutę „1-SD pranešimas (11-26), kuris buvo pateiktas 2012-06-22, buvo priimtas, tačiau atkreipiame dėmesį, kad jis pateiktas pavėluotai“. Šio elektroninio pranešimo pateikimo data laikoma 2012-06-22 (b. l. 56).

Abejoti VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotojos G. K. pateikta informacija, kad A. B. elektroniniu parašu pasirašytas 2012-06-12 1-SD pranešimas Nr. 11-26 apie E. J. valstybinio socialinio draudimo pradžią (valstybinio socialinio draudimo pradžios data 2012-06-12) buvo pateiktas tik 2012-06-22 10.01 val., nėra jokio pagrindo. Iš elektroniniu būdu teikiamų VSDFV dokumentų sąrašo matyti, kad joks dokumentas, kuris būtų buvęs siųstas 2012-06-12 VSDFV, tačiau būtų buvęs nepriimtas, neužfiksuotas (b. l. 27). Kad tokie duomenys 2012-06-12 išsiųsti ir negalėjo būti, patvirtina E. J. ranka rašytas 2012-06-21 paaiškinimas, iš kurio matyti, kad ji kalbėjo dėl darbo su V. ir I. J., sutarė dėl darbo sąlygų, pobūdžio aplinkybių. 2012-06-21 dirbo nuo 11 iki 19 val., pardavė įmonės produkcijos maždaug už 100 litų. Nurodė: „Darbo pažymėjimo šiuo metu neturiu, nes vadovas žadėjo padaryti rytoj. Rašytinės darbo sutarties su darbdaviu nesu sudariusi, sudarysiu rytoj. „Ketina mane įdarbinti oficialiai nuo rytojaus“. „Prašymo apie įdarbinimą nesu parašiusi, parašysiu rytoj“ (b. l. 8).

2012-06-21 raštiškame paaiškinime E. J. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2012-06-21 11 val. (duomenys neskelbtini) , nesudariusi rašytinės darbo sutarties, ją sudarys rytoj (2012-06-22), taip pat nurodė, kad nuo rytojaus bus įdarbinta oficialiai. Prieš pradėdama dirbti su savininkais aptarė, kad dirbs pardavėja, į jos pareigas įeis klientų aptarnavimas, arbatos pristatymas klientams, darbo laiką, kuris turės būti ne ilgesnis kaip 8 val. per vieną darbo dieną, darbo užmokestis už vieną darbo dieną sudarys nuo 30 iki 40 litų. Darbo priemones tiesioginiam darbui atlikti – prijuostę ir degustavimo indelius – jai davė savininkai (b. l. 8–9).

Teismo posėdyje E. J. parodė, kad įvykio dieną moteris kaip paprasta pirkėja nusipirko arbatos, tada išsitraukė ženkliuką, sakė, kad operatyvinė kontrolė, susijusi su mokesčiais, ir paprašė dokumentų, tačiau kokių, E. J. neprisiminė. Ji buvo nepilnametė, tai buvo jos pirmas darbas, ją ištiko šokas. E. J. teigė, kad paaiškinimą jai diktavo moterys, kurios atliko patikrinimą. Moteris sakė, kad gresia bauda. Vėliau paaiškėjo, kad segtuvas su darbo pažymėjimu ir darbo sutartimi buvo sandėlyje (b. l. 74–77).

Nors teismo posėdyje E. J. savo parodymus keitė, tvirtino, kad paaiškinimo tekstą jai diktavo patikrinimą atlikusi moteris, tačiau iš E. J. 2012-06-21 paaiškinimo aiškiai matyti, kad ji nurodė tik jai žinomas aplinkybes apie susitarimą dėl darbo, tą dieną išdirbtas darbo valandas, suprekiautą pinigų sumą ir panašiai. Puikiai orientavosi, kas yra rašytinė darbo sutartis, paaiškinime nurodė, kad „ji bus pasirašyta rytoj“, kad dėl įdarbinimo nėra parašiusi net prašymo.

Teismo posėdyje E. J. parodė, kad Mokesčių inspekcijos darbuotoja prisistatė, parodė ženkliuką ir paprašė dokumentų. Natūralu, kad E. J., turint visus reikiamus dokumentus, bijoti patikrinimo nebūtų buvę reikalo. Kadangi E. J. neturėjo darbo sutarties, darbo pažymėjimo, paaiškėjo aplinkybė, kad ji gali dirbti nelegaliai, Mokesčių inspekcijos darbuotojos apie gresiančią baudą pasakyti galėjo. Iš E. J. parodymų teisme matyti, kad ji išsigando paties patikrinimo fakto, nes negalėjo pateikti visų prašomų dokumentų. Akivaizdu, kad, jeigu darbdavys būtų sudaręs su E. J. darbo sutartį, padaręs darbo pažymėjimą, žinodamas, kad darbuotojas privalo šiuos dokumentus turėti su savimi darbo vietoje, nuo 2012-06-12 iki pat 2012-06-21, t. y. patikrinimo dienos, E. J. darbo sutarties antro egzemplioriaus sandėlyje nebūtų laikęs, šį sutarties egzempliorių būtų turėjusi E. J. nuo darbo sutarties sudarymo momento. Kad yra gavusi darbo sutarties antrąjį egzempliorių, patikrinimo metu būtų patvirtinusi ir E. J., tokios aplinkybės neparodė ir V. J..

Teismo posėdyje liudytojas V. J. parodė, kad apie E. J. įdarbinimą žinojo, 2012-06-11 buvo sudaryta darbo sutartis, o 2012-06-12 – pranešta SODRAI. 2012-06-21 jam paskambino E. J. ir pasakė, kad vyksta patikrinimas. Jam prisistačius, Mokesčių inspekcijos darbuotojai jo klausė, kodėl E. J. neturi darbo pažymėjimo ir nėra darbo grafiko, tačiau apie viską buvo išsiaiškinta geranoriškai. Maždaug po 3 valandų jam paskambino E. J. ir pasakė, kad ją vėl tikrina, kad ji jau parašė paaiškinimą. Apie tai, kad SODROJE nepriimtas pranešimas apie E. J. įdarbinimą, jis sužinojo tik po patikrinimo. A. B. jam pasakė, kad dėl kažkokios priežasties pranešimas nebuvo priimtas. Patikrinimo metu su E. J. buvo elgiamasi šiurkščiai, jai paskambinti leido tik pasišalinus Mokesčių inspekcijos darbuotojams (b. l. 64).

Iš liudytojo V. J. parodymų matyti, kad apie jos patikrinimą E. J. informavo jį nedelsiant, todėl V. J. turėjo visas galimybes atnešti į E. J. darbo vietą su ja sudarytą darbo sutartį, darbo pažymėjimą, tačiau to nepadarė, nes akivaizdu, kad rašytinės sutarties nebuvo. V. J. parodė tik tai, kad patikrinimo dieną išsiaiškino, jog duomenys apie E. J. įdarbinimą SODRAI perduoti nebuvo, o kodėl E. J. su savimi neturėjo darbo sutarties, darbo pažymėjimo, taip ir nepaaiškino.

Teismo posėdyje liudytoja V. P. parodė, kad 2012-06-21 specialiomis aprangomis vilkintys Mokesčių inspekcijos pareigūnai stebėjo, kaip E. J. prekiavo arbata. Šalia buvo ir kolegė E. G.. Vėliau ji atliko kontrolinį pirkimą. E. J. jai pardavė arbatos. Darbuotoja nurodė, kad nėra sudariusi darbo sutarties, kad dirbo pirmą dieną, susitarė dėl algos, gavo prijuostę, atsakinėjo į jos pateiktus klausimus, parašė savo ranka paaiškinimą. E. J. neminėjo, kad yra nepilnametė. E. J. patikrinimo metu šnekėjo su I. J. vyru. Prisistatęs I. J. vyru, V. J. teigė, kad darbo sutartis bus sudaryta, darbo pažymėjimas padarytas. Patikrinimas baigtas tik 2012-07-21, nes įmonės savininkai delsė pateikti dokumentus (b. l. 71–72).

Liudytoja E. G. parodė analogiškai. Ji patvirtino, kad mergina patikrinimo metu, prieš rašydama paaiškinimą, skambino šeimininkui. Paaiškinimo rašyti jos niekas nevertė, mergina pati geranoriškai atsakė į visus klausimus. I. J. vyras buvo atvykęs su dovanomis (b. l. 72–74).

Aptarti liudytojų V. P. ir E. G. parodymai paaiškina V. J. parodymus, kodėl jis patikrinimo dieną Mokesčių inspekcijos darbuotojams negalėjo pateikti su E. J. sudarytos darbo sutarties bei darbo pažymėjimo. V. J. Mokesčių inspekcijos darbuotojams prisipažino, kad darbo sutartis bus sudaryta, darbo pažymėjimas bus padarytas. Netikėti liudytojų V. P. ir E. G. parodymais nėra jokio pagrindo. I. J. patikrinimo metu buvo išvykusi, o duomenų, kad V. J. jos išvykimo metu buvo paskirtas direktoriumi, byloje nėra. Yra pagrindo manyti, kad Mokesčių inspekcijai pateikti reikalaujamus dokumentus buvo delsiama todėl, kad I. J. turėtų galimybę darbo sutartį su E. J. pasirašyti atgaline data. Akivaizdu, kad V. J. esą geranoriškai išsiaiškinęs su Mokesčių inspekcijos darbuotojais pirmo patikrinimo metu, nesitikėjo, kad Mokesčių inspekcijos darbuotojai E. J. tą pačią dieną patikrins dar kartą.

Darbo kodekso 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sukakusiam šešiolika metų. Išimtis nustato šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai.

Kad E. J. patikrinimo metu paskambino direktoriui V. J., teismo posėdyje nepaneigė nei V. J., nei E. J.. Iš E. J. buvo paimtas jos ranka rašytas paaiškinimas, susijęs su konkrečiu jos atliekamu darbu. Jokia apklausa, kurios metu pagal įstatymą būtų buvę privaloma dalyvauti atstovui pagal įstatymą, atliekama nebuvo. E. J. paaiškinime nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Tvirtinti, kad esmingai buvo pažeistos darbo teisinių santykių subjekto – nepilnametės E. J. – teisės, nėra pagrindo.

Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalyje numatyta darbdavio pareiga užtikrinti, kad

darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su darbdaviu darbo sutartį, įteikus darbuotojui antrą sutarties egzempliorių ir išdavus darbuotojo tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Byloje duomenų apie tai, kad V. J. I. J. išvykimo metu būtų buvęs paskirtas direktoriumi, nėra, todėl I. J. administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai. Apeliantė jai priskirtos pareigos neįvykdė, todėl aplinkybė, kad E. J. dirbo nelegaliai, abejonių nekelia, I. J. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, įrodyta, ji nubausta pagrįstai.

Apylinkės teismas nuo teisminės šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo praktikos nenukrypo, byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus ištyrė išsamiai ir įvertino tinkamai. Apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarimą palikti nepakeistą, I. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.