- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- 1K-353-312/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Advokatai
- Egidijas Bulovas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedusio, nedirbančio, pagal paties įtariamojo paaiškinimus, registruoto darbo biržoje, teisto, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 178 str. 2 d., ir jo gynėjo advokato Egidijaus Bulovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 9 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. įtariamas tuo, kad jis 2013 m. balandžio 27 d., apie 14.45 val., veikdamas kartu su J. U., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo, Vilniuje, priėjęs prie nukentėjusiojo J. G. ir užkalbinęs atitraukė pastarojo dėmesį, o tuo metu J. U. nuo nekentėjusiojo J. G. kaklo nutraukė auksinę grandinėlę 1200,00 Lt vertės, po to, su pagrobtais daiktais pasišalino, ir tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą J. G. priklausantį 1200,00 Lt vertės turtą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 140 str. V. G. buvo sulaikytas 2013 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi, įtariamajam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 9 d. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatyti suėmimo skyrimo pagrindai.
Šalies argumentai
Skundu aukštesnės instancijos teismui įtariamasis ir jo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.
Skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytus tikslus, galima pasiekti paskyrus ir švelnesnes kardomąsias priemones. Įtariamasis nuoširdžiai ir visiškai prisipažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi, be to, jo veiksmai vykdant šį nusikaltimą, tebuvo antraeiliai. Nukentėjusiajam J. G. įtariamasis visiškai atlygino padarytą žalą ir pastarasis jokių pretenzijų jam nebeturi. Skunde taip pat nurodoma, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir gyvena su tėvais adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Be to, yra registruotas darbo biržoje, senokai ieško darbo, todėl nėra jokių objektyvių pagrindų teigti, kad jis gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, daryti naujus nusikaltimus. Skunde įtariamasis pasižada nesislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, neįvykdyti jokių naujų nusikaltimų.
Teismo posėdyje įtariamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.
Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog įtariamasis V. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Minėti duomenys yra nukentėjusiojo parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolai, liudytojo ir įtariamųjų apklausos protokolai bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ar jos termino pratęsimo, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo, nes tai bus padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Šiuo metu tam, kad taikyti (pratęsti) kardomąją priemonę - suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo paskyrimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas įtarti V. G. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia toliau taikyti įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Pažymėtina, kad už galimai padarytas nusikalstamą veiką V. G. gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Esant abiems įstatyme numatytoms sąlygoms, Vilniaus miesto apylinkės teismas galėjo paskirti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai konstatavo, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyta sąlyga pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.
V. G. yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato pakankamai griežtą laisvės atėmimo bausmę - iki šešerių metų. Todėl šiuo atveju, jau vien pats nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas V. G., sunkumas ir gresiančios bausmės dydis, pagal teismų praktiką, yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Kita vertus, šio pagrindo buvimą patvirtina ir kitos aplinkybės, t. y. įtariamasis praeityje ne vieną kartą teistas, iki suėmimo niekur nedirbo, nors jo teigimu ir buvo registruotas darbo biržoje, tačiau legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, yra nevedęs. Tai, kad kito įtariamojo tėvai yra atlyginę nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, nėra pagrindas netaikyti įtariamajam pačios griežčiausios kardomosios priemonės, kadangi žalos atlyginimas nenutraukia baudžiamojo proceso. Nors įtariamasis V. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau jo motinos parodymų analizė leidžia teigti, kad įtariamasis namuose būna retai ir iš esmės negyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartyje, atsižvelgus į jau aptartas aplinkybes, yra pagrįstai konstatuotina, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys leidžia teigti, kad V. G. nėra susaistytais jokiais tvirtais pozityviais socialiniais ryšiais, o gyvenamosios vietos turėjimas, prisipažinimas ir gailėjimasis dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, nelaikytinas pakankamu pagrindu švelninti paskirtą kardomąją priemonę ar konstatuoti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo pagrindo nebuvimą.
Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip jau buvo minėta, V. G. niekur nedirba, šiuo metu yra įtariamas apysunkio nusikaltimo nuosavybei padarymu, anksčiau yra ne kartą teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, yra baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44, 50 straipsnius (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai įtariamajam V. G. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo termina, remdamasis ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, įtariamojo ir jo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą žemesnės instancijos teismo nutartį. Akcentuotina ir tai, kad prokuroro pareiškimas buvo tenkintas ne visa apimtimi ir žemesnės instancijos teismas paskyrė nuteistajam kardomąją priemonę - suėmimą ne prokuroro prašytam trijų, o tik dviejų mėnesių terminui.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas, paskirdamas kaltinamajam paskirtos kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties nėra jokio teisinio pagrindo, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti netrukdomą įtariamoje dalyvavimą procese, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
įtariamojo V. G. (V. G.) ir jo gynėjo advokato Egidijaus Bulovo skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.