- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-21
- Bylos Nr.
- N-63-2295-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Ž. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Ž. Ž. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad Ž. Ž. 2009 m. rugsėjo 14 d., apie 15 val. 15 min., Karmėlavoje, vairuodamas automobilį RENAULT ESPACE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo 72 km/h greičiu, tokiu būdu 22 km/h viršijo leistiną 50 km/h greitį, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo ir transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, vengė neblaivumo patikrinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Ž. Ž. pripažino kaltu dėl ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo ir skyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2300 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams dviems mėnesiams. Teismas pažymėjo, kad Ž. Ž. atsisakė pasirašyti ir paimti administracinio teisės pažeidimo protokolą, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pastarasis apie neatvykimo priežastis nepranešė, atidėti posėdžio neprašė, todėl bylą nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant. Teismas laikė, kad jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad Ž. Ž. nedirba, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad pažeidėjas neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. Ž. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir jo nebausti. Nurodo, kad teismo sprendimas vienpusiškas, priimtas neišklausius jo paaiškinimų. Teigia, kad tapo nesąžiningų tą dieną patruliavusių policijos pareigūnų auka, įvykio metu jį sustabdę policijos pareigūnai elgėsi neteisėtai, įžeidinėjo, nustatinėdami neblaivumą nesilaikė alkotesterio naudojimo reikalavimų, vėliau pasiūlė susitarti, paėmė automobilio techninį pasą, liepė apsidraudimui pasirašyti ant dviejų baltų lapų, o paskui jį paleido atvežti pinigų. Apeliantas nurodo, kad apie šį įvykį pranešė policijai, kuri nukreipė į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Ž. Ž. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas dėl ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo.
Apeliaciniu skundu Ž. Ž. teigia, kad pažeidimų nepadarė, apie teismo posėdį nepranešta, jo nuomonė teisme neišklausyta, byla išnagrinėta vienpusiškai, vadovaujantis policijos pareigūnų parodymais, kurie neatitinka tikrovės, teigia, kad policijos pareigūnai reikalavo kyšio, kurį jis turėjo atvežti į sutartą vietą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, išskyrus atvejus, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas (ATPK 272 straipsnis).
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, nustatyta, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta Ž. Ž. nedalyvaujant. Skundžiamame teismo nutarime (b. l. 12-13) nurodyta, kad apie bylos nagrinėjimą jam pranešta, tačiau duomenų, neginčijamai patvirtinančių šį faktą, nėra. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta bylos nagrinėjimo vieta ir data – Kauno rajono apylinkės teismas, 2009 m. rugsėjo 23 d. (b. l. 3), tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokole pasirašyti atsisakė, tai patvirtinta protokolą surašiusio policijos pareigūno parašu. Pažymėtina, kad Ž. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, jog policijos pareigūnai jo sustabdymo metu elgėsi neteisėtai, reikalavo kyšio, pateikia savo įvykio versiją, nurodo, kad dėl policijos pareigūnų dar tą pačią dieną kreipėsi į Kauno rajono policijos komisariatą, kuris jį nukreipė į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nėra, tačiau, įvertinus bylos medžiagą, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad Ž. Ž. teikiama įvykio versija yra aiškiai nepagrįsta. Abejonę dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo pažeidimų padarymo metu kelia tas faktas, kad nebuvo išspręstas Ž. Ž. vairuojamo automobilio saugojimo klausimas, nors nuo minėtos transporto priemonės vairavimo jis buvo nušalintas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos veiklos instrukcijos (redakcija, galiojusi pažeidimų padarymo metu) 96 punktas numatė, kad, nušalinus asmenį nuo transporto priemonės vairavimo, patrulis tarnybiniame pranešime turi nurodyti nušalinimo nuo vairavimo priežastį, kur yra transporto priemonė, ar ji buvo pristatyta į policijos įstaigą, saugojimo aikštelę arba į kitą vietą ir kokiu būdu, jei ją vairuos kitas vairuotojas, nurodyti jo duomenis. Policijos pareigūnas L. V. tarnybiniame pranešime nurodė, kad automobilis į saugojimo aikštelę neuždarytas, nes buvo neaišku, ar vairuotojas neblaivus (b. l. 9). Šis paaiškinimas prieštarauja kito policijos pareigūno K. B. tarnybiniame pranešime (b. l. 8) užfiksuotiems faktams, kad nuo Ž. Ž. sklido alkoholio kvapas bei jų pačių atliktam Ž. Ž. nušalinimui nuo vairuojamos transporto priemonės, įtarus, kad jis neblaivus (b. l. 10). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, prieštaravimų nepašalino. Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad jis priimtas pasirėmus tik rašytine bylos medžiaga, neapklausus minėtų policijos pareigūnų, nors vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais minėtų asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Be to, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra iš esmės nemotyvuotas (ATPK 286 straipsnis). Spręsdamas dėl Ž. Ž. kaltės, teismas tik išvardino įrodymus, pažymėjo, kad jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, tačiau dėl šių įrodymų nepasisakė ir jų neanalizavo.
Esant šioms aplinkybėms, Ž. Ž. atsisakymas pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole konkrečiu atveju negali būti laikomas pakankamu pagrindu teigti, kad jam apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai. Bylą išnagrinėjus jam nedalyvaujant, buvo pažeista asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Ž. Ž. nesuteikta galimybė pateikti jo kaltę paneigiančią įvykio versiją, pagrįsti ją tinkamais įrodymais, paaiškinti bylai teisingai išspęsti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pastebi, jog naujos versijos kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, minėta pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta.
Atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, t. y. į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad Ž. Ž. apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai, pirmosios instancijos teismui nesiėmus priemonių visapusiškai išaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, neapklausus liudytojais policijos pareigūnų, kurių parodymai yra esminiai, nepašalinus byloje esančių neaiškumų, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Ž. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.