Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , teistas 2011-05-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 290 straipsnį 12 MGL bauda, bausmę atlikęs - bauda sumokėta 2011-07-04, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2014 m. sausio 31 d. apie 15.00 va1. namuose, esančiuose Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), smurtaudamas artimoje aplinkoje, šeimyninio konflikto metu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - motinai A. S., tai yra suduodamas nukentėjusiajai A. S. rankos kumščiu ir kojos pėda tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau trijų smūgių į dešinę veido pusę, dešinį petį, dešinę krūtinės ląstos pusę, tuo padarydamas A. S. dešinės krūtinės ląstos pusės IX šonkaulio lūžį, poodines kraujosruvas dešiniame skruoste ir dešiniame petyje, tai yra padarė nukentėjusiajai A. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės krūtinės ląstos pusės IX šonkaulio lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Apklaustas teisme kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog 2014 m. sausio 31 d. apie 15 val. grįžęs į namus, esančius Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), savo kambaryje rado mamą A. S., kuri rūkė ir gėrė sidrą. Liepė išeiti iš savo kambario. Ji nuėjo į virtuvę, apliejo rozetę, pradėjo šaukti, kad dega, nubėgo į savo kambarį, pradėjo šaukti, kad jis eitų pažiūrėti, kas dega. Jis pasižiūrėjo, tačiau niekas nedegė. Tada mama pradėjo jam priekaištauti, kad jis namuose nieko nedaro, niekuo nesidomi, grasino iškviesianti ligoninės sanitarus, kurie jį išveš, sakė, jog mokanti karate veiksmų ir pati galinti jį paauklėti. Jis pasakė, kad ateitų ir paauklėtų. Tuomet mama priėjo ir vieną kartą ranka sudavė jam į veidą. Tada jis mamą pargriovė ant grindų, kojos keliu prispaudė šonkaulių srityje, suėmė savo rankomis jos rankas ir taip palaikė, kol mama apsiramino. Kai mamą paleido, ji nubėgo į savo kambarį ir toliau šūkavo, sakė, kad jis jai sulaužė šonkaulius, tačiau jis tuo nepatikėjo. Mamai jis per veidą nesudavė, jai nespyrė. Sužalojimai veide ir petyje galėjo atsirasti jai krintant ant grindų. Tuo metu namuose buvo ir močiutė, tačiau ji nieko nematė. Po to jis apsirengė ir išėjo į barą. Kartu su savimi išsinešė ir mamos bei močiutės telefonus, kad mama neskambinėtų ir nedarytų gėdos. Namo grįžo apie 22.30 val. ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Mama serga psichikos liga. Ji ir anksčiau kabinėdavosi prie jo, tačiau iš karto būdavo išvežama į ligoninę. Šiuo atveju į ligoninę ją išvežė tik kitą dieną. Kelis kartus ligoninėje mamą aplankė, jos atsiprašė ir su ja susitaikė.

Liudytojas K. K. parodė, kad jis yra nukentėjusiosios A. S. brolis, kaltinamasis D. S. yra jo sesers sūnus. 2014 m. sausio 31 d. apie 17 val. užėjo pas seserį jos aplankyti. Sesuo sakė, kad ją sumušė sūnus D. S.. Jai truputį buvo sužalotas veidas, apie kitokį sužalojimą ji nieko nesakė. Ji buvo blaivi, dėl ko buvo sumušta, nepasakojo. Sesuo serga psichikos liga, jai sveikatos būklė buvo pablogėjusi apie savaitę laiko. Ji buvo įsiaudrinusi, nerami. Sesuo sakė, kad D. paėmė jos ir močiutės telefonus. Mano, jog D. taip pasielgė, kad sesuo nekeltų sumaišties. Po to įvykio sesuo buvo paguldyta į psichiatrijos ligoninę. Lankė ją, pokalbių metu sesuo gailėjosi, kad kvietė policijos pareigūnus.

Liudytojas M. Č. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu atliko nukentėjusiosios A. S. apklausą. Neprisimena, kad prieš apklausą kas nors būtų sakęs, kad nukentėjusioji serga psichikos liga. Nukentėjusiosios elgesys jokių įtarimų nekėlė, jos parodymai buvo adekvatūs, protokolą ji perskaitė ir pasirašė. Jeigu būtų kilę kokių nors įtarimų dėl nukentėjusiosios psichikos būklės, apklausos nebūtų atlikęs.

Liudytoja R. P. parodė, jog byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. Prisimena, jog nukentėjusiąją apklausė psichiatrijos ligoninėje, kurioje nukentėjusioji gydėsi po įvykio. Dėl nukentėjusiosios apklausos ji kalbėjosi su gydančiu gydytoju, kuris pasakė, kad A. S. būklė yra adekvati ir ji gali duoti parodymus. Kadangi galėjo būti sprendžiamas susitaikymo klausimas, į ligoninę ji atsivedė ir kaltinamąjį D. S.. Einant skyriaus koridoriumi, prie D. S. pribėgo nukentėjusioji, apsikabino jį, apsiverkė, D. S. jos atsiprašė. Apklausos metu nukentėjusioji sakė, kad ji nori atleisti sūnui, džiaugėsi, kad sūnus atėjo į ligoninę, nes, kiek ji suprato, iki to laiko sūnus jos nelankė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 355/14(04) nurodyta, jog A. S. tyrimas buvo atliktas iš medicininių dokumentų. Užduotyje atlikti tyrimą buvo nurodytos šios aplinkybės: nukentėjusioji A. S. parodė, jog sūnus D. S. konflikto metu jai smogė vieną kartą kumščiu į veidą, vieną kartą į petį ir vieną kartą spyrė į šoną, jai bandžius spirti D. S., jis pagavo jos koją ir sukdamas ją parvertė ant žemės, jai gulint ant kairio šono, laikydamas ją, kad negalėtų atsistoti, visu kūno svoriu sulenkęs kelius krito ant jos; D. S. parodė, kad sugriebė A. S. už rūbų ir parvertė ant šono ant grindų, su keliu šone ties šonkauliais jis ją prispaudė, po to sugriebė už rankų, kuriomis ji jam bandė suduoti, jas suspaudė ir palaikė, daugiau jokio smurto nenaudojo. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje A. S. buvo apžiūrėta 2014-01-31 19.20 val., diagnozuotas galvos sumušimas, šonkaulio lūžis. Įvertinęs medicininius dokumentus, specialistas padarė išvadą, jog A. S. buvo padaryti šie sužalojimai: dešinės krūtinės ląstos pusės IX šonkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste ir dešiniame petyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus dešinę veido pusę, dešinį petį, dešinę krūtinės ląstos pusę. Sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. Labiau tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti A. S. nurodytomis aplinkybėmis. A. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl krūtinės ląstos dešinės pusės IX šonkaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų. (1 t., 28-29 b. l.).

Šią išvadą teisiamajame posėdyje patvirtino teismo medicinos ekspertas Henrikas Daujotas, kuris paaiškino, kad šonkauliai dažniausiai lūžta smūgių pasėkoje, o ne dėl spaudimo. Kadangi yra lūžęs vienas šonkaulis, kojos kelias yra platesnis paviršius negu šonkaulis, todėl stipriai spaudžiant būtų lūžęs ne vienas šonkaulis, todėl labiau tikėtina, kad tai buvo smūgio pasėkoje. Griūnant ant grindų, ant lygaus paviršiaus, šonkauliai nelūžta, gali šonkauliai lūžti atsitrenkus į kokį nors daiktą. A. S. buvo padarytos kraujosruvos dešiniame skruoste ir dešiniame petyje. Pagal lokalizaciją šie sužalojimai galėjo gautis ir griūnant, nes tai yra atsikišę paviršiai, tačiau paprastai griūnant būna ir nubrozdinimų, o šiuo atveju nubrozdinimai nebuvo fiksuoti.

Iš 2014-01-31 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. (1 t., 4-7 b. 1.).

Iš asmens blaivumo testo parodymų matyti, jog 2014-01-31 15.41 val. patikrinus A. S. blaivumą, alkoholio matuoklio rodmenys buvo 0,00 promilių. (1 t., 13 b. l.).

2014-01-31 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, jog 2014-01-31 15.35 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sūnus smurtauja prieš motiną. Policiją kvietė A. S.. Atvykus į įvykio vietą, A. S. paaiškino, kad apie 15 val. į namus grįžo neblaivus sūnus ir pradėjo ją mušti rankomis bei spardė kojomis. Ji jautė fizinį skausmą. A. S. buvo blaivi. Sūnus po konflikto iš namų pasišalino. (1 t., 41-43 b. l.).

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2014-04-30 rašto Nr. 41D(K)-337 matyti, jog centras pateikė skaitmeninę garso įrašo, kuriame užfiksuotas A. S. pranešimas, kopiją. (1 t., 52 b. l.).

Iš 2014-05-06 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas kompaktinis diskas, kuriame užfiksuotas A. S. pranešimas apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, jai sūnus sulaužė šonkaulius, paėmė jos mobiliojo ryšio telefoną ir pabėgo iš namų. (1 t., 53-56 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo parodymų matyti, jog 2012-02-01 00.30 val. D. S. buvo nustatytas 1,93 promilės girtumas. (1 t., 78 b. l.).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2014-06-10 įtariamasis D. S. pateikė nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus kopiją, jog 2014-05-14 Valstybinei ligonių kasai sumokėjo 273,00 Lt. (1 t., 37-38 b. l.).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, jog atlikus nukentėjusiajai A. S. ekspertizę, nustatyta, jog 2014 m. sausio 31 d. A. S. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir negalėjo duoti teisingų parodymų, 2014 m. birželio 10 d. apklausos metu A. S. negalėjo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti apie tai teisingus parodymus, dalyvavimas teismo posėdžiuose netikslingas, kadangi ji negali teisingai suvokti savo veiksmų esmę bei jų valdyti. (1 t., 173-175 b. l.).

Siekiant patikrinti šiuos įrodymus, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios A. S. ir liudytojos R. E. K. parodymai.

Nukentėjusioji A. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta 2014-01-31, parodė, jog 2014-01-31 apie 15.00 val. buvo namuose, kai į juos grįžo sūnus D. S., su kuriuo kartu gyvena. Jai paklausus, ar jis nori valgyti, pavadino ją necenzūriniais žodžiais. Jai pradėjus reikšti pretenzijas, kad šis negražiai su ja elgiasi, jis dar labiau pradėjo ją plūsti, įžeidinėti bei koneveikti ir konflikto metu smogė vieną kartą kumščiu į veidą ir vieną kartą į petį bei vieną kartą spyrė į šoną. Po patirtų smūgių ji, norėdama jį atstumti nuo savęs, bandė jam spirti vieną kartą į tarpukojį, tačiau jis sugavo jos koją ir, ją sukdamas parvertė ją ant žemės. Jai nugriuvus bei gulint ant kairio šono, D., laikydamas ją, kad ji negalėtų atsistoti, visu kūno svoriu sulenkęs kelius krito ant jos ir sukėlė jai fizinį skausmą. Po suduotų smūgių jis ją paleido. Atsistojusi norėjo paimti savo mobiliojo ryšio telefoną, kad galėtų išsikviesti policijos pareigūnus, tačiau D. skubiai paėmė savo ir jos mobilaus ryšio telefonus, pasakė, kad jeigu ji iškvies policiją, jis į namus nebegrįs, ir išėjo iš namų. Jam išėjus, nuėjo pas kaimynę I., gyvenančią pirmajame aukšte, ir iš kaimynės telefono paskambino į policiją. Atvykus policijos pareigūnams, sūnaus namuose nebuvo. Kadangi jautė dešiniajame šone skausmą, kreipėsi į Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių, kur medikai jai diagnozavo veido sumušimą ir šonkaulio lūžį. Skausmą dešiniajame šone pradėjo justi iš karto po D. smūgio, todėl iškart suprato, kad jis sulaužė jai šonkaulį. Įvykio metu namuose buvo jos serganti ir nevaikštanti motina R. E. K., tačiau ji įvykio nematė ir kaip sakė jokio triukšmo negirdėjo. (1 t., 14 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-06-10 apklausta papildomai nukentėjusioji A. S. parodė, jog norinti pakeisti savo anksčiau duotus parodymus, kad ją sumušė sūnus D. S., ir nurodė, jog serga sunkia psichine liga ir tokius parodymus davė, nes tuo metu jai buvo šios ligos paūmėjimas ir ji nesuvokė dėl ligos, ką sakė, nesuprato, ką darė. Šiuo metu viską gerai supranta, nes gydosi ligoninėje apie pusę metų, pastoviai vartoja vaistus ir supranta savo veiksmus. 2014 metų sausio pabaigoje namuose jai užėjo agresyvumo priepuolis ir ji susipyko su sūnumi, su kuriuo susistumdė. Sūnus norėjo ją nuraminti. Besistumdant ji pati parvirto ant to šono, kur buvo sulaužyti šonkauliai, mano, jog griuvimo metu susižalojo ir petį. Kad jai būtų buvęs sužalotas veidas, neprisimena. Sūnus D. S. jos nemušė, nestumdė, jis tik bandė ją nuraminti, kad pati sau nepakenktų. Sūnui D. S. jokių pretenzijų neturi, jam atleido, nes jis fizinę jėgą naudojo tik tam, kad ją nuramintų, specialiai jos nemušė, nežalojo. Visus sužalojimus patyrė pati virsdama. (1 t., 16-18 b. l.).

Liudytoja R. E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 metų sausio pabaigoje įvyko konfliktas tarp jos anūko D. S. ir dukters A. S.. Jos dukra serga šizofrenija ir būtent tą kartą prasidėjo ligos paūmėjimas, tai yra A. buvo labai aktyvi ir agresyvi ypač savo sūnaus atžvilgiu. Ji pradėjo žodžiais kabinėtis prie anūko ir jis ją vieną kartą alkūne pastūmė. A. S. ant žemės nukritusi nebuvo. Tas konfliktas vyko koridoriuje. Jis tik vieną kartą ją pastūmė ir pasakė jai ramintis. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai, bet, kas juos iškvietė, nežino. Ji norėjo pareigūnams paaiškinti, kad anūkas nekaltas, kad A. pati kalta, tačiau niekas jos neklausė. (1 t., 22-23 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo D. S. kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai A. S. įrodyta. Nors kaltinamasis D. S. kaltę pripažįsta tik dalinai, nurodydamas, jog smūgių nukentėjusiajai nesudavė, tik buvo kojos keliu prispaudęs ir laikė nukentėjusiąją, taip galėjo sulaužyti šonkaulį, o kiti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai griūnant, šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, nes šie kaltinamojo parodymai neatitinka kitų bylos duomenų. Teismo medicinos specialisto tyrimo metu buvo nustatyta, jog nukentėjusiajai padarytas dešinės krūtinės ląstos pusės IX šonkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste ir dešiniame petyje. Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas nurodė, jog šie sužalojimai negalėjo būti padaryti kaltinamojo nurodytu būdu – spaudžiant kojos keliu, nes kelio paviršius yra didesnis negu šonkaulis ir tokiu atveju būtų buvę sužaloti keli šonkauliai, o griūnant ant grindų – lygaus paviršiaus šonkauliai negali lūžti, būtinas atsitrenkimas į kokį nors riboto paviršiaus daiktą, o petyje ir skruoste rastos kraujosruvos galėtų būti padarytos griuvimo metu, tačiau nėra nubrozdinimų, kas būdinga griuvimo traukai, todėl labiau tikėtina, kad šie sužalojimai padaryti tiesioginio smūgio metu. Nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdis visiškai atitinka nukentėjusiosios 2014-01-31 apklausoje nurodytoms sužalojimų padarymo aplinkybėms, kad sūnus D. S. jai smogė rankomis ir koja į dešinį šoną, dešinį petį ir dešinįjį skruostą. Tą patį nukentėjusioji tvirtino ir pranešdama apie įvykį, tą patį nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams ir netrukus po įvykio apžiūrima medicinos įstaigoje bei protokole-pareiškime. Ir nors nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji A. S. sirgo ir šiuo metu serga psichikos liga, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali duoti teisingų parodymų, ikiteisminio tyrimo metu 2014-01-31 duotų nukentėjusiosios parodymų atmesti nėra pagrindo. Be to, ir kiti kaltinamojo D. S. parodymai – tai jog nukentėjusioji gėrė alkoholinį gėrimą neatitinka tikrovės – 2014-01-31 15.41 val. alkotesteriu patikrinus nukentėjusiosios girtumą, ji buvo blaivi. Dėl šių aplinkybių teismas kaltinamojo parodymais nesivadovauja. Teismas laiko, jog kaltinamasis smūgius nukentėjusiajai sudavė tyčia, kas patvirtinama vėlesniu kaltinamojo elgesiu – jis paėmęs nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną iš namų išėjo ir girtavo, visiškai nesirūpindamas nukentėjusiosios būkle, nekviesdamas medikų, nors teisme ir teigė, jog nukentėjusiajai buvo psichikos ligos paūmėjimas ir dėl to jai buvo reikalinga pagalba.

Kaltinamasis D. S. tyčia suduodamas smūgius kartu su juo gyvenančiai nukentėjusiajai, kuri yra šeimos narė bei artima giminaitė – motina, padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. S., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. D. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi nėra nustatyta, kad nusikalstamos veikos metu kaltinamasis būtų apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis D. S. anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam D. S. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtinas taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo – D. S. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai.

Byloje buvo pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos 273,00 Lt dydžio civilinis ieškinys dėl patirtų išlaidų už nukentėjusiajai A. S. suteiktas gydymo paslaugas atlyginimo. (1 t., 33-35 b. l.). Kaltinamasis D. S. 2014-05-14 nurodymu pervesti įmokėtus grynuosius pinigus sumokėjo 273,00 litus žalos atlyginimui Valstybinei ligonių kasai už A. S. gydymą (1 t., 38 b. l.), todėl 2014-06-12 raštu Nr. S-9144 (1 t., 40 b. l.) Šiaulių Teritorinė ligonių kasa ieškinio atsisakė. Civilinio ieškovo atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.

Nukentėjusioji A. S. civilinio ieškinio nepareiškė.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su garso įrašu, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. S. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią D. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką D. S. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-01-31 23.30 val. iki 2014-02-01 11.10 val.

Kardomąją priemonę D. S. iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priimti Šiaulių Teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio ir civilinio ieškinio procesą nutraukti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.