- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-17
- Bylos Nr.
- II-205-473/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01848-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pažeidėjas
- S. T.
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Advokatai
- Mindaugas Kukaitis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. T., jo atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui, nukentėjusiosios S. B. atstovei R. M. – V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. T. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Vilniaus apskr. VPK KPV) pareigūnas 2010-12-15 surašė S. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010-06-28, apie 12.51 val., vairuodamas motociklą „Honda CRB600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Savanorių pr., Vilniuje, važiuodamas Savanorių pr. nuo sankryžos su Kedrų g. link J. Basanavičiaus g. nepasirinko saugaus greičio, važiuodamas LTEC specialisto nustatytu apie 73 km/h greičiu, viršijo leistiną maksimalų 50 km/h greitį gyvenvietėje, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir grėsmę eismo saugumui, buvo neatsargus, pastebėjęs važiuojamojoje dalyje, jo važiavimo kryptimi kliūtį, laiku nestabdė vairuojamo motociklo, nesiėmė priemonių, kad saugiai apvažiuoti kliūtį iš dešinės, važiuodamas kirto dvigubą ištisinę liniją, įvažiavo į priešingos krypties kelio pusės eismo juostą ir priešingos krypties eismo juostoje atsitrenkė į baigiančio atlikti kairį posūkį automobilio „Škoda Oktavia Combi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dalį. Eismo įvykio metu sugadino kitiems asmenims priklausantį turtą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 122, 123, 125, 133, 134 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 dalyje.
Vilniaus apskr. VPK KPV 2010-12-15 nutarimu Nr. 10N-660918-10 administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, už KET 122, 123, 125, 133, 134 p. reikalavimų pažeidimą, nustačius sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) vadovaujantis LR ATPK 127 str. 2 d., paskirta administracinė nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-5) prašydamas panaikinti Vilniaus apskr. VPK KPV 2010-12-15 nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, jog nesutinka su išvada, kad jis kaltas dėl eismo įvykio ir su jam paskirta nuobauda. Paaiškino, kad pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad eismo įvykį matė liudytojai J. Č., J. L., J. M. bei liudytojai, kurių pavardes užfiksavo karo policija pravažiavusi pro šalį įvykio metu, tačiau nė vienas iš liudytojų nebuvo apklaustas ir jų jokie parodymai byloje neužfiksuoti. Tai vienas iš esminių nešališkumo, lygiateisiškumo ir objektyvios tiesos nustatymo principų pažeidimų, kurie sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Byloje buvo atlikta LTEC ekspertizė, tačiau specialisto išvada neturi išankstinės ir besąlyginės įrodomosios galios, todėl turėjo būti vertinama kartu su liudytojų parodymais. Ekspertizės išvada yra tikėtina, o ne kategoriška. Paaiškino, kad 2010-06-28 apie 12.41 val. vairavo su įjungtais šviesų žibintais motociklą ,,Honda CBR 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Savanorių pr. nuo sankryžos su Žemaitės g. link Basanavičiaus g. Buvo šviesus paros metas, giedra, važiuojamoji dalis buvo sausa. Artėjant prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos su įvažiavimu lik prekybos centro „RIMI“ jo važiavimo kryptimi buvo įsijungęs žalias šviesoforo signalas, todėl važiavo judėdamas pirmąja eismo juosta numatyta kryptimi link Basanavičiaus g. Pravažiavęs sankryžą priekyje pamatė iš dešinėje esančios teritorijos į Savanorių pr. važiuojamąją dalį išvažiuojantį sidabrinės spalvos lengvąjį automobilį. Negali objektyviai pasakyti, koks buvo jo važiavimo greitis. Pamatęs staiga atsiradusią kliūtį įjungė garsinį signalą ir pradėjo persirikiuoti į antrą juostą, kad išvengtų susidūrimo ir kliūtį apvažiuotų (KET 134 p.). Tačiau persirikiavęs į antrą juostą ir artėdamas prie automobilio pamatė, kad automobilio vairuotojas jo nemato ir neketina sustoti ir praleisti, o bando važiuodamas užtverti jam kelią (tęsia judėjimą skersai Savanorių pr. važiuojamosios dalies atlikdamas kairį posūkį važiavimo kryptimi link Žemaitės g.), likus iki automobilio apie 40 metrų atstumui ir matydamas, kad automobilis tuo metu yra jau tarp pirmos ir antros eismo juostų, supratęs, kad nei sustabdyti, nei apvažiuoti kliūtį antra ar pirma juosta pasidarė nebeįmanoma, vengdamas atsitrenkimo pradėjo rikiuotis kairiau, važiuodamas kuo arčiau skiriamosios dvigubos linijos. Pamatęs, kad automobilio vairuotoja tęsia judėjimą, o priešingos krypties eismo juosta yra visiškai laisva, pradėjo įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą stabdyti motociklą ir norėjo tokiu būdu automobilį apvažiuoti. Išvengti susidūrimo su automobiliu nepavyko, nes automobilis tęsė judėjimą link jo važiavimo kryptimi priešingos krypties eismo juostos ir jį parbloškė jau važiuojant priešingos krypties juosta. Jeigu automobilio vairuotoja, įvažiuodama iš šalutinio kelio būtų nesudariusi kliūties, būtų praleidusi jį važiuojantį pagrindiniu keliu, ir neblokavusi jam kelio - eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi pagrindinė įvykio priežastis buvo ne pasirinktas greitis, o automobilio vairuotojos veiksmai. Iš karto po įvykio 2010-06-28 duodama parodymus ji neužsiminė apie savo automobilio sustabdymą prieš išvažiuodama į pagrindinę gatvę, tuo tarpu po atliktos ekspertizės ir jau žinant jos išvadas, automobilio vairuotoja 2010-12-06 nurodo, kad prie Savanorių pr. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link A. Basanavičiaus g. automobilį sustabdė, nes reikėjo atlikti kairį posūkį į Savanorių pr., važiavimo kryptimi link Žemaitės g. ir tuo metu važiuojančio transporto nuo Žemaitės g. ir Kedrų g., apie 100 m. atstumu nebuvo. Automobilio vairuotoja taip pat nurodė, kad ji pirma išgirdo motociklo garsinį signalą, o tik po to jį pamatė, vadinasi ji nežiūrėjo į kairę, nors darė kairį posūkį. Jis objektyviai negalėjo tikėtis kliūties atsiradimo ir išvengti susidūrimo. Teigia, kad yra nukentėjęs dėl eismo įvykio, nes automobilis atsitrenkė į jį, motociklas yra nepataisomai sugadintas, todėl tik jo atžvilgiu priimtas nutarimas iš esmės pažeidžia jo teisėtus interesus. Be to, nepagrįstai paskirta maksimali ir griežčiausia LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta sankcija, nors jo darbas ir pragyvenimas yra tiesiogiai susijęs su transportu.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teismo posėdyje palaikė jo skunde nurodytus argumentus, prašė skundą tenkinti, panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti arba bylą grąžinti papildomam tyrimui.
Atsiliepimas
Nukentėjusioji S. B. atsiliepime į skundą (b. l. 90-91) ir 2011-01-25 teismo posėdyje (b. l. 97-100) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2010-06-28 apie 12.51 val. išvažinėjo iš kiemo (šalutinio kelio), prie išvažiavimo sustojo, apsižvalgė, kelias buvo tuščias, todėl išvažiavo. Greitis buvo apie 20 km/h. Būdama antroje eismo juostoje išgirdo garso signalą ir pamatė į ją važiuojantį motociklą. Jai buvo užblokuotas kelias, todėl automobilį stabdė. Motociklas atsitrenkė į automobilio priekį. Iš nutarime nurodytos pažeidimo esmės ir nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas S. T. kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, minėtos aplinkybės patvirtintos Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto atlikta ekspertize, kurios metu nustatytos išvados surašytos 2010-11-24 ekspertizės akte Nr. 11-2088(10). Argumentas, kad tyrimas iš esmės atliktas paviršutiniškai, šališkai, neišsamiai yra visiškai nepagrįstas, nes jis paremtas specialių žinių bei specialų išsilavinimą turinčių ekspertų pateiktomis išvadomis. Vadovaujantis Ekspertizės įstatymo 22 str., įrodomosios galios negali turėti tik tos teismo eksperto išvados, kurios išeina už eksperto specialių žinių ribų. Remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis, nėra pagrindo teigti, kad teismo eksperto pateiktos išvados gali būti nešališkos, nepatikimos ir neturinčios įrodomosios galios. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad ji užblokavo jam kelią nepagrįstas, nes ji baiginėjo atlikti kairį posūkį ir kelio neblokavo. Kiekvienas apdairus ir atsargus vairuotojas privalo laikytis saugaus greičio tam, kad atsiradus netikėtai kliūčiai, galėtų tinkamai sureaguoti ir imtis visų įmanomų priemonių susidūrimui išvengti. Šiuo atveju, S. T., viršydamas leistiną maksimalų 50 km/h greitį, nesiėmė priemonių saugiai apvažiuoti kliūtį iš dešinės, o vietoj to kirto dvigubą ištisinę liniją, įvažiavo į priešingos krypties kelio pusės eismo juostą ir joje atsitrenkė į automobilį. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad ne greitis sukėlė autoįvykį, ekspertizės akte aiškiai išdėstyta priešinga ekspertų išvada. Teigia, kad jos parodymų duotų iš karto po eismo įvykio negalima laikyti objektyviausiais, nes eismo įvykio metu patyrė stresą, buvo šoko būsenoje. Be to, pati rašydama parodymus, negalėjo žinoti, kad aplinkybė, ar ji buvo sustabdžiusi automobili, gali būti svarbi tyrimui ir tai reikia išskirtinai pabrėžti. Duodama 2010-12-06 parodymus ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kokios išvados buvo surašytos Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto ekspertizės akte. Iš visos bylos medžiagos matyti, kad atliktas tyrimas dėl eismo įvykio buvo išsamus, patikimas, paremtas ekspertų išvadomis, todėl nėra pagrindo abejoti tyrimo rezultatais.
Nukentėjusiosios S. B. atstovė R. M. – V. teismo posėdyje palaikė nukentėjusiosios išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Institucija, surašiusi nutarimą, Vilniaus apskr. VPK KPV atsiliepime į skundą (b. l. 86) prašė jo netenkinti. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti S. T. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda), pagrįstai buvo paskirta LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose numatyta didesnė, negu vidutinė, bauda. Apeliacinio skundo teiginiai, kritikuojantys kaltinančius įrodymus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi KET pažeidimo, nulėmusio eismo įvykio sukėlimą, įrodymui, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai vertintini kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos atstovui ir nukentėjusiajai nedalyvaujant. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
LR ATPK 9 straipsnyje apibrėžta administracinio teisės pažeidimo sąvoka: administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, tik kaltas asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
LR ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
LR ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobauda pagal LR ABTĮ 127 str. 2 d. paskirta už tai, kad jis 2008-07-26 vairuodamas automobilį pažeidė KET 122, 123, 125, 133, 134 punktų reikalavimus, t. y. nepasirinko saugaus greičio, viršijo leistiną maksimalų 50 km/h greitį gyvenvietėje, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams ir grėsmę eismo saugumui, buvo neatsargus, pastebėjęs važiuojamojoje dalyje, jo važiavimo kryptimi kliūtį, laiku nestabdė vairuojamo motociklo, nesiėmė priemonių, kad saugiai apvažiuoti kliūtį iš dešinės, važiuodamas kirto dvigubą ištisinę liniją, įvažiavo į priešingos krypties kelio pusės eismo juostą ir priešingos krypties eismo juostoje atsitrenkė į baigiančio atlikti kairį posūkį automobilio priekinę dalį. Eismo įvykio metu sugadino kitiems asmenims priklausantį turtą.
Atsakomybė pagal LR ATPK 127 str. 2 dalį kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šio straipsnio dispozicijoje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Ši teisės norma pagal savo pobūdį yra blanketinė, t.y. elgesio taisyklė numatyta kitame teisės akte.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (KET) 122 p. numato, kad jeigu važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines ženklinimo linijas leidžiama tik šių taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Esant ištisinei ženklinimo linijai (viengubai ar dvigubai), skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Pagal KET 123 p., dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti. KET 125 p. numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Pagal KET 133 p. reikalavimus, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 134 p. numatyta, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė grindžiama administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimu apie pažeidimą, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu, fotolentelėmis, transporto priemonių patikrinimo ir apžiūros protokolais, neblaivumo nustatymo aktu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiosios paaiškinimais, ekspertizės aktu ir kitais byloje esančiais įrodymais (b. l. 12-80).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. Č. parodė, kad 2010-06-28, apie 12.51 val. stovėjo lauke kino teatro „Vingis“ aikštelėje. Prospekte automobilių nebuvo. Kitoje gatvės pusėje 40-100 m atstumu pamatė iš cukrainės aikštelės išsukantį automobilį, pilkos spalvos „Škoda“ sedaną. Išgirdęs motociklo garsą atsisuko, motociklo garsas buvo ramus, motoras negaudė labai garsiai. Motociklininkas važiavo pirmos eismo juostos antroje dalyje, arčiau punktyrinės linijos, nemanevravo. Automobilis nestabdė, o motociklas bandė jį apvažiuoti iš kairės. Antros juostos viduryje transporto priemonės susidūrė, smūgis buvo į motociklo šoną. Šukės buvo visur, nes motociklas čiuožė, o automobilis pavažiavo dar kelis metrus. Jis pats iškvietė policiją. Prie motociklo vairuotojo sustojo pro šalį važiavusi karo policija, jie užsirašė asmenų mačiusių įvykį duomenis. Įvykį stebėjo ir kino teatro apsauginiai, sakė, kad viskas yra nufilmuota stebėjimo kamerų (b l. 99-100).
Liudytoja J. L. parodė, kad 2010-06-28, apie 13 val., ėjo nuo Konarskio stotelės link kino teatro ir matė eismo įvykį. Automobilis išvažiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido motociklo vairuotojo. Motociklo prieš susidūrimą nematė, nes tuo metu buvo kitoje kelio pusėje. Prieš susidūrimą stabdymo garsų negirdėjo, tik motociklo garsinį signalą. Po įvykio susirinko daug žmonių, keli žmonės buvo išėję iš kino teatro, įvykį stebėjo pro šalį važiavę ir sustoję Lietuvos karo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai prašė palikti duomenis, tačiau liudytojų neapklausė ir nekvietė, ji taip pat nebuvo apklausta. Įvykio vietoje susirinkę žmonės vienareikšmiškai kalbėjo, kad dėl įvykio kalta automobilio vairuotoja, nepraleidusi pagrindiniu keliu važiavusio motociklininko.
Kaip matyti, teismo posėdyje apklausti liudytojai tiesiogiai stebėjo eismo įvykį ir jų nurodomos aplinkybės priešingos nustatytoms nutarimą priėmusios institucijos. Liudytojai parodė, kad motociklininkas prieš eismo įvykį važiavo pagrindiniu keliu, pirma eismo juosta, arčiau punktyrinės linijos, ir automobiliui užkirtus jam kelią, bandė jį apvažiuoti iš kairės. Susidūrimas įvyko antros eismo juostos viduryje. Taip pat liudytojai nurodė, kad įvykio vietoje buvo ir daugiau įvykio liudininkų, tačiau nagrinėjant bylą Vilniaus apskr. VPK KPV niekas iš jų nebuvo apklaustas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistui ekspertizės atlikimui buvo pateikti neišsamūs duomenys apie eismo įvykį, kas galėjo sąlygoti neteisingos ekspertizės išvados priėmimą ir netinkamą eismo įvykio kaltininko nustatymą.
Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad nepakanka įrodymų, patvirtinančių asmens kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. Byloje būtina atlikti papildomą tyrimą ir surinkti įrodymus. Teismui nebuvo pateikti išsamūs duomenis apie eismo įvykį mačiusius liudininkus, todėl teismas nagrinėdamas bylą neturi galimybės juos visus apklausti ir pašalinti bylos nagrinėjimo metų nustatytų prieštaravimų. Byloje nustatyta, kad įvykio vietoje liudininkų kontaktinius duomenis rinko tiek į vietą atvykę Vilniaus apskr. VPK patrulių rinktinės, tiek ir Karo policijos pareigūnai. Kadangi institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, reikalingų siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą (LR ATPK 256 str.), Vilniaus apskr. VPK KPV 2010-12-15 nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai nagrinėti iš naujo, įpareigojant apklausti eismo įvykį betarpiškai mačiusius liudininkus, t. y., kino teatro „Vingis“ apsaugos darbuotojus, dirbusius 2010-06-28, apie 12.51 val., karo policijos pareigūnus, taip pat nukentėjusiosios nurodomą liudytoją G. G. Surinkusi šiuos įrodymus, institucija įpareigojama iš naujo spręsti eismo įvykio dalyvių administracinės atsakomybės klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. T. skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-12-15 nutarimą Nr. 10N-660918-10, kuriuo S. T. nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d., ir šią bylą grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai nagrinėti iš naujo.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.