- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- 1S-729-594/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19486-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- J. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo J. G. (toliau – J. G.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta 1/3 iki 8 mėnesių laisvės atėmimo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. G. paskirta galutinė bausmė - 5 metai laisvės atėmimo.
1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio l dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 4 dalimi, paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 4 dalies 9 punktu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. G. paskirta galutinė bausmė - 5 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.
1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 1/3 iki 2 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė bausmė - 5 metai 3 dienos laisvės atėmimo.
1.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi išaiškinta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies 5 pastraipos formuluotė: į paskirtos bausmės laiką įskaityti, pagal 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį, reiškia, jog į galutinę 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, turi būti įskaityta visa 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės realiai atlikta dalis, t. y. visas laikotarpis nuo J. G. sulaikymo iki paleidimo pagal 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendį.
1.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartimi išaiškinta, kad į bausmės laiką, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžiu turi būti įskaityta visa 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės realiai atlikta dalis, t. y. visas laikotarpis nuo J. G. sulaikymo iki paleidimo pagal 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendį. Įskaityta į bausmę 2 metai 3 mėnesiai 24 dienos.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. spalio 22 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugsėjo 28 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. liepos 27 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam J. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistasis J. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis pabrėžia, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino tai, kad jis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, dirba, yra kelis kartus skatintas, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, galiojančių nuobaudų neturi, dalyvavo užimtumo programose, palaiko ryšius su artimaisiais, neturi finansinių įsipareigojimų, nesilaiko kriminalinės subkultūros, su administracija bendrauja tinkamai, todėl jo daroma pažanga akivaizdi. Nuteistasis taip pat nurodo, kad yra jaunas, todėl ilgas buvimas pataisos įstaigoje daro neigiamą įtaką jo asmenybei, ko pavyktų išvengti taikant jam lygtinį paleidimą ir būnant namuose su jo globėja – močiute, kuriai reikalinga pagalba. Būdamas laisvės atėmimo ligoninėje nuteistasis turėjo laiko apmastyti savo netinkamą elgesį ir įvertinti jo pasekmes, ir yra pasiryžęs laikytis įstatymų ir nenusikalsti bei tapti pilnaverčiu visuomenės nariu.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo J. G. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis J. G. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
8. J. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą, yra pateikta tai patvirtinanti pažyma, pataisos namuose dirba VĮ „Mūsų amatai“ siuvykloje, išėjęs į laisvę dėl darbo ketina kreiptis į Užimtumo tarnybą, palaiko glaudžius santykius su artimaisiais. Pataisos namuose nuteistasis dalyvavo vykdomose programose, įvairiose renginiuose, užsiėmimuose, vieną kartą yra skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, kriminalinės subkultūros nuostatų neišsako, su priežiūrą vykdančiais pareigūnais elgiasi mandagiai. J. G. pataisos namuose mokosi, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 107 balų iki 87 balų. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, J. G. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.
9. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, J. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 87 balai, kas atitinka vidutinę rizikos grupę. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad iš 87 nustatytų svertinių balų 32 balai yra priskiriami dinaminiams, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Juolab, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
10. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, kad J. G. elgesys pataisos įstaigoje taip pat nebuvo pavyzdingas. Jis vieną kartą yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir nors nuobauda jam nebuvo paskirta, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir tik patvirtina, kad net ir būdamas pataisos įstaigoje nuteistasis nelinkęs laikytis taisyklių, ir elgtis nepriekaištingai. Nors nuteistasis 2020 m. balandžio 9 d. buvo vieną kartą skatintas, tačiau įvertinus tai, kad bausmę jis atlieka nuo 2019 m. spalio 22 d., akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą.
11. Pritariant apylinkės teismo argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad J. G. praeityje yra ne kartą teistas už plėšimus ir vagystes, o tai rodo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o labiau sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Praeityje nuteistajam jau buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nepadarė teigiamos įtakos jo nusikalstamam elgesiui, jis ir toliau darė nusikaltimus. Šiuo metu atlieka bausmę už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą. Nors ankstesni teistumai, kaip ir padarytų nusikaltimų skaičius bei sunkumas, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vis tik šios aplinkybės, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi būti sumenkinamos. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina ir tai, kad vis dar išskiriami J. G. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys bei nuostatos, kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.
12. Vertinant J. G. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Be to, dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti tinkamų alternatyvų, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, apie savo tikslus kalba nekonkrečiai, nesugeba suprasti savo paties požiūrio ir kitų asmenų situacijos vertinimo skirtumų, linkęs pasitikėti savo asmeniniu patyrimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimų, už kurių padarymą J. G. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje.
13. Abejonių tinkamu J. G. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs 11 klasių išsilavinimą, buvo suimtas 12-oje klasėje, specialybės nėra įgijęs. Nors pataisos namuose nuteistasis įgijo 12 klasių išsilavinimą, motyvuotas dirbti ir dirba VĮ „Mūsų amatai“, tačiau įvertinus tai, kad laisvėje nuteistasis taip pat dirbo, gavo oficialias pajamas, tačiau gaunamo darbo užmokesčio akivaizdžiai nepakako patenkinti nuteistojo poreikius, nes jo padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su finansinės naudos gavimu, todėl abejotina, kad išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to, kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktų duomenų, nuteistasis mano, kad nesusiduria su finansiniais sunkumais, tačiau įvertinus tai, kad turi finansinių įsipareigojimų (pataisos namuose gauti vykdomieji raštai 260,61 eurų sumai, tuo tarpu padengta tik 8,81 euras), santaupų ir specialybės neturi, kyla pagrįstų abejonių ar nuteistasis sugebės tinkamai išspręsti kilusius finansinius sunkumus.
14. Sutiktina, jog skunde akcentuojami glaudūs santykiai su močiute, gyvenamosios vietos turėjimas ir teigiama nuostata į darbą gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje J. G. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią J. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. G. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.