- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-827-467/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- T. S., A. M.
- Ieškovas
- Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Visos Lietuvos vaikai“
- Kategorijos
- 77.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams A. M. ir T. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, globėjo skyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo – VšĮ „Visos Lietuvos vaikai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2009-11-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: neterminuotai apriboti motinos T. S. ir tėvo A. M. valdžią jų vaiko D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti D. M. nuolatinę globą; D. M. globėju skirti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“; nustatyti D. M. gyvenamąją vietą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvimo vietoje; priteisti iš atsakovų T. S. ir A. M. išlaikymą D. M. naudai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt, kol vaikas sulauks pilnametystės, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nepilnametis D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra netekęs tėvų globos. Tėvas A. M. sūnaus auklėjime ir išlaikyme nedalyvauja, tėvo pareigų visiškai nevykdo, jo buvimo vieta nežinoma. Nepilnametis vaikas gyveno su motina T. S., tačiau dėl motinos žalingų įpročių bei netinkamos vaiko priežiūros, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-02-27 įsakymu nepilnamečiui D. M. nustatyta laikinoji globa, jo globėju paskirta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Laikinoji globa tęsiasi trejus metus, nepilnamečiui vaikui grįžti į šeimą nėra galimybių. Nepilnamečio motina T. S. gyvena su sugyventiniu V. Z. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), šeima seniūnijos darbuotojams žinoma kaip probleminė, buitis skurdi, šeimoje galimas smurtas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - neterminuotai apribojo A. M. tėvo ir T. S. motinos valdžią nepilnamečio sūnaus D. M. atžvilgiu; nustatė nepilnamečiui D. M. nuolatinę globą; paskyrė nepilnamečio D. M. globėju VšĮ „(duomenys neskelbtini)“; nustatė nepilnamečio D. M. gyvenamąją vietą globėjo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje; priteisė iš tėvo A. M. nepilnamečiui sūnui D. M. išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2009-11-24, kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant disponuoti šiomis lėšomis globėjui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė iš motinos T. S. nepilnamečiui sūnui D. M. išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2009-11-24, kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant disponuoti šiomis lėšomis globėjui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad nepilnamečio D. M. tėvas A. M. apskritai yra palikęs sūnų nuo tada, kai vaikui sukako 1 metai, ir yra visiškai dingęs iš jo gyvenimo. Motina T. S. lanko sūnų globos institucijoje, bendrauja su sūnumi, pasveikina jį gimimo dienos proga, nori sūnų auginti pati. Tačiau T. S. ir jos sugyventinis V. Z. gyvena V. Z. motinai priklausančiame vienkiemyje, naudojasi vienu kambariu, buitis skurdi, jų pajamas sudaro socialinė pašalpa 306 Lt ir V. Z. neįgalumo pensija 360 Lt, papildomai užsidirba rinkdami metalo laužą sąvartynuose, šiukšlių konteineriuose. V. Z. ir jo motina yra ūmaus būdo, konfliktiški, agresyvūs, atvykę į seniūniją kelia triukšmą, seniūnijos darbuotojams keletą kartų teko kviesti policijos pareigūnus, kad juos sudrausmintų. Teismas padarė išvadą, kad, nors vaiko motina ir nėra visiškai abejinga sūnaus likimui, tačiau ji nesistengia ir neketina keisti savo elgesio bei gyvenimo būdo, todėl motinos valdžia T. S. turėtų būti apribota neterminuotai (CK 3.180 str. 2 d.). Nepilnamečiui D. M., įstatymų nustatyta tvarka atskirtam nuo tėvų, nustatoma nuolatinė globa (CK 3.251 str. 1 d., 3.256 str., 3.257 str. 3 p.), todėl nepilnamečio D. M. globėju skiriama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri nuo 2008-02-27 nepriekaištingai vykdė laikinojo globėjo pareigas (CK 3.265 str. 3 p.). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas A. M. nedirba, turi dar vieną nepilnametį sūnų D. M., gimusį (duomenys neskelbtini), todėl turi stengtis gauti tiek pajamų, kad galėtų skirti (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvieną mėnesį po 350 Lt, atsakovė T. S. yra netekusi 45 procentų darbingumo, nedirba, gyvena iš gaunamos 306 Lt socialinės pašalpos, sutiko sūnui mokėti kiekvieną mėnesį ne didesnį kaip 250 Lt dydžio išlaikymą (CK 3.196 str.1 d.1 p.), teismas padarė išvadą, kad, apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė T. S. prašo priimti į bylą naujus įrodymus, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir panaikinti sprendimą dalyje dėl neterminuoto nepilnamečio vaiko motinos T. S. valdžios apribojimo bei neatsiejamai su tuo susijusiais kitais reikalavimais, sprendimą dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendimas priimtas skubotai, pažeidžiant visapusiškumo, pilnumo, objektyvumo ir kitus principus, įtvirtintus CPK 185 ir 263 straipsniuose. Visiškai neteisinga, kad motinos valdžia apribota neterminuotai, kadangi tokiu atveju atsiranda rizika, jog vaikas bus įvaikintas. Jei teismas mano, kad atsakovė šiuo metu negali pati auginti, prižiūrėti ir rūpintis sūnumi, motinos valdžią turėjo apriboti terminuotai, kadangi, pasikeitus aplinkybėms, atsakovė galėtų kreiptis dėl terminuotos motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Kadangi atsakovė savo gyvenimą yra pakeitusi gerąja linkme: lanko sūnų, nevartoja alkoholio ir nepriklauso asmenų, vartojančių alkoholinius gėrimus ar narkotines medžiagas, rizikos grupei, visais įmanomais būdais ieško darbo, turi pajamų pragyvenimui (dirba darbus, kad ir laikino pobūdžio, pagal darbo biržos siuntimą, gauna socialinę pašalpą), dirba ir atsitiktinius darbus, kuria ir turi saugias bei tinkamas sąlygas vaikui augti, ketina pakeisti gyvenamąją vietą, dėl ko teismui nėra pagrindo neterminuotai apriboti motinos valdžią. Teismas šių aplinkybių neįvertino, vadovaujantis CPK 376 straipsnio 1 dalimi, nepasinaudojo galimybe į teismo posėdį pakviesti specialistą tam, kad išsiaiškinti dėl gyvenimo sąlygų saugumo, dėl atsakovės priklausomybės nuo alkoholio, neapklausė nepilnamečio sūnaus, ar jis nori būti įvaikintas, ar ateityje norėtų gyventi su motina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu ištirti T. S. ir jos sugyventinio V. Z. gyvenimo ir buities sąlygas, ar jos yra tinkamos nepilnamečiui vaikui gyventi, asmenų moralines savybes, kurių aplinkoje gyvens nepilnametis vaikas. Todėl atsakovės apeliacinio skundo teiginys, jog teismas nesiėmė iniciatyvos išsiaiškinti atsakovės gyvenimo sąlygų, yra nepagrįstas ir klaidinantis teismą. Gautas atsakymas iš prieš tai minėtos institucijos rodo, kad T. S. ir jos sugyventinio V. Z. šeimoje nebūtų patenkinti nepilnamečio vaiko būtini poreikiai, nebūtų sudarytos higieninės ir psichologinės sąlygos, užtikrinančios vaiko saugumą ir asmenybės brandą. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus gauta informacija patvirtina, kad V. Z. nustatytas neįgalumas dėl turimos psichikos negalios, jam nustatytas 20 procentų darbingumo lygis. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos pajamas sudaro tik gaunama neįgalumo pašalpa, taip pat nustatytas neįgalumas jos sugyventiniui, su kuriuo gyvena jo motinai priklausančiame name, savo gyvenamojo būsto neturi, niekur nedirba, iš darbo buvo atleista dėl neatvykimo bei neraštingumo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad savo vaiką T. S. dažniau pradėjo lankyti tik 2010 metų pavasarį, o telefonu vaiko gyvenimu domėjosi visada. Nerimą kelia dabartinė atsakovės gyvenamoji aplinka, kuri yra bloga ir nesaugi vaikui gyventi ir prašo į šią aplinkybę atkreipti dėmesį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovo atstovas – prašė atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai: T. S. neįgaliojo pažymėjimas (b.l. 120), darbingumo lygio pažyma (b.l. 121), sprendimas dėl darbingumo lygio nustatymo (b.l. 122), išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b.l. 123), pažyma dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose (b.l. 124), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl draudžiamųjų pajamų valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti (b.l. 125), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie darbą (b.l. 126), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduota T. S. charakteristika (b.l. 127), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažyma dėl gyvenimo sąlygų (b.l. 138), gyvenimo sąlygų tyrimo aktas (b.l. 139-140), išrašas iš medicininių dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus LR CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės T. S. apeliacinio skundo ribose, t.y. apeliantei ginčijant tik sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo ir su tuo susijusių pasekmių. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovės apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas ir sudaro pagrindą teismo sprendimui pakeisti.
Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Tėvų valdžia baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam, o tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią ar vaiką atskyrus nuo tėvų įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.160 str.).
Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, t.y. nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotos visos šioje normoje išvardintos aplinkybės. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Toks apribojimas gali būti laikinas arba neterminuotas (CK 3.180 str.).
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatavo, kad atsakovė T. S., nors ir nėra visiškai abejinga sūnaus D. M. likimui (lanko sūnų globos institucijoje, bendrauja su sūnumi, pasveikina jį gimimo dienos proga, nori sūnų auginti pati), tačiau ji nesistengia ir neketina keisti savo elgesio bei gyvenimo būdo (toliau su sugyventiniu V. Z. gyvena jo motinai priklausančiame vienkiemyje, naudojasi vienu kambariu, buitis skurdi, jų pajamas sudaro socialinė pašalpa 306 Lt ir V. Z. neįgalumo pensija 360 Lt, papildomi uždarbiai, V. Z. ir jo motina yra ūmaus būdo, konfliktiški, agresyvūs), todėl motinos valdžią apeliantei apribojo neterminuotai. Apeliaciniame skunde atsakovė T. S. su tokia teismo išvada nesutinka, motyvuodama tuo, kad ji savo gyvenimą yra pakeitusi gerąja linkme: lanko sūnų, nevartoja alkoholio ir nepriklauso asmenų, vartojančių alkoholinius gėrimus ar narkotines medžiagas, rizikos grupei, visais įmanomais būdais ieško darbo, turi pajamų pragyvenimui (dirba darbus, kad ir laikino pobūdžio, pagal darbo biržos siuntimą, gauna socialinę pašalpą), dirba ir atsitiktinius darbus, kuria ir turi saugias bei tinkamas sąlygas vaikui augti, ketina pakeisti gyvenamąją vietą, dėl ko teismui nėra pagrindo neterminuotai apriboti motinos valdžią. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais sutinka iš dalies.
Lietuvos teisinėje sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismui nebuvo pagrindo apriboti motinos valdžią, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti atsakovės T. S. veiksmai (neveikimas) jos sūnaus atžvilgiu (iš esmės savo elgesio ir gyvenimo būdo nekeitimas teismo sprendimo priėmimo dienai – gyvenimas su ūmaus būdo sugyventiniu jo agresyviai ir konfliktiškai motinai priklausančiame vienkiemyje, naudojimasis vienu kambariu, skurdi buitis ir pan.) didžiąja dalimi priklauso nuo pačios atsakovės valios ir pastangų. Tai patvirtina ir naujai pateikti įrodymai – 2009-11-11 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažyma dėl gyvenimo sąlygų (b.l. 138) ir gyvenimo sąlygų tyrimo aktas (b.l. 139-140). Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas apribojo atsakovės T. S. motinos valdžią jos sūnaus atžvilgiu, nurodydamas visus CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytus tėvų valdžios apribojimo pagrindus, dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė dėl atsakovės motinos valdžios apribojimo, tačiau be pakankamo pagrindo motinos valdžią apribojo neterminuotai, neatsižvelgęs į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes.
Byloje nustatyta, jog atsakovė T. S. nėra abejinga sūnaus D. M. likimui - lanko sūnų globos institucijoje, bendrauja su sūnumi, pasveikina jį gimimo dienos proga, nori sūnų auginti pati. Tačiau nustatyta ir tai, kad ji gyvena su sugyventiniu V. Z. jo motinai priklausančiame vienkiemyje, naudojasi vienu kambariu, pajamas sudaro socialinė pašalpa 306 Lt ir V. Z. neįgalumo pensija 360 Lt, papildomi uždarbiai, V. Z. ir jo motina yra ūmaus būdo, konfliktiški, agresyvūs. Nurodytos aplinkybės įgalino pirmosios instancijos teismą padaryti išvadą, jog atsakovė nesistengia ir neketina keisti savo elgesio bei gyvenimo būdo, todėl motinos valdžią apeliantei apribojo neterminuotai. Apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė T. S. nurodė, kad ji savo gyvenimą yra pakeitusi gerąja linkme: lanko sūnų, nevartoja alkoholio ir nepriklauso asmenų, vartojančių alkoholinius gėrimus ar narkotines medžiagas, rizikos grupei, visais įmanomais būdais ieško darbo, turi pajamų pragyvenimui (dirba darbus, kad ir laikino pobūdžio, pagal darbo biržos siuntimą, gauna socialinę pašalpą), dirba ir atsitiktinius darbus, ketina pakeisti gyvenamąją vietą (yra įrašyta į eilę socialiniam būstui gauti). Šias aplinkybes patvirtina atsakovės pateikti nauji įrodymai: neįgaliojo pažymėjimas (b.l. 120), darbingumo lygio pažyma (b.l. 121), sprendimas dėl darbingumo lygio nustatymo (b.l. 122), išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b.l. 123), pažyma dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose (b.l. 124), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl draudžiamųjų pajamų valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti (b.l. 125), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie darbą (b.l. 126), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduota T. S. charakteristika (b.l. 127), išrašas iš medicininių dokumentų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nesistengia ir neketina keisti savo elgesio bei gyvenimo būdo, nėra visiškai teisinga.
Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Ieškovas (prokuroras) šioje byloje prašė apriboti tiek tėvo, tiek motinos valdžią neterminuotai ir pirmosios instancijos teismas šį prašymą patenkino, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju motinos valdžią tikslinga apriboti laikinai, tai yra pakankamas pagrindas taikyti švelnesnį motinos valdžios apribojimo būdą, kuriam esant be atskiro motinos sutikimo vaikas negalėtų būti įvaikintas (CK 3.180 str. 3 d.). Konkrečių faktinių aplinkybių, dėl kurių teismas pasirinko neterminuotą, bet ne laikiną motinos valdžios apribojimo būdą, nustatymas ir įvertinimas šioje byloje nėra teisingas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas dėl parinkto motinos valdžios apribojimo būdo ir atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, mano, jog tikslinga nustatyti laikiną atsakovės motinos valdžios ribojimą vienerių metų laikui, turint vilties, kad tai yra pakankamas terminas motinai pasitaisyti ir vėliau tinkamai įgyvendinti motinos valdžią savo sūnaus atžvilgiu. Dėl to teisėjų kolegija, neperduodama bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl motinos valdžios apribojimo būdo, netinkamai teismui įvertinus byloje esančius įrodymus ir konkrečias aplinkybes (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą pakeisti, nustatant, jog T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) motinos valdžia nepilnamečio sūnaus D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu apribojama laikinai – vienerių metų laikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2011 m. vasario 2 d.).
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.