Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1059-1078/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-04-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-1282-1078/2020Nutartis · 2020-11-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-23
Bylos Nr.
1-1059-1078/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59776-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
M. Š.
Advokatai
Vidmantas Martyšius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1059-1078/2019Proceso Nr. 1-01-1-59776-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Julijai Tiukšai,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,kaltinamajam M. Š. (M. Š.), kaltinamojo gynėjui advokatui Vidmantui Martyšiui,vertėjaujant Olgai Macijauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas, teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis, 2018 m. gruodžio 18 d., apie 21.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pastatu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį Toyota Avensis valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,32 promilės etilo alkoholio), šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Paaiškino, jog 2018 m. gruodžio 18 d. buvo pas draugą, vartojo alkoholį, išgėrė nedaug - dviese apie 1 litrą degtinės, o tada nusprendė važiuoti namo. Draugas gyvena Vilniaus rajone, Bezdonių kaime, iš ten jis ir važiavo, važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Įvykio metu vairavo pažįstamam priklausantį automobilį. Suprato, kad sėda už vairo būdamas neblaivus. Kaltinamasis nurodė, kad praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs. Taip pat buvo teistas ir Vokietijoje už plėšimą, tačiau vieką padarė 1999 m., o Vokietijoje jį nuteisė 2012 m., jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, bausmę yra atlikęs. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad šiuo metu oficialiai niekur nedirba, verčiasi nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu, tačiau nei verslo liudijimo, nei individualios veiklos pažymėjimo nėra išsiėmęs, planavo įsidarbinti vairuotoju. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jis beveik nevartoja alkoholio, jį vartoja tik vieną ar du kartus per metus, tačiau šįsyk taip ir gavosi, kad išgėrė ir vairavo. Savo elgesį vertina labai blogai, kadangi negalima girtam vairuoti. M. Š. nurodė, jog prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoju paskirti jo brolį J. Š., teigė, jog pastarasis gali jam daryti teigiamą įtaką, nes jie daug bendrauja, taip pat bendravo ir iki įvykio ir dabar, jų santykiai yra artimi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. Š. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 18 d. metu jo draugui R. priklausančiu automobiliu Toyota Avensis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurį iš R. ketino pirkti, nuvažiavo į Vilniaus rajone esantį Bezdonių kaimą. Kaime su draugu vartojo alkoholį - gėrė degtinę. Vakare nusprendė važiuoti į namus, į Vilnių. Neblaivus atsisėdo prie minėto automobilio vairo ir važiavo Nemenčinės plentu, Antakalnio ir Žirmūnų gatvėmis. (duomenys neskelbtini) g. jo vairuojamą automobilį sustabdė policija ir jį sulaikė (b. l. 22).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. Š. nurodė, kad laikosi anksčiau išreikštos pozicijos ir labai neigiamai vertina savo elgesį (b. l. 24).

Ikiteisminio tyrimu metu apklausta liudytoja U. Š. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniuje patruliavo kartu su policijos vyr. patruliu V. N., kai apie 21.24 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Žirmūnų g. link Kareivių g. važiuoja automobilis Toyota Avensis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuodami (duomenys neskelbtini) pastatu, pastebėjo šį automobilį ir sustabdė. Priėjusi prie automobilio ir bendraudama su vairuotoju, pajautė nuo šio sklindantį aitrų alkoholio kvapą, vairuotojas kalbėjo nerišliai. Vairuotojas su savimi neturėjo nei automobilio dokumentų, nei vairuotojo pažymėjimo. Patikrinusi duomenų bazę nustatė, kad automobilį vairavo M. Š.. Kilus įtarimui, kad M. Š. neblaivus, patikrino jo girtumą. Alkotesteriu M. Š. nustatė 2,07 prom. girtumą. Kitas policijos ekipažas vairuotoją nuvežė į priklausomybės ligų centrą (b. l. 35). Iš esmės analogiškas aplinkybes U. Š. nurodė ir savo 2018 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 7).

Iš M. B. 2018 m. gruodžio 18 d. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 18 d. apie 21.20 val. važiuojant Nemenčinės pl. ties „Maxima“ parduotuve pastebėjo nuo Nemenčinės pusės atvažiuojantį automobilį Toyota Avensis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pavojingai manevravo ir sukėlė abejonių dėl blaivumo. Surinkęs 112 ir informavęs pareigūnus, sekė minėtą automobilį iš paskos. Automobilis iš Milašiaus g. pasuko į Žirmūnų g. ir buvo sulaikytas Žirmūnų g., ties (duomenys neskelbtini) degaline. Automobilį vairavo M. Š., kuris važiavo vienas. Akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas buvo neblaivus ir elgėsi neadekvačiai (b. l. 8).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2018 gruodžio 18 d. 21.27 val. užregistruotas įvykis, jog Nemenčinė-Vilnius-Žirmūnai keliu, Vilniuje, važiuoja automobilis Toyota Avensis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 5-6).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARJK-0104 išrašo nustatyta, jog M. Š. 2018 gruodžio 18 d. apie 21.41 val., nustatytas 2,07 prom. girtumas (b. l. 15).

Iš byloje esančios 2018 gruodžio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 12426/2018(01) nustatyta, kad M. Š. kraujyje, paimtame 2018 m. gruodžio 18 d., 22.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,32 prom. etilo alkoholio (b. l. 17).

VšĮ Emprekis pateiktais duomenimis, vidutinė automobilio Toyota Avensis 2.2 D4D Wagon Linea Sol kaina 4140 Eur su PVM (be PVM – 3422 Eur.) (b. l. 9).

Iš byloje esančio VĮ Regitra pažymos nustatyta, kad automobilio Toyota Avensis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra R. K. (b. l. 10).

Iš byloje esančio Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad M. Š. vairuotas automobilis po įvykio buvo nuvežtas saugojimui į aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 11).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad M. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos U. Š. parodymai, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad M. Š. kraujyje nustatyta 2.32 promilių etilo alkoholio koncentracija. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad M. Š. 2018 m. gruodžio 18 d., apie 21.30 vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), jo kaltė įrodyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Nors ir baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog M. Š. 2012 m. lapkričio 16 d. Vokietijos Federacinės Respublikos pripažintas kaltu dėl vagystės po neteisėto patekimo į privačią teritoriją ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė (b. l. 26-27), tačiau byloje nėra surinkta tikslių duomenų apie padarytą nusikaltimą užsienio valstybėje ir joje priimtą nuosprendį. Anot paties kaltinamojo, užsienio valstybėje paskirtą bausmę jis yra atlikęs. Pažymoje apie asmens teistumą nurodoma, jog asmuo buvo atleistas nuo bausmės. Kaltinamasis teisme teigė, jog Vokietijoje jis buvo nubaustas už 1999 m. padarytą veiką. Vokietijos Federacinės Respublikos institucijos sprendimas nebuvo pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje, dėl ko taip pat nėra duomenų dėl teistumo (baustumo) trukmės, padarytos veikos kvalifikacijos ir t.t., todėl atsižvelgiant į tai, jog visos abejonės, kurių nėra įmanoma pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai, teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog M. Š. 2012 m. lapkričio 16 d. buvo pripažintas padaręs Vokietijos Federacinėje Respublikoje uždraustą veiką, negali sukelti teisinių pasekmių, o M. Š. laikytinas asmeniu primą kartą padariusiu nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis viso proceso metu kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, tačiau nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu neišreiškė, jog gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Apklausiamas teisme nurodė, kad jis blogai vertina savo elgesį, jog sėdo už vairo neblaivus, paaiškino, kad elgesį vertina kritiškai, nes pažeidė taisykles. Poziciją, jog jis visgi gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamasis išreiškė tik kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu, kuomet jau buvo išklausęs prokuroro baigiamąją kalbą, kurioje prokuroras būtent ir pažymėjo, jog kaltinamojo pozicija padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu neleidžia spręsti klausimo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, įvertinus tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog kaltinamojo išreikštas gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra deklaratyvus, pagrįstas tik siekio būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas tinkamo laiduotojo parinkimas, kuriam keliamas reikalavimas atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Itin svarbu yra įvertinti asmens, prašančio perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą, asmenines savybes ir gebėjimą daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis Nr. 1A-632-851/2017).

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas kaltinamojo brolio J. Š. prašymas atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdžio metu apklaustas J. Š. nurodė, kad jis yra kaltinamojo brolis, su kaltinamuoju bendrauja labai artimai, kadangi gyvena viename bute, mano, kad broliui gali daryti teigiamą įtaką, pasireiksiančią pokalbiais, patarimais. Nurodė, kad ir iki teismo nagrinėjamo įvykio su broliu (kaltinamuoju) taip pat bendravo labai artimai, įtakos dėl jo padarytos nusikalstamos veikos negalėjo padaryti, kadangi nebuvo šalia, nuspėti tokį dalyką neįmanoma. Atsakydamas į teismo bei proceso dalyvių klausimus, J. Š. nurodė, kad jo brolis kažką minėjo, kad Vokietijoje buvo nuteistas, tačiau jis (J. Š.) tuo nelabai domėjosi. Atsakydamas į klausimą, kuo užsiima jo brolis, J. Š. nurodė, kad brolis yra bedarbis, gyvena iš sugyventinės pajamų, žino, kad brolis ketina įsidarbinti, tačiau kur – nežino, nes tai jo brolio, o ne jo asmeniniai reikalai. Taip pat, atsakydamas į klausimus apie brolio pajamas, nurodė, kad brolį išlaiko sugyventinė, atsakydamas į gynėjo klausimus nurodė, kad brolio pajamas sudaro ir iš nekilnojamojo turto prekybos gaunami pinigai, tačiau to jis nenurodė, kalbėdamas apie brolio pajamas, nes tai yra jo brolio asmeniniai reikalai. J. Š. taip pat nurodė, kad jis gali būti savo brolio laiduotoju, nes jie daug bendrauja ir gali daryti pozityvią įtaką.

Teismas, svarstydamas BK 40 straipsnio nuostatų taikymą, daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti J. Š. tinkamu laiduotoju. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nors J. Š. yra neteistas ir jo atžvilgiu nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų, tačiau praeityje jis ne sykį baustas administracine tvarka, kas laiduotoją J. Š. charakterizuoja neigiamai, kaip teisės aktų pažeidėją. Teismas pažymi, kad asmuo, kuris pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, negali būti tinkamu pavyzdžiu ir autoritetu kitam asmeniui, taip pat linkusiam pažeidinėti įstatymų nustatytą tvarką. Be to, teismo posėdžio metu išklausius laiduotoju prašomo skirti J. Š., kyla pagrįstų abejonių dėl jo galimybių daryti teigiamą poveikį kaltinamajam. Nors jis nurodė, kad savo brolio elgesį, kuomet pastarasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vertina kritiškai ir mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką, tačiau laiduotojas nesugebėjo konkrečiau ir detaliau paaiškinti, kokią objektyviai teigiamą įtaką jis gali daryti savo penkiolika metų vyresniam broliui. J. Š. teigė, kad teigiamą įtaką broliui gali daryti, nes daug ir atvirai su juo bendrauja, tačiau nurodė, kad jam brolis tik minėjo, kad buvo nuteistas Vokietijoje, jis (J. Š.) tuo nesidomėjo (nors iš bylos medžiagos matyti, jog M. Š. buvo suimtas, pagal Europos arešto orderį perduotas į Vokietiją, ten atliko bausmę, todėl lieka neaišku, kaip neva labai artimai bendraujantis brolis tokių aplinkybių galėjo nelabai žinoti), J. Š. taip pat nėra žinoma, kur brolis ketina įsidarbinti, kuo verčiasi, nes tai, anot J. Š., yra jo brolio asmeniniai reikalai. Be to, J. Š. nurodė, kad tiek iki nagrinėjamo įvykio, tiek po jo, jis su broliu bendravo vienodai daug, tačiau akivaizdu, kad nors jų bendravimas ir ilgalaikis, tačiau nėra visiškai atviras, ir, akivaizdu, jų bendravimas M. Š. iki šiol įtakos nedarė, todėl nėra aišku, kokią įtaką galėtų padaryti ateityje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog J. Š. galimybė daryti nuolatinę teigiamą įtaką M. Š. yra deklaratyvi, galimai nulemta formalaus siekio įgyvendinti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus. Taigi šios aplinkybės patvirtina faktą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šiuo atveju negali būti taikomas. Teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės (laiduotojo galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui) negali būti pakankamas pagrindas pripažinti J. Š. tinkamu laiduotoju, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką M. Š. būtų akivaizdi. Nesant tinkamo laiduotojo, pagrindo atleisti M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šiuo atveju nėra.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę M. Š., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – duomenų apie galiojantį teistumą nėra, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirbantis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. Š. skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis bei dydis, t. y. bauda, kurios dydis artimas minimumui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, M. Š. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 18 d. 21.40 val. iki 2018 m. gruodžio 19 d., 11.49 val. (1 para) (b. l. 31, 33).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Kadangi BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką M. Š. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad M. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytas jo neblaivumas (2.32 promilės), jis nedirbantis, duomenų apie galiojantį teistumą nėra, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kaltinamajam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas lygus šios priemonės taikymo vidurkiui, t. y. 2 metų terminas. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – R. K. (b. l. 10). Į bylą yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilis Toyota Avensis 2.2 D4D Wagon Linea Sol įvertintas 4140 Eur sumai, tačiau į šią sumą įtrauktas ir automobilio pardavimo ar pirkimo atveju valstybei mokėtinas 21 proc. PVM mokestis, kuris sudaro 718 eurų. Manytina, kad nustatant konfiskuotino turto vertę, šiuo atveju PVM mokestis iš 4140 eurų sumos turėtų būti išskaičiuotas, kadangi nei kaltinamasis M. Š., nei automobilio savininkas nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas. Analogiškos pozicijos dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo M. Š. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Avensis 2.2 D4D Wagon Linea Sol, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vertė be pridėtinės vertės mokesčio, t.y. 3422 Eur.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

M. Š. (M. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), ir skirti jam 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Š. skirti galutinę bausmę – 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 18 d. 21.40 val. iki 2018 m. gruodžio 19 d., 11.49 val. (1 parą), prilyginant 2 MGL dydžio baudai, nustatyti galutinį bausmės – baudos dydį –48 MGL, t. y. 2400 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti M. Š. baudžiamojo poveikio priemones:

· draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

· turto konfiskavimą bei išieškoti iš M. Š. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3422 Eur, į valstybės biudžetą.

M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžio nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“ tikslu informuoti apie M. Š. atžvilgiu taikytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti M. Š., kad:

1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė