Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, E. S., R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tėvas po mirties paliko jau nurodytą nekilnojamąjį turtą. Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nei vienas iš vaikų ir mirusiojo žmona nesikreipė.

Jis tėvo palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą terminą. Nuo 1990 metų jis gyvena tėvui priklausančiame name. Čia jis yra deklaravęs ir gyvenamąją vietą. Namas ir ūkiniai pastatai buvo pastatyti dar sovietiniais laikais, kaip kolūkinis kiemas, kuriam nebuvo privaloma teisinė registracija. Tėvo mirties dieną motina jau sirgo ir negalėjo sutvarkyti statinių teisinės registracijos. Jis tuose pastatuose gyveno ir prižiūrėjo motiną, faktiškai visus statinius priėmė, kaip vienas iš pirmos eilės paveldėtojų. Iki tėvo mirties nebuvo sutvarkyti žemės klausimai, t. y. nebuvo grąžinta tėvui priklausiusi žemė - 0,2700 ha ir 1,4300 ha žemės sklypai, kuriame yra statiniai. Nuosavybė į šiuos žemės sklypus buvo atkurta tik 2004-11-05 apskrities viršininko sprendimu, t. y. po tėvo mirties praėjus beveik dviem metams.

Iš karto po tėvo mirties jis pilnai valdė ir naudojosi visu kilnojamu turtu, nors to ir nereikia įrodinėti, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.14 straipsniu, namų apyvokos daiktus paveldi asmuo, kuris su palikėju gyveno ilgiau kaip vienerius metus. Jis su tėvais gyveno nuo 1990 metų, negyveno tik kai atlikinėjo karo prievolę.

Po tėvo mirties palikimą priėmė tik jis, kadangi visi suinteresuoti asmenys, tame skaičiuje ir motina, žinojo, jog tėvo turtas atitenka jam, jis rūpinsis namais, žeme, jis nukaršins motiną bei paveldės kartu su seserimis motinai priklausantį turtą. 2019-06-16 mirus motinai, jos turtą paveldėjo visi vaikai, tame skaičiuje ir jis. Be to, jis kaip tėvui priklausančio turto paveldėtojas, mokėjo visus mokesčius, kuriuos reikėjo mokėti ir mokėjo juos savo vardu.

Pripažįsta, kad po tėvo mirties nei vienas iš įstatyminių paveldėtojų nesikreipė įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo. Jai tuo metu neatrodė etiška kažko ieškoti esant gyvai motinai I. A.. Motina buvo po insulto, paralyžiuota, todėl po tėvo mirties ji neliko gyventi šeimos namuose, o gyveno pas dukterį E. S. ir pas ją. Suinteresuotas asmuo E. S. gyveno ir gyvena motinos tėviškėje, kurią jai padovanojo motina. Po motinos mirties kreipėsi dėl paveldėjimo bylos užvedimo pas notarę M. B..

Ilgą laiką po tėvo mirties tėvų namuose niekas negyveno. Ji po tėvo mirties atvažiuodavo pažiūrėti namų, aptvarkyti aplinką, pasisodinti daržovių. Praėjus keliems metams po tėvo mirties pareiškėjas V. A., nieko nesakęs seserims ir motinai, jų neatsiklausęs, įsikėlė gyventi į tėvų namus, nes mirė jo prižiūrėta senolė, gyvenusi (duomenys neskelbtini). Nors brolis įgijo nuosavybę į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), tačiau apsigyveno su sutuoktine tėvų namuose, o apsigyvenęs, jokių esminių pagerinimų neatliko. Langai gyvenamajame name dar buvo pakeisti esant gyvam tėvui. Pareiškėjas tik padažė vidų, pasitvarkė, įrengė kanalizaciją, bet tai darė siekdamas sudaryti sau priimtinas gyvenimo sąlygas. Jokie tėvų namuose atliekami darbai nebuvo su ja derinami. Pareiškėjas nesiekė įstatymo nustatyta tvarka įteisinti paveldėjimo teisinius santykius.

Namai yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Namų valdoje (duomenys neskelbtini)esantis žemės sklypas 0,27 ha, gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais priklauso tėvo įpėdiniams po 1/3 dalį.

(duomenys neskelbtini) tėvo vardu yra registruota ½ dalis pastato – veršidės, kurią įgyta 1997-08-06 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Iki pastato pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, jos sutuoktinio G. K. darbu ir lėšomis (gautas žalos atlyginimas už sudaužytą automobilį), buvo atliekami remonto darbai – įrengtas garažas. Prie garažo savo įrengimo savo darbu prisidėjo ir pareiškėjas, tačiau svarbius darbus, kuriems reikalingos spec. žinios, atliko tretieji asmenys. Elektros įvadas įvestas jos sutuoktinio vardu, šiuo adresu buvo įregistruota ir jo individuali įmonė. Darbai atlikti 1996-1997 metais, todėl neišsaugoti išlaidas patvirtinantys dokumentai (jų išlikusi tik maža dalis), be to, už darbus specialistams buvo mokama jos šeimos grynaisiais pinigais. Tėvo mirtis nepakeitė situacijos, nes po jo mirties veršidė ir buvo naudojama kaip garažas pagal tikslinę paskirtį. Šiuo metu garaže laikomi jos šeimai priklausantys įrenginiai, automobiliai. Pablogėjus jos sutuoktinio sveikatai, individuali veikla nebevykdoma, pastate laikomi įvairūs daiktai, remontuojami šeimos automobiliai. Šiame pastate pareiškėjas prireikus pjauna lentas. Už elektrą susimokėdavo draugiškai pagal elektros energijos suvartojimą. Tačiau pareiškėjas paėmė elektros apskaitos knygelę, ją laiko pas save ir negrąžina jai, todėl ji neturi žinių, ar nėra įsiskolinimo už elektros energiją. Tokiu būdu, veršidė (garažas) buvo naudojamas jos šeimos ir pareiškėjo reikmėms. Nors tėvas būdamas gyvas kalbėjo, kad garažas turi priklausyti jai ir pareiškėjui, tačiau savo valios raštu neišreiškė – testamento nepaliko, todėl įpėdiniais laikytini visi trys vaikai.

1,43 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2005-11-05 apskrities viršininko sprendimu suteiktas V. V. A. atkuriant nuosavybės teise jau po jo mirties. Tiesioginiais įpėdiniais yra visi trys vaikai ir jų teisės lygios. Šiuo sklypu pareiškėjas nesidalijo su ja. Ji naudojosi tik nedidele žemės sklypo dalimi, esančia prie namų – sodino daržoves. Nuosavybės teisė yra įregistruota tėvo vardu, todėl mokesčiai nėra mokami.

Nesutinka, kad pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti turtą, tokiu būdu priimdamas palikimą.

Mirus tėvui, pareiškėjas per 3 mėnesius nesikreipė į notarų biurą, faktiškai nepriėmė palikimo jį valdydamas, nes tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į žemė buvo atkurtos tik 2005-11-05, pastatu – veršide naudojosi ne nuolat, bet pagal poreikį. Kvitai, patvirtinantys apmokėjimą už elektros energiją pateikti nuo 2011 metų, todėl nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas priėmė palikimą po tėvo mirties.

Akivaizdu, kad pareiškėjas nesiekė įteisinti paveldėjimo teisinių santykių, todėl teismas pirmiausia turėtų spręsti paveldėjimo bylos termino atnaujinimo klausimą. Pareiškėjas dar 2019 metais lankėsi advokatės V. T. kontoroje, domėjosi termino atstatymo paveldėjimo teisiniuose santykiuose klausimais, procedūra. Todėl jei dabar būtų pateiktas toks prašymas, ji sutiktų su tokiu prašymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus jį faktiškai valdyti, nustatymo klausimas.

II. Dėl fakto apie palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nustatymo

Ar nuo prašomo nustatyti fakto priklausys asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas

Iš bylos medžiagos (Alytaus rajono 2-jo notarų biuro notarės M. B. liudijimas), byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2002-12-17 mirus pareiškėjo V. A. ir suinteresuotų asmenų E. S. ir R. K. tėvui V. V. A., dėl palikimo, atsiradusio po jo mirties, į notarų biurą nesikreipė nei nurodyti asmenys, nei tuo metu buvusi gyva mirusiojo sutuoktinė I. A.. Taip pat iš bylos duomenų, to neneigia ir byloje dalyvaujantys asmenys, kad po motinos I. A. mirties 2019-06-16 jos palikimą priėmė visi įstatyminiai įpėdiniai – vaikai – pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys.

Po V. V. A. mirties pagal Nekilnojamo turto duomenų bazės išrašus liko nekilnojamas turtas – ½ dalis pastato veršidės, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės pagrindas - 1997-08-06 pirkimo – pardavimo sutartis, kuris laikytinas jungtine sutuoktinių V. V. A. ir I. A. nuosavybe, 0,27 ha žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo įgijimo pagrindas – 2004-11-05 apskrities viršininko įsakymas, daiktinės teisės neišviešintos, statiniai žemės sklype neįregistruoti, mirusysis nurodytas tik kaip naudotojas, 1,4300 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio įgijimo pagrindas – 2004-11-05 apskrities viršininko įsakymas (daiktinės teisės neišviešintos). Dėl šio nekilnojamo turto palikimo priėmimo ir vyksta ginčas tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. K.. Žemės sklypai, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės V. V. Z., laikytinas asmeniniu jo turtu, jo mirties dieną į paveldimo turto masę neįėjo, nes nuosavybės teisės atkurtos po mirties. Jo mirties dieną įstatyminiais paveldėtojais buvo mirusiojo vaikai ir sutuoktinė, kuri mirė 2019-06-16.

Tokiu būdu, liko nepriimtas V. V. A. palikimas, atsiradęs po jo mirties.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas įrodinėja palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties priėmimo faktą, t. y. paveldėjimo faktą po tėvo mirties siekia pripažinti tik jis. Todėl svarbu nustatyti, ar prašomas nustatyti juridinis faktas yra juridinis ir ar nuo jo priklausys pareiškėjo asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga (lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių, teismas mano, kad prašomas nustatyti faktas, jog po V. V. A. mirties jo palikimą priėmė pareiškėjas V. A. yra juridinis, nes jam atsiranda teisė priimti po tėvo mirties atsiradusi palikimą.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.50 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad įpėdinio valia priimti palikimą gali būti išreikšta ir konkliudentiniais veiksmais t. y. faktiškai pradedant valdyti palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Veiksmai turi būti atlikti faktiškai – įpėdinis turi perimti mirusiojo turtą ir pradėti jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Turi būti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Jei palikimą sudaro gyvenamasis namas (nagrinėjamu atveju - namų valda), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu vykdymą (mokesčių, draudimo išmokų mokėjimą ir pan.).

Teismas mano, kad yra įrodytas pareiškėjo veiksmų priimant palikimą faktas - pareiškėjas nuo 1990-10-12 faktiškai gyveno ir tebegyvena iki šiol bei deklaravęs savo gyvenamąją vietą tėvų name (Punios seniūno pažyma), naudojosi tebesinaudoja tėvui priklausančiais namų apyvokos daiktais, atliko darbus – prižiūrėjo sodybą, tvarkė aplinką, žemę, atliko kitus ūkio darbus. Byloje yra duomenys apie pareiškėjo asmenines investicijas į turtą, kurios buvo padarytos siekiant išsaugoti ir išlaikyti tėvui priklausiusį turtą (remontavo pastatus, mokėjo mokesčius). Tą patvirtina ir liudytojų A. B. ir R. B. parodymai. Suinteresuotas asmuo R. K., kuri prieštarauja palikimo priėmimo fakto nustatymui taip pat neneigia, kad pareiškėjas dar gyvai motinai esant jų neatsiklausęs įsikraustė į tėvus ir namus ir juose gyvena su šeima, kad namuose atliko remontą (neigia tik kad – esminį), kad naudojasi pastatu - veršide savo reikmėms, prisidėjo prie jo įrengimo, kad moka mokesčius.

Be to, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pradėjo valdyti namų apyvokos daiktus, esančius namų valdoje, žemę, statinius- gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, nors po tėvo mirties, kaip teigia suinteresuotas asmuo R. K., kurį laiką ir negyveno tėvų namuose, pareiškėjas naudojosi tuo turtu. Netikėti liudytojų A. B. ir R. B. parodymais pagrindo nėra, nes pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir liudytojų liudijimai sutampa, prieštaravimų nenustatyta.

Esant išreikštai pareiškėjo priimti palikimą valiai ir pradėjus valdyti registruotinus ir neregistruotinus daiktus, nustatytinas palikimo priėmimo faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

III. Ginčas dėl teisės

Suinteresuotas asmuo R. K. pateikdama teismui atsiliepimą į pareiškimą ir nurodydama, kad su pareiškimu nesutinka, tuo pačiu prašo ir atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo mirties, priimti. Prieštaraujant dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo nustatyti palikimo priėmimo faktą, galima būtų teigti, kad bylos, nagrinėjamos ypatingąja tvarka nagrinėjimo metu tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens kilo ginčas dėl teisės. Tačiau suinteresuotas asmuo R. K., turėdama kvalifikuotą atstovą - advokatą, pareiškimo su savarankiškais reikalavimais, kaip tai numato CPK 443 straipsnio7 dalis, nepateikė, t. y. būdama įpėdine pagal įstatymą pati nesiekė pripažinti paveldėjimo fakto po tėvo mirties. Todėl jos atsiliepime į pareiškimą išdėstytos aplinkybės gali būti pripažįstamos tik aplinkybėmis, kuriomis galima remtis atmetant / patenkinant pareiškėjo reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau šios aplinkybės, negali būti laikomos juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymu, kuris sukeltų teisines pasekmes suinteresuotam asmeniui R. K.. Suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės turi tik įrodomąją reikšmę šioje byloje.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Iš pareiškėjo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei -20,76 Eur (CPK 92 straipsnis) .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo tikslu, kad po V. V. A. mirties 2002-12-17, jo palikimą priėmė V. A. a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš V. A. 20,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.