- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-618-265/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01501-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- L. S.
- Ieškovas
- A. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui L. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš atsakovo 10 200 Lt kreditą, 12 240 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 336,60 Lt žyminį mokestį ir 500,00 Lt už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu pakeitė 2014 m. rugsėjo 9 d. preliminarų sprendimą ir priteisė iš atsakovo L. S. ieškovui A. J.2 550 JAV dolerių skolos, 2 550 JAV dolerių palūkanų už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d., 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, tai yra, nuo 5 100 JAV dolerių nuo bylos iškėlimo teisme 2014-09-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 244,80 Lt žyminį mokestį, 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalis sieja paskolos teisiniai santykiai ir atsakovas privalo grąžinti ieškovui paskolos raštelyje nurodytą sumą. Taip pat teismas, lingvistiškai aiškindamas paskolos raštelį, padarė išvadą, kad atsakovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį 2 procentus palūkanų nuo pasiskolintos sumos. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, palūkanų dydį nuo 3 060 JAV dolerių sumažino iki priteistos skolos dydžio.
Atsiliepimas
Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo. Nurodo, kad ieškovas A. J. realiai jokios pinigų sumos jam neperdavė, pinigų perdavimo faktas nėra fiksuotas teismui pateiktame 2001-03-17 paskolos raštelyje. Taip pat apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovas daugiau nei 13 metų jam nereiškė jokių pretenzijų dėl tariamai negrąžintos paskolos. Be to, nurodo, kad ieškovas A. J. tariamai jam paskolintos pinigų sumos Valstybinei mokesčių inspekcijai per privalomą vienkartinį gyventojų turto deklaravimą nedeklaravo. Pasak apelianto šių aplinkybių visetas yra pagrindas konstatuoti, jog tarp jo ir ieškovo nesusiklostė paskoliniai teisiniai santykiai.
Taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad tarp jo ir ieškovo A. J. buvo sudarytas susitarimas dėl palūkanų. Paskolos raštelyje naudojama sąvoka „Kiekvieną mėnesį pasižadu mokėti po 2 %" nėra laikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu susitarimą dėl palūkanų, kadangi tokia formuluotė gali būti naudojama ir kalbant apie skolos grąžinimą dalimis (kas faktiškai ir buvo) bei apie delspinigių mokėjimą. Be to, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas palūkanų mažinimo klausimą, neteisingai ginčo palūkanas priskyrė kompensacinėms palūkanoms, neatsižvelgė į sandorio sudarymo metu Lietuvos Respublikoje faktiškai mokamas pelno palūkanas, kurios 2001 m. svyravo mažėjančiai nuo 8,13% iki 6,28 % ir nepakankamai sumažino priteistinas palūkanas, tuo sudarydamas ieškovui galimybė lupikauti. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas net 13 metų neteikė jokių reikalavimų dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir taip sąmoningai didino prievolinę naštą bei elgėsi nesąžiningai. Apelianto vertinimu teismas turėjo šias aplinkybes įvertinti mažindamas priteistinas pelno palūkanas. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nurodė, kad ieškovo A. J. ieškinys nebuvo patenkintas visiškai, tačiau bylinėjimosi išlaidos ieškovui buvo priteistos visos, o jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į atmesto ieškinio reikalavimo dalį, teismas nepriteisė.
Šalies argumentai
Ieškovas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tarp šalių buvus paskolinius teisinius santykius ir tuo pagrindu priteisė skolą. Taip pat, ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nemažino palūkanų iki atsakovo prašomo dydžio. Teismas, visapusiškai įvertinęs aplinkybes, pagrįstai sumažino palūkanas iki skolos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė tarp šalių buvus paskolos teisinius santykius. Pažymėtina, jog šį apeliacinio skundo argumentą paneigia kiti apelianto argumentai dėl palūkanų. Atsakovas teigdamas, jog su ieškovu nesitarė dėl 2 procentų palūkanų, o paskolos raštelyje ši procentinė išraiška reiškia mokėtinas mėnesines įmokas, paneigia apelianto teiginį, kad šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai. Taip pat negalima sutikti su apelianto argumentu, kad paskolos teisinių santykių tarp šalių nebuvimą įrodo aplinkybė, jog ieškovas paskolintų atsakovui lėšų nedeklaravo pagal teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskolintų lėšų nedeklaravimas nereiškia, jog ieškovas lėšų atsakovui nepaskolino ir šalių nesieja paskolos teisiniai santykiai. Dėl to pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog paskolintų lėšų nedeklaravimas nepaneigia paskolinių teisinių santykių, kurie susiklostė tarp šalių. Taip pat nagrinėjamu atveju negalima sutikti su apelianto argumentu, jog raštelyje nėra užfiksuota, kad pinigai jam buvo perduoti. Pažymėtina, jog paskolos raštelyje esantis žodis „pasiskolinau“ teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, jog pinigai atsakovui buvo perduoti. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Šių aplinkybių atsakovas neįrodė, o jo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jam pareigą įrodyti, kad pinigai nebuvo perduoti, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, teisiškai nepagrįstas.
Negalima sutikti su ieškovo teiginiais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo, kuria iš apelianto buvo priteistos palūkanos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog paskolos raštelyje esantis atsakovo įsipareigojimas mokėti po 2 procentus kiekvieną mėnesį reiškia palūkanų mokėjimą. Šį teiginį pagrindžia ir kitas atsakovo įsipareigojimas - nemokant procentų grąžinti visą paskolos sumą iš karto. Atsakovo teiginius, jog šiuo teiginiu galėjo būti numatyti ir delspinigiai, eliminuoja aplinkybė, jog paskolos grąžinimo data paskolos raštelyje nenumatyta, o delspinigiai skaičiuojami už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog šalys procentine išraiška apibrėžė grąžintiną sumą per mėnesį. Šį teiginį paneigia paskolos atlygintinumo pobūdis, kuris išreiškiamas mokamomis palūkanomis. Pažymėtina, jog netgi pagal CK 6.872 straipsnio 3 dalį yra preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, jeigu jos dalyką sudaro pinigai. Be to, apeliacinio skundo argumentai dėl 2 procentų mėnesinių palūkanų priteisimo už atitinkamą laikotarpį neturi teisinės reikšmės, kadangi jos pirmosios instancijos teismo buvo sumažintos iki paskolos sumos. Nagrinėjant apelianto argumentus dėl palūkanų pobūdžio ir mažinimo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepateikė išsamių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiu pagrindu buvo padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo kompensacines palūkanas. Be to, apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nenuoseklūs ir kitoje apeliacinio skundo dalyje - apeliantas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš jo pelno palūkanas. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminę reikšmę turi argumentai, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas priteisė sumažintas palūkanas. Šalims sutartyje numačius konkretaus dydžio palūkanas, negalima jų mažinti iki tokio lygio, kurios būtų priteistos tuo atveju, jeigu šalys dėl jų būtų nesusitarusios (CK 6.872 straipsnio 1 dalį). Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas net 13 metų neteikė jokių reikalavimų dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir taip sąmoningai didino prievolinę naštą bei elgėsi nesąžiningai, teisiškai nepagrįstas. Pažymėtina, jog pareiga grąžinti paskolą kyla skolininkui. Įvykdydamas šią pareigą jis eliminuoja ieškovo (kreditoriaus) galimybę reikalauti palūkanų tada, kai prievolė įvykdyta. Skolininkas, nevykdydamas prievolės grąžinti paskolos davėjui skolos, veikia savo rizika ir privalo mokėti palūkanas netgi tol, kol prievolė bus visiškai įvykdyta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog šalis paskoliniai teisiniai santykiai sieja nuo 2001 m. kovo 17 d., o paskolos suma dar nėra grąžinta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nemažino palūkanų dydžio iki apelianto nurodyto dydžio.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, ieškinys nebuvo tenkintas visiškai, dėl to negalėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 93 straipsnio 2 dalį ir bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstyti pagal proporcingumo taisyklę. Kadangi ieškovo patenkintų reikalavimų dalį sudaro 59 procentai, o atmestų 41 procentas, tai iš atsakovo ieškovui turėjo būti priteista ne 1 744,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, o 1 029,43 Lt (298,14 Eur). Tuo tarpu iš ieškovo turėjo būti priteista atsakovo naudai 410 Lt (118,74 Eur).
Pažymėtina, jog reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinimas nėra susijęs su materialiniu reikalavimu. Įvertinus aplinkybę, jog atsakovo apeliacinis skundas dėl materialinio reikalavimo buvo atmestas, konstatuotina, kad apeliacinį procesą apeliantas pralaimėjo ir bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, jam nepriteistinos. Kadangi apeliacinis skundas dėl materialinio reikalavimo buvo atmestas, iš apelianto priteistinos 170 Eur ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atlikus įskaitymą tarp šalių dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteistina ieškovui 349,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Ši aplinkybė yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti.
Sumažinti iš atsakovo L. S. priteistų bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. J. naudai dydį iki 179,40 Eur.
Priteisti iš atsakovo L. S. ieškovo A. J. naudai 170 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.