- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-30
- Bylos Nr.
- 1-96-593/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kaltinamasis
- A. L.
- Advokatai
- Marius Kuzminovas
- Kategorijos
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Indrei Karpienei, dalyvaujant
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, išsituokęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuo 2010-08-16 iki 2013-11-14 būdamas UAB “ (duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) miestas) direktoriumi ir vykdydamas kasininko pareigas aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 14 str. 2 d. būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, 21 str., būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 30 p. būdamas atsakingas, kad bendrovėje būtų laikomasi šių taisyklių, pagal 1999 m. birželio 3 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų (nutarimo redakcija patvirtinta LRV 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370, įsigaliojo nuo 2008 m. balandžio 30 d.), patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių” 9 p. būdamas atsakingas už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizacijos duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą, pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo
4 str., kuriame nurodyta, kad bendrovės apskaita turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams,
6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu,
12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu ar jiems pasibaigus ar įvykus,
9 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis,
16 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai
registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine tvarka, apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 (nutarimo redakcija patvirtinta LRV 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 370, įsigaliojo nuo 2008 m. balandžio 30 d.) patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių” 3 p., kuriame nurodyta, kad įmonės privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą,
- neorganizavo atsargų (atsarginių dalių, medžiagų, inventoriaus, grynųjų pinigų) gautinų ir mokėtinų skolų inventorizacijų 2012-12-31 dienai ir šių inventorizacijų duomenų nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, tuo bendrovės 2012 m. finansinės atskaitomybės apskaitos duomenų 2012-12-31 nepagrindė trumpalaikio turto (atsargų, pinigų), mokėtinų ir gautinų sumų inventorizavimo duomenimis,
- pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui apskaityti registruose ūkines operacijas, kurios nepagrįstos apskaitos dokumentais, nes bendrovės buhalterinės apskaitos registruose nurodė 13 091,72 Lt didesnę atsargų vertę, negu jų buvo faktiškai,
- organizavo tikrovės neatitinkančių 2013 m. gegužės 1 d. medžiagų, prekių nurašymo aktų Nr. 2013/05-01 ATD, 2013/05-02 ir 2013/05-03 INV surašymą ir pateikė šiuos aktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims apskaityti registruose, dėl ko registre „Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštis“ 2014-01-01“ apskaityta neįvykusi ūkinė operacija – 3 477,72 Lt atsargų nurašymas į pardavimų savikainą, nors faktiškai šios atsargos nebuvo panaudotos autoserviso paslaugoms atlikti bei tentų gamybai, tuo nepagrįstai padidinant bendrovės išlaidas ir sumažinant bendrovės turtą,
- prekių perdavimo bankroto administratoriui dokumentuose nurodė kitokius kodus 17 (septyniolikos) pavadinimų atsargų, nei jie yra UAB „(duomenys neskelbtini) atsargų apskaitos dokumentuose, todėl nėra galimybių įvertinti šių atsargų, t. y. nustatyti ar jos apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir nustatyti jų vertę,
- surašė ir įtraukė į kasos apskaitos registrus 2012-06-29 kasos pajamų orderį KTS Nr. 53, ir kasos išlaidų orderį, kuriame nurodyta jam išmokėta 163 000 Lt paskola pagal 2012-06-29 sutartį Nr. 2012/06-01, tuo pateisinant susidariusį kasoje trūkumą.
Dėl šių nustatytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-06-03, iš dalies negalima nustatyti UAB “ (duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Šiais veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat jis dirbdamas UAB “ (duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) m. direktoriumi nuo 2010-08-16 iki 2013-11-14 ir tuo metu atlikdamas kasininko pareigas, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 (2003 m. gruodžio 11d. Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, 2010-10-29 – 2013-11-14 laikotarpiu iššvaistė jo žinioje užimamų pareigų pagrindu buvusį, didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ – turtą 185965 Lt (53 859,18 Eur) vertės šiomis aplinkybėmis:
Laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d. iki 2012 m. birželio 29 d. iš bendrovės kasos ūkio išlaidoms avansu gaudamas pinigines lėšas, viso 278319,14 Lt, dalį lėšų panaudojo bendrovės reikmėms ir pateikė pinigų panaudojimą pateisinančius dokumentus 120 601,27 Lt sumai, likusių pinigų 157 717,87 Lt, į bendrovės kasą negrąžino, o buhalterinėje apskaitoje šių pinigų trūkumą pagrindė 2012-06-29 neva sudaryta paskolos sutartimi Nr. 2012/06-01 163000 litų sumai ir kasos išlaidų orderiu serija KTS Nr. 43;
Be to, Kauno apygardos teismui 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2232-527/2013 UAB „(duomenys neskelbtini)" iškėlus bankroto bylą, jis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo IX-216 10 str. 4 d. 6 p. bei teismo nustatytu 10 dienų laikotarpiu privalėdamas perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, to nepadarė ir teismo paskirtam bankroto administratoriui N. S. nei per nustatytą 10 dienų laikotarpį nei vėliau neperdavė UAB „(duomenys neskelbtini)" turto:
Grynų pinigų likučio kasoje, susidariusio 2013-04-30 dienai – 7728 Lt, kompresoriaus BK Advenced su diržine pavara 400V 7,5KW 500L – 462 Lt vertės bei atsargų (atsarginių dalių, degalų, medžiagų ir kita) už 13 092 Lt taip pat 6 966 Lt avansu išduotų pinigų, jų neperduodamas bankroto administratoriui ir pagal apskaitos dokumentus nepanaudojęs bendrovės veikloje.
Tokiu būdu A. L. iššvaistė didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą 185965 Lt (53 859,18 Eur) vertės.
Šiais veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
A. L. kaltę pripažino dalinai, nurodydamas, jog tikrai nesidomėjo tvarkoma buhalterine apskaita, elgėsi nerūpestinai, tačiau nurodė, jog turto nepasisavino, jo nešvaistė, visi pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje, taip pat buvo apgautas kitų įmonės akcininkų G. P. ir K. Š..
A. L. paaiškino, jog verslas prasidėjo pasiūlius K. Š. ir G. P.. G. P., kai A. L. paklausė, ar nežino kur galėtų įsidarbinti, pasakė, kad jis turi žmogų, kuris išsuks bendrovę ir kad sutvarkys visus buhalterinius reikalus. Susitikę trise, t. y. kartu su K. Š. ir G. P. viską aptarė. Verslo pradžia buvo A. P. turimos bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, vėliau nutarė kurti naują firmą – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasiskirstė, kad G. P. ir K. Š. turės po 40 procentų akcijų, o A. L. – 20 procentų (jis neturėjo pinigų didesniam akcijų procentui) ir taps bendrovės direktoriumi. Pradžioje viskas buvo gerai, sunkvežimių servisas klestėjo. Po to pradėjo kauptis skolos, nes G. P. nesumokėdavo už remontą ir detales. „(duomenys neskelbtini)“, kurio direktorius buvo G. P., tempė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į apačią. Sumažėjo serviso veikla, atsirado įsiskolinimai už detales. K. Š. aiškino, kaip teisingai ,,užbankrotinti“ įmonę, bet A. L. nenorėjo, jog įmonė bankrutuotų. Tačiau dėl skolų buvo nutraukta sutartis su ,, (duomenys neskelbtini)“, kai iš ten buvo iškraustyti, ieškojo naujų patalpų ir jas išsinuomojo Elektrėnų gatvėje. Nuo pat pradžių ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę įmonės apskaitą vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieš tai buvusi bankrutavusi įmonė „BV transportas“. Šiai įmonei vadovavo K. Š.. A. L. nurodė, jog nors buvo įmonės direktorius, bet realiai dirbo mechaniko, vadovo darbą ir rūpinosi, kad įmonė uždirbtų kuo daugiau pinigų, dirbo su klientais, organizacijomis ir žmonėmis, dalyvavo ten, kur reikia organizuoti serviso darbą. Žinojo, kur ir kiek reikės mokėti už remontą, kur pigiau nupirkti detales. Realiai verslui vadovavo K. Š.: verslo išsukimui, pinigų panaudojimui ir išleidimui. A. L. teigia, jog visus dokumentus (sąskaitas faktūras) pateikdavo buhalterijai. Buhalterija darydavo detalių nurašymus, tvarkydavo likučius ir sąskaitas. A. L., kaip direktorius, domėdavosi bendrove – žinojo, kiek išleista pinigų, kiek kas skolingi. Buvo įmonių, kurios buvo nesumokėję 10 000 Lt ir po to bankrutavę. Teigia, jog K. Š. kontroliavo visą dokumentaciją, nuslėpdavo PVM.
Dėl kaltinimo, kad nepateikė buhalterėms apskaityti registruose ūkines operacijas, kurios nepagrįstos apskaitos dokumentais, kad nurodė didesnę atsargų vertę, negu faktiškai yra, paaiškino, jog visus dokumentus buhalterijai pateikdavo. Viskas buvo pirkta pagal sąskaitas. Galbūt mėnesio bėgyje nespėdavo sutvarkyti dokumentų, todėl galimai užsilikdavo likučiai. Jis vienas surašydavo, ką reikia nurašyti ir perduodavo buhalterėms, po to daugiau nesigilino į buhalterinę pusę. Fiziškai yra taip, kad detalės ne visos tinka ir jos lieka, jų negalima parduoti, dėl to yra susikaupę detalių likučiai. Šias detales reikėdavo nurašyti bet kokiu atveju. Likučiai buvo aktuojami, buhalterėms pateikiamas detalių, kurias reikia nurašyti, sąrašas. Įmonėje būdavo atliekama inventorizacija, buvo žiūrima kiek natūroje yra detalių – jis žinojo, kiek pirko detalių ir kokios buvo neįdėtos. Inventorizacija buvo daroma visą laiką, tik ji yra neįteisinta ir nesutvarkyta buhalteriškai, nors viską jis surašydavo ir perduodavo buhalterėms. Susikaupusių likučių realiai nebuvo daug, tačiau buhalterijoje tų likučių buvo daugiau, nes jie vedė dvigubą buhalteriją. A. L. duodavo ką nors pasirašyti už dviejų mėnesių laikotarpį, bet jis nesigilindavo prieš pasirašydamas – ką paduodavo, tą ir pasirašydavo. Dėl netinkamo kodavimo, nurodė, jog detales koduoja pardavėjas, jokio kitokio kodavimo KT servise nebuvo. Pajamuojant įrašoma sąskaita faktūra ir pagal ją įrašomas kodas. Kiek yra pardavėjų, tiek ir kodų, ta kodų sistema yra klaidinga. Operacijas su kasos pajamų orderiais, kasos išlaidų orderiais tvarkė buhalterės, pats A. L. neišrašinėjo kasos pajamų orderių. Gali būti, kad yra pasirašęs ant orderio KTS Nr. 53, pagal kurį įneštas į bendrovės kasą nepanaudotas avansas 157300 Lt, nes gale mėnesio pasirašinėdavo ant visų dokumentų. Būdavo, kad po dar sekančio mėnesio pasirašinėdavo ant įvairių dokumentų, nes jam buvo sakoma, kad taip reikia, o jis pasitikėjo buhalterija. Nepastebėjo ant ko pasirašė. Grynųjų pinigų buhalterės netvarkydavo. A. L. teigia, jog jis buvo pastatytas prieš faktą – atsiradusią skolą įmonėje ir apkaltintas, kad iššvaistė pinigus, o po to šantažuojamas. Jam buvo pasakyta, kad vienintelis šansas – paimti paskolą. Kai suprato, kad jį čia taip ,,padarė“, tai pradėjo daryti garso įrašus tam, kad matytųsi, jog jis reikalauja, jog buhalterija būtų sutvarkyta. A. L. nurodė, jog jis pajamuodavo nupirktas ir parduotas prekes, išrašydavo sąskaitas klientams. Tai visos jo funkcijos, kurias atlikdavo buhalterinėje sistemoje. Nuotoliniu būdu nieko keisti negalėjo. Prie buhalterinės programos turėjo prisijungimą, prisijungdavo buhalterių kodais – ,, (duomenys neskelbtini)“ arba ,,Vilma“, savo kodo neturėjo. Turėjo galimybę pakeisti sąskaitas sistemoje, jeigu padarydavo klaidų. Jeigu sąskaita jau buvo išrašyta, tai tą sąskaitą perbraukdavo, nes ji jau turėdavo numerį, įdėdavo į segtuvus, kurie keliaudavo į buhalteriją ir tada išrašydavo naują sąskaitą, tačiau taip būdavo nedažnai.
Prasidėjus bankroto procedūrai (ją iniciavo ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai dėl neišmokamų atlyginimų), reikėjo kažkur pasidėti įmonėje turimus didelius daiktus. Juos pervežė į Elektrėnų gatvę, tačiau atvažiavęs su bankroto administratoriumi šio kompresoriaus nerado, buvo likę tik vamzdeliai. Kiek žino, prieš tai ten buvo atvažiavęs G. P., pasakė, kad A. L. nebebus ir paėmė visą turtą.
Balansus pateikdavo K. Š. įmonė ,, (duomenys neskelbtini)“, pats A. L. net nežino, kaip tai reikėtų padaryti, jis tik pasirašydavo. Atvažiuodavo mėnesio gale, būdavo sudėti popieriai, sąskaitos, kurias jam reikėdavo pasirašyti. Nežino, kada reikia pateikti balansą.
Detalėms, kurios buvo sudėtos į G. P. automobilį, sąskaitos nebūdavo išrašomos. Tų detalių buhalterija nenurašydavo. 2013 metų balandžio mėnesį „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo.Teigia, jog buvo priverstas mokėti asmeniškai K. Š., surašant vekselį.
2013 metų sausio mėnesį (duomenys neskelbtini) dar vykdė veiklą. Už sausį buvo gauta nemažai pajamų ir K. Š. savo iniciatyva persivedė 3 000 Lt UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Jau nuo 2013 metų pradžios A. L. teigia, jog sakydavo K. Š., kad reikia sutvarkyti buhalteriją, tačiau G. P. ir K. Š. sakydavo, kad buhalterija bus sutvarkyta, jei A. L. sumokės bendrovei ir perpirks iš jų akcijas.
Grynieji pinigai buvo pas A. L., nes jis atliko kasininko funkcijas. Grynaisiais pinigais mokėdavo klientams. Pinigus išgrynindavo mėnesio gale, kai reikėjo mokėti darbuotojams. Bendrovės pinigai buvo investuojami tik į verslą, mokėjimui už detales, darbo užmokestį ir taip toliau. Mano, kad K. Š. specialiai nerado pirminių dokumentų, nes jo firma ,,makliavojo“, kaitaliojo PVM. 163 000 Lt faktiškai nesiskolino. 2013 metų sausio – gegužės mėnesį A. L. intensyviai dirbo buhalterijos sutvarkymo klausimu. Darė garso įrašus, nes norėjo užfiksuoti, ką išdarinėja K. Š. ir G. P.. Garso įraše nemažai yra, kur K. Š. kalba arogantiškai ir yra pasakęs, kad ,,jeigu mes geruoju, tai aš tvarkau, o jeigu ne, tai aš tave suėsiu“. Iš pradžių padarė skolininku buhalteriškai. Realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ trečdalis pajamų būtų iš „(duomenys neskelbtini)“, bet jis nieko nemokėjo, o už detales atsiskaityti reikėdavo. ,, (duomenys neskelbtini)“ automobiliai buvo remontuojami be eilės ir be jokių mokesčių, sąskaitų faktūrų už darbą G. P. įmonei neišrašinėjo, rašydavo tik sąskaitas faktūras už detales, bet jis neapmokėdavo, todėl kaupėsi skolos. Jokios detalės ,,neplaukė į šoną“ - dirbant su tentais yra labai daug smulkių detalių (pvz. kniedės, žiedukai, diržai ir t.t.), kurių taip smulkiai nelabai įmanoma nurašyti, todėl teikdavo sąskaitą faktūrą už atliktus darbus ir neįrašo, kiek kokių medžiagų panaudota, nes ta sąskaita faktūra gali būti labai ištęsta.
K. Š. irgi turėjo realios naudos, nes kiekvieną mėnesį buvo pervedama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 800 Lt. Po to nuo 2013 metų K. Š. pradėjo reikalauti po 1000 Eur už tai, kad teikia konsultacijas, grasino susidoroti su juo, kai susidorojo su ne viena įmone, grasino ,,baudžiaku“.
Šalies argumentai
A. L. nurodė, jog suprato, kad buvo bendrovės direktoriumi, tačiau buvo ,,užliūliuotas“ K. Š. gražiais žodžiais ir pasitikėjo juo, todėl netvarkė buhalterinės apskaitos. Paskolos sutartį pasirašė K. Š. raginimu, tikslu, kad viskas būtų tvarkoje buhalteriškai. Tik dabar suvokė, kad dėl pasirašytos paskolos sutarties iš jo galima prašyti grąžinti pinigus, tuo metu galvojo, kad čia tik buhalterija ir nieko tokio. ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 7000 iki 10000 litų buvo skolingos keturios įmonės, kurios bankrutavo.
Perskaitytoje pokalbių stenogramoje (9 t. 96 b. l.) paaiškino, kad kalbama apie išmokėtus prieš Kalėdas darbuotojams priedus, kurie norėdavo darbo užmokestį gauti grynais pinigais. Perskaitytoje stenogramoje (9 t. 78 b. l.) kalbama kad A. L. nešė viską į bendrovę, jokio turto per tą laiką neįsigijo, pats neturėjo asmeniško automobilio, du metus dirbo ir nesigilino į buhalteriją. Dėl pokalbių stenogramoje (9 t. 100 b. l.) A. L. teigia, jog tada išsitraukė visas sąskaitas ir prie kiekvienos rašė, kur kas buvo sudėta, bandė paaiškinti, kur kas yra, tačiau jam buvo pasiūlyta perpirkti akcijas. Net pasirašė du vekselius, kad tik jį paliktų ramybėje. Kalbama apie G. P. skolą už darbus, kuri per pirmus metus buvo 53 000 Lt. Nežino, ar tarėsi su G. P. nurašyti jo skolas.
Jo teismui posėdžio metu pateiktuose atspausdintuose dokumentuose, kuriuos jis atsispausdino iš buhalterinės programos po to, kai K. Š. ėmė jį šantažuoti, akivaizdžiai matomi ranka daryti taisymai. 2012 m. gruodžio 5 d. ir gruodžio 31 d. kasos orderiai yra vienodais numeriais, tai rodo, kad vienu orderiu A. L. paėmė 2700 Lt, o kitu – 56 000 Lt. Teigia, jog jokių pinigų negavo, o byloje vien tik suklastoti dokumentai. Paskolos grąžinimo jokio nebuvo. Visi kasos orderiai eina didėjimo tvarka ir negali eiti pirmiausi Nr. 51, o po to tik Nr. 50, kaip yra čia padaryta. Dokumentus atsispausdino norėdamas įrodyti, jog prieš jį vyksta kažkokie dalykai. G. P. 2000 Lt įnašą padarė seniai (ne gruodžio 5 d. o žymiai anksčiau), bet jis niekur nebuvo pažymėtas, tą orderį pasirašė tik 2010 metų pabaigoje.
Liudytojas K. Š. nurodė, jog 2010 m. vasarą G. P. pasiūlė steigti uždarąją akcinę bendrovę, kurios veikla būtų automobilių remonto servisas. Sakė, kad jis turi pažįstamą, kuris sutiktų dirbti ir vadovauti servisui. Kadangi pats pagal išsilavinimą transportininkas, tai ši mintis patiko, susitiko su A. L., kuris jam paliko labai gerą įspūdį, nes jis nusimanė apie tokį verslą. Paminėjo, kad turi keletą darbuotojų ir klientų, kas buvo privalumas. Tada trise nutarė steigti akcinę bendrovę. K. Š. su G. P. turėjo po 40 % , o A. L. turėjo 20 % įmonės akcijų. Direktoriumi buvo paskirtas A. L.. Išsinuomojo patalpas „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir servisas pradėjo veiklą. Pradžioje reikėjo padaryti papildomus akcininkų įnašus serviso įrangos supirkimui. Po to, kaip akcininkai laukė, kada gaus dividendų. Iš pradžių viskas vyko sklandžiai. Tačiau 2012 m. balandžio – gegužės mėn. paaiškėjo, kad bendrovės sandėliuose pagal buhalterinę apskaitą yra prisikaupusių detalių, nors realiai jų būti neturėjo, nes serviso darbo principas buvo toks, kad automobilį apžiūri, užsako detales ir jos iškart yra įdedamos į automobilį. Praktiškai serviso lentynos turėjo būti tuščios. Realiai taip ir buvo, bet buhalteriniuose dokumentuose jų buvo daug. A. L., kaip atskaitingas asmuo iš bendrovės kasos kiekvieną mėnesį išsiimdavo pinigų, tačiau tik daliai jų pateikdavo dokumentus, t. y. PVM sąskaitas faktūras, todėl buvo susikaupusi nemaža suma. Su G. P. pasikvietė A. L. pasikalbėti. Bandė aiškintis, kodėl taip atsitiko. Paaiškėjo, kad A. L. dalį bendrovės lėšų naudojo asmeniniais tikslais ir pasirodo, kad bendrovės medžiagomis ir pinigais buvo remontuojami jo pažįstų automobiliai, nes sąskaitų faktūrų nebuvo, o A. L. pinigus buvo gavęs. Vėliau „(duomenys neskelbtini)“ dėl įsiskolinimo nutraukė nuomos sutartį, A. L. išsinuomojo (duomenys neskelbtini) kitas patalpas ir bandė ten tęsti serviso veiklą. Jis ir G. P., kaip akcininkai, nekartą bandė sušaukti akcininkų susirinkimą ir A. L. atleisti iš pareigų, tačiau A. L. buvo pasisamdęs advokatų kontorą ir visaip trukdė tai padaryti. Vėliau gavo pranešimą, kad yra keliama bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dar bandė skųsti apeliacine tvarka, bet skundas buvo atmestas ir bankroto byla iškelta. Bankroto iniciatoriai buvo 4-5 A. L. lojaliausi darbuotojai, nes jiems neva neišmokėtas darbo atlyginimas – 500-600 Lt. K. Š. pats skambino darbuotojams, norėjo su jais atsiskaityti, kad nebūtų iškeltas bankrotas, bet jie kalbėtis nenorėjo. Steigiant bendrovę pats A. L. pasiūlė, kad nori 20 % įmonės akcijų, nes tuo metu neturėjo pinigų, procentaliai buvo ir įmonės įstatinis kapitalas, kuris buvo minimalus – 10 000 Lt. Visi buvo padarę akcininkų įnašus, stengėsi tai daryti procentaliai. Būdavo, kad A. L. neturėdavo tuo metu pinigų, tai sakydavo, kad vėliau įneš ir įnešdavo. Serviso patalpas išsinuomojo, o įrangą nusipirko iš suneštų pinigų. Pradžiai įneštų pinigų užteko. Įmonė vykdė veiklą, A. L. sakydavo, kad didėja užsakovų ratas, darbuotojų skaičius ir kad veikla vykdoma tinkama linkme. Buhalterijoje viskas atrodė gerai. Pirmais mėnesiais buvo taip, kad A. L. pirkdavo už savo pinigus priemones, o vėliau šiuos pinigus susigrąžino. Įmonė gyvavo nuo 2010 metų pabaigos iki 2011 pirmojo pusmečio. 2012 metų pirmoje pusėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterės pasakė, kad susikaupė UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagų, nors jų neturėtų būti. Dar pasakė, kad pagal avansines apyskaitas A. L. yra skolingas bendrovei pinigų. Kol nebuvo tokie dalykai atskleisti, nematė poreikio šaukti akcininkų susirinkimus. Vėliau su G. P. bandė šaukti akcininkų susirinkimą dėl direktoriaus darbo ir dėl finansinių ataskaitų tvirtino, bet nebegalėjo sukontaktuoti su A. L.. Apie detalių likučius ir piniginių lėšų trūkimą sužinojo beveik tuo pačiu metu, kelių dienų bėgyje. Kaip suprato, tai buhalterės, matydamos jo gerus santykius su A. L., galvojo, kad jam (K. Š.) kaip akcininkui tokia situacija buvo žinoma ir dėl to jos anksčiau nieko nesakė. Su A. L. kalbėjo trise, pykosi ir barėsi. A. L. aiškino, kad turi finansinių problemų ir pažadėjo pinigus grąžinti. Žodinio pažado neužteko, todėl bendrovė pasirašė paskolos sutartį su A. L., kaip fiziniu asmeniu, kad bendrovė paskolina jam 163 000 Lt. Kadangi skola susidarė per eilę metų, tai reikėjo viską suskaičiuoti tiksliai, tai dėl to paskola buvo pasirašyta vėliau. G. P., kaip įgaliotas akcininkas pasirašė paskolos sutartį. Žino, kad buhalterinėje sistemoje buvo pastoviai kas nors taisoma, kad A. L. buhalterės aiškino, kad taip negalima daryti. Bendrovėje padarė, kad A. L. galėtų prisijungti prie įmonės buhalterinės apskaitos programos, kadangi taip buvo patogiau dirbti – A. L. išrašo sąskaitas faktūras, o buhalterės mato tik sąskaitų faktūrų judėjimą. Būdavo, kad mato išrašytą sąskaitą, o po to – kad jos jau nebėra. Į tai A. L. sakydavo, kad perrašys į kitą mėnesį, jam buvo aiškinama, kad negalima taip elgtis, nes buhalterinėje apskaitoje yra painiava. Būdavo, kad kito mėnesio kelios sąskaitos faktūros dingdavo ir reikėdavo koreguoti ataskaitas, dėl ko iš VMI buvo gavę įspėjimą. Su A. L. kalbėdavo apie daug ką - bandė parduoti jam akcijas, kad jis galėtų tvarkytis įmonėje kaip nori. Iš pradžių sakė, kad pirks, o po to persigalvojo. Detalės buvo perkamos su mokėjimo atidėjimu, taip pat buvo ir su remontais. Buvo įmonių, kurios sumokėdavo grynais pinigais. Tokius remontus įformindavo pinigų paėmimo kvitu ir pristatydavo buhalterėms, kurios grynųjų pinigų nepriimdavo, juos apskaitė direktorius. Visa dokumentacija buvo saugoma UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (apskaitos vedimui šią bendrovę pasiūlė K. Š.) ir A. L. galėjo bet kada atvažiuoti ir pasižiūrėti. Pats direktorius nurašinėdavo prekes, privalėdavo padaryti nurašymo aktus. Buhalterės atspausdindavo sąrašą ir A. L. išbraukydavo detales, kurių nėra, pakoreguodavo, kas būdavo natūroje, o buhalterės atlikdavo nurašymą. K. Š. nurodė, jog A. L. turėjo vadovavimo patirties, turėjo patirtis su darbuotojais, ,,mėgo taurelę“, būdavo, kad kelias dienas neateidavo į darbą. Mano, kad 163 000 Lt jis panaudojo savo asmeniniais tikslais, į mėnesį po 2000-3000 Lt. Kai paklausdavo, kur pinigai, jis sakydavo, kad atiduos. Pradžioje buvo tokių mėnesių, kad jis daugiau nupirkdavo, negu pasiimdavo pinigų iš kasos. Kai santykiai su A. L. buvo normalūs susitikdavo su juo kelis kartus per savaitę. Kalbėdavo apie viską, apie šeimą, apie darbą. Klausdavo, kaip sekasi UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis sakydavo viską realiai, kad sunku, kad gerų žmonių sunku rasti ir panašiai. A. L. pasitikėjo, nes jis atrodė normalus žmogus ir geras specialistas, su juo gana artimai bendravo.
Buhalterės nebuvo suinteresuotos kažką keisti sistemoje, o K. Š. joms nenurodinėjo. A. L. ,,duodavo velnių“ ir kalbėdavo pakeltu tonu, barė jį už tai, kad važinėdavo girtas arba su kvapu, sakė, kad nekaitaliotų deklaracijų. Byla dėl A. L. pasirašytų vekselių yra išspręsta, skolino A. L. pinigus pagal vekselius, kai jis buvo patikimas žmogus.
Perklausytame garso įraše kalbama apie 2012 metų vasaros įvykius, galimai 2013 m. pradžioje, kai paaiškėjo, kad A. L. yra išvogęs atsargines detales ir pasisavinęs pinigus pagal avansines apyskaitas. To pokalbio metu pasakė, kad bus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas dėl to, kad A. L. išvogė detales, taip pat sakė, kad A. L. gresia baudžiamoji byla. Perskaičius pokalbio išklotinę (9 t. 136 b. l.) K. Š. nurodė, jog tai galėjo būti atsakymas į A. L. klausimą dėl nereikalingų medžiagų likučių nurašymų. Kalbama apie pelno sumažinimą, t. y. apie tai, kiek įmonė uždirba, tiek ir moka pelno mokesčio, geriau turėti daugiau turto ar įrangos, negu mokėti pelno mokestį, todėl ir siūlė sumažinti įmonės pelną. Perskaičius išklotinę (9 t. 137 b. l.) K. Š. paaiškino, jog jeigu vienais metais įmonė dirbo nuostolingai, tai kitais metais suvedus rezultatus automatiškai mažinasi sekančių metų pelnas. Jeigu nepirkti turto ir įrangos, tai tada gausis didesnis pelnas. Natūralu, kad pirmi metai gali būti nuostolingi, o kiti metai turi būti pelningi. Tai pirmųjų metų nuostoliai gali pasidengti antrųjų metų pelnu. Apie tą patį kalbama ir pokalbių išklotinėje (9 t. 138 b. l.), o (9 t. 139 b. l.) išklotinėje kalbama, jog pridėtinės vertės mokestis mokamas besąlygiškai Valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl likučių, tai aiškiai pacituoti jo žodžiai, kad kas yra sandėlyje turi būti suvesta kompiuteryje, o ko nėra, tas turi būti kažkokiu būdu nurašyta. Ir tai atlieka direktorius. A. L. buvo skolingas bendrovei ir žadėjo gauti paskolą. Jam sakė, kad jeigu gaus paskolą, reikia, kad tai praeitų pro įmonės kasą ir tada jo paskola sumažėtų. Pokalbio išklotinėje (9 t. 140 b. l.), kaip paaiškino K. Š. kalbama, jog likučių nurašymus vykdo direktorius. Dėl ,,sąskaitos įkišimo“, turėjo omenyje, kad kovo mėnesį reikia atlikti remontą ir būtų daugiau pajamų. (9 t. 141 b. l.) cituotoje išklotinėje kalbama, jog perkant prekes yra išrašoma sąskaita faktūra, kurioje yra įskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis. Č. L. aiškinama, jog tuomet kai iš kažkur gaunama grynųjų pinigų, tai jis turi apmokėti susikaupusias skolas, sumokėti tiems, kam yra būtiniausia atiduoti skolą. Šiuo atveju aiškino, kad jeigu turi grynųjų pinigų, nuvažiuotų į „(duomenys neskelbtini)“ ir iš savo pinigų nupirktų detales, „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų kasos pajamų orderį ir tą orderį atneštų į buhalteriją. Tada automatiškai skola mažėtų. Tai yra normalios buhalterinės operacijos, kurios apskaitomos per kasą – įmonės direktorius perka įmonei grynaisiais pinigais kažką, gauna kasos pajamų orderį ir tą dokumentą parneša į įmonę, tada apiformina, kad prekė buvo nupirkta atskaitingo įmonei asmens. Sakydamas ,,įkišti sąskaitą“ turėjo omenyje, kad galima padaryti remontą kovo mėnesį ir už tai būtų išrašyta sąskaita. Už kovo mėnesio remonto darbus negalima išrašyti sąskaitos balandžio mėnesį ir iki kito mėnesio 25 d. varijuoti, į kokį mėnesį dėti sąskaitą, į praėjusį ar į einamąjį, svarbu, kad būtų vienodai su užsakovu. Čia galėjo būti žodžių žaismas, įkišti, įdėti ir t.t.
Reikalavo, kad A. L. padengtų skolas, norėjo, kad įmonė liktų. A. L. nurodymų dėl buhalterijos vedimo neduodavo, bet duodavo patarimų. Buhalterėms visus nurodymus duodavo A. L.. Kartais būdavo, kad A. L. atvažiuodavo į biurą ir klausdavo, kaip geriau paskirstyti sąskaitoje atsiradusią tam tikrą pinigų sumą – pažiūrėti kiek kokiai mokėti firmai mokėti, žiūrėdavo skolininkų sąrašą, klausdavo, gal ką K. Š. pažįsta ir prašydavo, kad paprašytų apmokėti skolas. K. Š. teigia, jog už L. jis net ėjo pas antstolius dėl „(duomenys neskelbtini)“ ir kitos įmonės, dirbo su skolininkais. Kalbėdavo su L. ir jam sakydavo, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra susikaupusi didelė suma ir natūralu, kad reikia bent kelias sąskaitas apmokėti, nes kitaip nebeduos detalių. Į buhalterijos veiklą nesikišo, nes akcininkai neturi teisės kištis į bendrovės ūkinę veiklą. 2012 metų vasarą paaiškėjo, kad įmonė dirba blogai. 2012 metų balansą prieš teikiant Registrų centrui pasižiūrėjo, bet jis buvo nepatvirtintas. Norėjo, kad būtų akcininkų susirinkimas ir jo metų būtų patvirtinę balansą, bet A. L. neprisikvietė, todėl už 2012 metus buvo priduotas nepatvirtintas balansas ir tai buvo atlikta paskutinėmis dienomis. Nežino, kodėl balanse paskola neatsispindėjo. Kadangi buvo dokumentų kaitaliojimas, tai gal A. L. ir buvo pažymėjęs, kad dalį paskolos grąžino, tiksliai nežino. Tame balanse buvo didelis likutis kasoje, o kasa turėjo būti pas A. L., tai vadinasi pas jį turėjo būti saugomi nemaži pinigai. Kelia tokią versiją, kad A. L., pasikonsultavęs suprato, kad jeigu kasoje yra grynųjų pinigų, tai bankroto atveju bankroto administratorius pirmoje eilėje pareikalaus pinigų iš kasos, todėl geriau parodyti, kad yra paskola. Paskola buvo sudaryta realiai A. L. prašymu. Nežino, kokiu prisijungimo kodu prie buhalterinės sistemos A. L. prisijungdavo. Sandėlyje prekių likučių praktiškai nebuvo, o buhalterijoje buvo, todėl K. Š. teigia, jog galėjo A. L. dėstyti, kad tai yra juodi pinigai. Atsimena, kad 2012 metų pabaigoje ir 2013 metų pradžioje sakė, jog reikia gelbėti bendrovę. Tas gelbėjimas buvo paprastas – reikėjo grąžinti įmonei pinigus, kurie buvo išimti iš banko sąskaitos, iš kasos. Kitas gelbėjimas būtų buvęs toks, kad reikėjo gauti paskolą ir taip padengti A. L. skolą. Bet kokiu atveju gelbėjimas, tai buvo papildomų pinigų injekcija. „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo G. P..
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoju apklaustas N. S. nurodė, jog buvo paskirtas bankroto administratoriumi vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. A. L. buvo tos bendrovės direktorius. Pradėjus vykdyti bankroto procedūrą kilo pagrindinė problema dėl buhalterinės apskaitos. Bankroto byloje buvo du skirtingi balansai. Vienas buvo pateiktas Registrų centro, o kitas pateiktas G. P. ir K. Š., kaip akcininkų. Jie pateikė skirtingus duomenis negu yra Registrų centre pateiktame balanse. Kita problema buvo dėl paskolos suteikimo A. L. – buhalteriškai nesuėjo sumos, nes tą pačią dieną buvo įnešta suma mažesnė, o kitą dieną išlaiduojama kita suma paties A. L.. Buvo problemų tarp sąskaitų skaičių, nes kelios sąskaitos faktūros buvo su tokiais pačiais numeriais. Teoriškai pirmiausiai administratorius turi perimti bendrovės dokumentaciją, turtą ir visą įmonės valdymą. Jis privalo patikrinti visus įmonės sandorius už praėjusius 3 metus, patikrinti buhalteriją, patikrinti visą įmonės veiklą. Nustatyti dėl ko kilo nemokumas ir atitinkamai į tai reaguoti, t. y. pareikšti tam tikrus civilinius ieškinius ir pradėti atitinkamas bylas. Bankroto administratorius turi tokią teisę ir pareigą kreiptis į institucijas dėl tyčinio bankroto. Tokią teisę turi ir kreditoriai, kurie turi daugiau nei 10 procentų kreditorinių reikalavimų. Šioje bankroto byloje buvo padaryti sekantys veiksmai, t. y. pradžioje buvo patikrinta buhalterinė apskaita, apžiūrėti kokie duomenys nesutampa ir tada atitinkamai pareikšti civiliniai ieškiniai. Šiuo metu yra civilinė byla, kurioje A. L. yra atsakovas, o ieškovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo taip pat buvo kreiptasi į Kauno apylinkės teismą dėl kasoje esančių pinigų likučio, kurie nebuvo perduoti bankroto administratoriui. Tačiau teismas civilinio ieškinio nepriėmė, nes nustatė trūkumus, o pagrindinis trūkumas buvo susijęs dėl pirminių dokumentų pateikimo, dėl ko susidarė kasos likutis. Atlikus pirminių dokumentų patikrą, buvo nuspręsta trūkumų nešalinti, nes balanso apyskaita buvo vienokia, o pagal dokumentus turėjo būti kitokia. Pateikti A. P. ieškiniai, dėl tam tikrų sandorių naikinimo. Po civilinių ieškinių sekė šioje byloje esantis pareiškimas. Dalį dokumentų perdavė A. L., kitą dokumentų dalį perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentų, kurie galėjo turėti esminės įtakos, netrūkto. Visus dokumentus išrašydavo ir į buhalterinę apskaitą suvesdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji dokumentus ir perdavė bankroto administratoriui. Po to išaiškėjo, kad A. L. galėjo išrašyti tam tikrus dokumentus, t. y. sąskaitas faktūras. Pagal turto buvo rasta turto. Trumpalaikis turtas nebuvo perduotas, bet tai nesudarė esmės. Kiek atsimena A. L. paaiškino, kad turtas, kuris nebuvo perduotas buvo panaudotas įmonės reikmėms ir dėl to nebuvo sutvarkyta buhalterija, nes paskutiniu metu juos buvo atjungę nuo programos ir neturėjo galimybės sutvarkyti. Perduodant dokumentus bendravo su A. L.. Perduoti turtą reikalavimas buvo. Kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, nes kasos pinigų neperdavė. Dėl paskolos A. L. buvo paaiškinimas raštu, bet A. L. neigė pačios paskolos faktišką suteikimą, nes neva susidarė kasos likutis ir buvo atliekamas VMI patikrinimas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad reikėtų taip sutvarkyti kasą, kad nebūtų per didelis pinigų likutis. A. L. nurodė, kad paskolos likutis grąžintas kasos pajamų orderiu į bendrovę, nurodė numerį ir datą, tačiau patikrinus šį orderį, jis neatitiko. A. L. pozicija buvo tokia, kad jis faktiškai pinigų negavo ir tai buvo tik buhalteriai veiksmai, kad vėliau tas likutis grąžintas neva atliekant tokius veiksmus. Dar nebuvo sudarytos tokios operacijos, kurios buvo nurodytos, kad yra sudarytos. Pinigų įnešimas ir po to paskolos sudarymas nebuvo tikslingas. Atlikus pinigų įnešimą, neliko tikslo paskolos sutarties sudarymui, todėl kilo įtarimas dėl pačios operacijos tikslo. Paskutinė finansinė operacija neturėjo prasmės, kai buvo atliktos kitos operacijos. Kiek atsimena, kilo įtarimas, kad nelogiškai sudėliotos operacijos. A. L. įvardino, kad buvo susidaręs kasos likutis ir reikėjo tam ,,išnulinti“ kasą. A. L. paaiškino, kad buvo sutarta kažkokiom operacijom tai sutvarkyti. Matyti, kas yra įnešama į kasą, išlaiduojama pagal paskolą, kvitas, kuriuo neva grąžinama paskola, yra visai kito asmens vardu ir kuris be parašo. Šis kasos orderis yra civilinėje byloje.
Kauno apygardos teisme yra pareikštas A. L. civilinis ieškinys dėl paskolos sumos – 162 000 Lt. Kol kas ieškinys nėra išspręstas. A. L. pateikė garso įrašus. Garso įrašas buvo tarp A. L. ir K. Š. bei G. P.. Kadangi su jais buvo tekę bendrauti – balsus atpažino. G. P. ir K. Š. aktyviai dalyvavo bankroto procese. Susidarė nuomonė, kad tai yra akcininkių aiškinimasis ir tam tikrų pasiūlymų teikimas. Kiek atsimena, ši medžiaga buvo pateikta ir ikiteisminiame tyrime. Pokalbio tema yra paskolos sutartis. Garso įraše girdimi tam tikri pasiūlymai, kaip sutvarkyti buhalterinę apskaitą, K. Š. nurodo A. L., kaip reikia sutvarkyti buhalteriją, ką kaip pakeisti. Iš esmės duoda patarimus, kurie prieštarauja įstatymams. Bet tai buvo patarimai, ar jie buvo įvykdyti – nežino. Buhalterinėje apskaitoje tikrai buvo neatitikimų. Buhalteriją vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškime teisėsaugos institucijoms konkrečiai buvo nurodytas laikas įrašuose, kur kas pasakyta. Garso įrašas buvo daromas, nes tarp akcininkų buvo kilęs konfliktas, K. Š. ir G. P. siūlė A. L. įsigyti akcijų, nurodė konkrečias sumas, buvo apskaičiuotas pelnas, kurio neteko, nebuvo patenkinti akcininkų lūkesčiai.
Šalies argumentai
G. P. nurodė, jog su A. L. pažįstamas nuo to laiko, kai A. L. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo meistras ir remontuodavo sunkvežimius. Tai buvo iki 2011-2012 metų. Jis pasakė, kad išėjo iš darbo, klausė, ar nežino, kur galėtų įsidarbinti. Tuomet ir kilo mintis atidaryti servisą. Gal ir sutapimas buvo, bet po pokalbio su A. L. susitiko K. Š. ir su juo pakalbėjo dėl serviso įkūrimo, į kitą susitikimą nusprendė pasikviesti L.. Praktiškai įmonę sukūrė su K. Š.. K. Š. pasiūlė A. L. įdarbinti, kaip vadovą ir įsigyti kažkiek akcijų. K. Š. pažinčių dėka surado patalpas Aleksote, Veiverių gatvėje. 2011 metais po truputį daugėjo žmonių, A. L. iš buvusio autoserviso atsivedė nemažai klientų ir verslas pradėjo vystytis. 2012 metais pirmame pusmetyje K. Š. buhalterės paklausė kur yra detalės, nes jų turėjo būti nemažai. Pradėjo lysti galai, kad dokumentuose yra perteklius detalių, kurių faktiškai nėra. Išsiaiškino, kad yra dingusių lėšų , paaiškėjo, kad jos švaistomos sąmoningai, vagiama. Buvo daug susirinkimų, kuriuose kalbėdavo, kad A. L. turi grąžinti pinigus, jį bandė morališkai paspausti. A. L. nelabai gynėsi dėl lėšų pasisavinimo ir pasakė, kad kažkaip grąžins pinigus. Po truputį viskas pradėjo eiti link bankroto. A. L. buvo sugalvojęs bankroto procedūrą, nes ruošėsi tam, paaiškėjo, kad garso įrašus darėsi ir buvo pasisamdęs advokatą. Neatsimena, kaip buvo įforminta paskola. Atsimena, kad L. šeimoje buvo nelaimė ir buvo pasiskolinęs pinigų iš jo ir K. Š.. Turėjo dėl skolos surašyti vekselį, bet nesurašė. Neatsimena, kaip buvo dėl bendrovės pinigų, bet žino, kad buvo suforminta data kada jis turi atiduoti. Ta, jog buvo nusprendę, kad K. Š. įmonė ves buhalteriją buvo teisingas sprendimas, nes jeigu tai būtų atlikusi kita įmonė apie trūkstamus pinigus nebūtų sužinoję. Pirmiausiai visus neatitikimus pastebėjo buhalterės. Darė detalių auditą, kuris buvo atliktas 2011 metais. A. L. bandė išsisukinėti, kad čia taip turi būti, kad toks darbo pobūdis, nes sudedi detales ir jų neparodai, tačiau dokumentais negalėjo pagrįsti savo žodžių. Suma buvo susidariusi apie 160 000 Lt. A. L. tokią skolą pripažino. Neatsimena paskolos sudarymo momento, nes buvo ne vienas pokalbis ta tema. Paskolos sutartį matė, nes susirinkimo metu ją pasirašė. Bandė nušalinti A. L. nuo direktoriaus pareigų, bet jis jau dirbo su advokatais ir jam jau buvo duodami patarimai. Buvo suradę ir įmonės pirkėją, ir kreipėmės per spaudą. Buvo sudarę planą, kaip išeiti iš tokios situacijos vadovaujantis įstatymais. Bandė susisiekti su darbuotojais, kuriems įmonė yra skolinga, siūlydami sumokėti jiems darbo užmokestį, tačiau jie nenorėjo kalbėti, nenorėjo niekas imti pinigų ir nutraukti bankroto procedūrą, nes buvo lojalūs A. L. darbuotojai. Tai buvo 5-7 žmonės ir nesumokėtos sumos nebuvo didelės. Bankroto administratoriumi paskyrė N. S., kuris faktiškai dirba tose pačiose patalpose, kaip ir A. L. advokatas. Jo manymu tai parodo, kad bankrotas buvo suplanuotas. Kreipėsi į bankroto administratorių dėl turto, kurio 2012 metais turėjo būti labai daug. Servisas buvo didelis ir turėjo nemažai įrangos pilnai sukomplektuotos, bet viskas po truputį kažkur dingo. Kai vyko persikraustymas, G. P. savo automobiliu pervežinėjo įrangą per kelis kartus. Iš pradinių patalpų išvarė dėl to, kad nemokėjo nuomos. Po persikraustymo dar 2-3 mėnesius vykdė veiklą. Įdomi detalė ta, kad ano serviso darbuotojai sakė, kad atvažiavo ta pati mašina ir išsivežė, tai gaunasi, kad pats P. išsivežė visą įrangą. Dėl to kreipėsi į bankroto administratorių, bet niekam nebuvo įdomu. Šiai dienai dar įrankių yra likusių. Dingo labai daug įrankių, įrangos, kuri buvo pilnai sukomplektuota. Dingusios įrangos vertė labai didelė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko dėl to, kad taip finansiškai apsimokėjo, be to manė, kad įmonė bus truputį kontroliuojama. Pirminius dokumentus turėjo išrašyti A. L.. Tada jis atsiųsdavo internetu buhalterinei įmonei. Buhalterės sakė, kad jis vis keičia dokumentus. Kiekviename susirinkime apie tai buvo kalbama. Pačioje pradinėje stadijoje buvo nutarta, kad pirminius dokumentus išrašinės pats A. L., bet kadangi jis turėjo daug darbo, tai jo sūnus tvarkė užsakymo lapus ir sąskaitas. Būdavo pinigai pervedami ir į sąskaitą, būdavo ir grynųjų pinigų. Grynuosius pinigus tvarkė A. L.. Kasoje būdavo grynųjų pinigų, nes to reikalauja serviso veikla. Grynųjų pinigų kasoje buvo 4 000 – 15 000 Lt. Dalį pinigų A. L. panaudodavo savo reikmėms ir jų negrąžindavo. Didelė suma gavosi per netrumpą laiką, bet į mėnesį tai sudarydavo 2 000 – 3 000 Lt.
G. P. patikslino, jog kai nusprendė kurti įmonę, pirmiausia apie pusantro mėnesio dirbo po senos įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau nusprendė kurti naują įmonę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė nuo pradžių tvarkė „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, prieš tai įmonė vadinosi ,,BV transportas“, tačiau ji bankrutavo ir įsikūrė ,,(duomenys neskelbtini)“, darbuotojai liko tie patys. Žino, kad „(duomenys neskelbtini)“ turėjo negrąžintų skolų UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet skolos buvo grąžintos. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo išrašyta ne viena sąskaita. 163 000 Lt trūkumas susidarė per tam tikrą laiką. Paskolos sudarymo momentu neatsimena ar buvo paduoti pinigai. Neatsimena kas paskolos sutartį sudarė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikė 2011-2013 metais. Pelno negavo jokio, buvo tik nuostoliai. Kad grobstomos lėšos sužinojo 2013 metų pradžioje. K. Š. ragino sutvarkyti buhalteriją, pradėjo A. L. spausti į kampą ir aiškintis kur dingo pinigai, dar davė jam laiko pasitaisyti. G. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (7 t. 151-153 b. l.), jog paskolos metu pinigai paduoti nebuvo, bent jau to neatsimena.
Šalies argumentai
G. P. nurodė, jog 2012 metų pabaigoje, kaip įmonės akcininkas, į bendrovės kasą įnešė 2000 Lt. Kiti akcininkai irgi turėjo įnešti pagal turimų akcijų procentą. Tie pinigai buvo įnešti įmonės veiklos išplėtimui, galbūt naujų įrankių pirkimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo daryti duobes palysti po automobiliu. A. L. nei su G. P., nei su K. Š. pasisavintų lėšų nesidalino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo remontuojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliai, už visas paslaugas buvo atsiskaityta. Apie kokius sąskaitų panaikinimus buvo kalbama tarp K. Š. ir A. L.. Sąskaitos už remonto darbus visada buvo išrašytos.
V. S. paaiškino, jog yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė, kuri užsiima krovinių ekspedijavimu ir buhalterinės apskaitos vedimu įmonėms. Buvo sudaryta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius buvo A. L.. Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais buvo K. Š., G. P. ir A. L.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra K. Š.. Buhalterinę apskaitą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vedė kartu su S. V.. S. suvesdavo į buhalterinę programą pirminius dokumentus, kuriuos pristatydavo A. L.. Iš R. V. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigiję buhalterinės apskaitos programą. V. S. ruošdavo ataskaitas, kurias teikdavo tam tikroms institucijoms. A. L. buvo atsakingas už pirminių dokumentų pateikimą. Ką A. L. pristatydavo, tą suvesdavo ir iš to pateikdavo ataskaitas. Kai sudarinėjo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuspręstas toks aspektas, kad A. L. pats suvedinės pirminius dokumentus, nes serviso darbo pobūdis yra toks, kad servisui atveža automobilį, tada darbuotojas apžiūri kokių trūksta detalių, užsako tas detales ir tada jas sudeda, vietoje išrašomos sąskaitos faktūros, todėl būtų nepatogu, kiekvieną kartą važiuoti į buhalteriją sąskaitas faktūras išrašyti. Buvo nuspręsta, kad tiek pirkimo, tiek pardavimo sąskaitas išrašo serviso darbuotojai. Šiuo atveju tai buvo A. L. arba jo paskirtas vadybininkas. Jie galėjo prisijungti prie modulio. R. V. ir V. B. padarė, kad jie nuotoliniu būdu galėtų prisijungti prie buhalterinės apskaitos programos ir galėjo tiesiogiai suvesti dokumentus į buhalterinę programą. A. L. atveždavo tas sąskaitas buhalterijai, ten patikrindavo, ar tokios sąskaitos yra suvestos į buhalterinę programą, prieš teikiant ataskaita, patikrindavo, kad viskas sistemoje ir natūroje atitiktų. Dėl duomenų neatitikimų kildavo konfliktų. PVM deklaracijas reikia pateikti iki sekančio mėnesio 25 dienos. Popierinius dokumentus pateikdavo A. L. ir pagal programą sutikrindavo, tačiau . kiekvieną mėnesį būdavo tam tikrų neatitikimų, būdavo, kad sąskaita įvesta, bet nepristatyta, tada skambindavo ir sakydavo L., kad trūksta, tai jis atsakydavo, kad žino, kad pristatys, arba, kad tos sąskaitos nebus, kadangi klientas paprašė nerašyti ir panašiai. Jeigu pasako A. L., kad nebus tos sąskaitos, o jau būna pateikta deklaraciją, tai tada tikslina deklaraciją. Yra buvę atvejų, kad tą pačią deklaraciją tikslindavo apie 4-5 kartus. Sakydavo A. L., kad taip būti negali. Už praėjusį mėnesį deklaracijas pateikti reikia iki sekančio mėnesio 25 dienos, tai po to dar jas buvo galima tikslinti. Buvo gautas pranešimas iš mokesčių inspekcijos, kad per daug tikslina deklaracijas. Nežino, ar matydavosi, kada A. L. buvo prisijungęs prie buhalterinės apskaitos programos. Žino, kad jos kompiuteris yra motininis, duomenų bazė, nuo jo jungiasi S. (V.), o ar matosi, kur ir kas prisijungia - nežino. Prisijungimo slaptažodį abi buhalterės turi savo, ar A. L. turi savo slaptažodį – nežino, mano, kad jis jungiasi buhalterių slaptažodžiais, kurie nėra paslaptis. Žino, kad A. L. buvo padarytas prisijungimas iš namų, kad galėtų dirbti nuotoliniu būdu. Metinius balansus pateikdavo pagal buhalterinės programos duomenis elektronine forma. Balansai turi būti tvirtinami akcininkų susirinkime. Už 2012 metus buvo priduotas nepatvirtintas balansas, nes už 2012 metus priduoti balansą reikėjo iki 2013 m. birželio 1 d., bet niekaip nebuvo įmanoma prisikviesti A. L.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik buhalterinės apskaitos tvarkymu užsiima, bet ir ekspedijavimu. L. suvesdavo nevisas popierines sąskaitas. Programa sąskaitas automatiškai numeruoja. Galima taisyti tą numerį, bet yra automatinis eiliškumas. Kiekvieną sąskaitą faktūrą galima koreguoti. Kai klientui būna išrašomos sąskaitos, tai kartais į tas sąskaitas būna įtrauktos sumos ir už detales, bet tai būdavo ne visada. Kartis būdavo įrašyta sąskaita faktūra už darbus, bet medžiagos neįrašytos. Sąskaitas faktūras pirkėjams išrašinėjo tik A. L. arba jo paskirtas vadybininkas. Kiekvieno mėnesio gale būdavo atspausdinama iš programos medžiagų likučiai ir tas sąrašas pateikiamas direktoriui, kuris ir sprendžia ką daryti. Medžiagų nurašymai būdavo metiniai, pusmetiniai, ketvirtiniai. Tą darydavo A. L.. Jis darydavo ir inventorizaciją metų gale. Nei vienoje įmonėje buhalterės prie grynųjų pinigų neprieina. Įmonė turėjo dvi sąskaitas – viena kortelė buvo su sąskaita, kita kortelė – atsiskaitomoji. Kortelę turėjo A. L.. Prie banko sąskaitos elektroniniu būdu prisijungdavo A. L. arba ji (V. S.), pavedimus darydavo A. L. arba buhalterės, bet tik pastarojo nurodymu. A. L. galėdavo išgryninti pinigus, nes jis turėjo banko kortelę. A. L. darbo vietoje buvo mokama grynaisiais pinigais, kvitus išrašinėdavo jis pats, tada atveždavo tuos dokumentus mums suvedimui į programą. Grynųjų pinigų kvitai būna arba iškart sunumeruoti, arba sunumeruoti reikėdavo ranka. Buvo rašomos avansinės apyskaitos, nes įmonėje buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais – klientai mokėjo grynaisiais ir A. L. už grynuosius pirkdavo detales. Matydavosi, kad jis persivesdavo į jam priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ir po to išsigrynindavo. Avansinių apyskaitų tvarkymas buvo supaprastintas, kadangi jeigu detalės buvo perkamos grynaisiais, tas sąskaitas faktūras A. L. jau būna suvedęs į buhalterinę programą ir ji jau būdavo avansinėje apyskaitoje. Jeigu būdavo A. L. padaręs pavedimą kitai įmonei ar būdavo persivedęs pinigus į sąskaitą, tai jau tas atsistodavo iškart į avansinę apyskaitą. Avansines apyskaitas atspausdindavo ir paduodavo pasirašyti. Pastebėjo, kad A. L. yra įsiskolinęs įmonei. Jis pasiimdavau daugiau pinigų, bet pateisinančius dokumentus pateikdavau už mažesnę sumą. Būdavo, kad mums įmonė skolinga ir pradedame aiškintis, tada jie pateikia sąskaitą, kad jie yra sumokėję. Skolą mums rodo tada, kai direktorius nebūna pateikęs buhalterijai dokumentų apie sumokėjimą Stabiliai didėjo A. L. skolos. Sunku pasakyti kokia konkreti suma buvo, bet sprendžiant iš to, kad buvo paskolos sutartis 160 000 Lt sumai, tai vadinasi tokia skola ir buvo. Buvo išaugusios didelės sumos su avansinėmis apyskaitomis ir A. L. iniciatyva buvo suforminta paskola. A. L. matydavo, kad yra detalių likutis, nes jam pateikdavo pasirašyti už likučius ir jis matydavo už ką pasirašo. A. L. sutikdavo su viskuo, nes viskas pagrįsta dokumentais. Kai pasakėm K. Š., kad yra prisikaupusių detalių, jis nuvažiavo pas A. L., patikrino serviso patalpas, po to vyko pokalbiai tarp akcininkų. Prasidėjus bankroto procedūrai, teismui parašė raštą, kad negali pateikti balanso. Matėsi, kad 2013 metais A. L. dar vykdė veiklą, nes programoje buvo išrašomos sąskaitos faktūros, o buhalterija jau jokių dokumentų iš jo negavo. Su A. L. susisiekti nepavyko, pateikė teismui tokį balansą, kokį ištraukėme iš buhalterinės programos. Yra balanso blankas, tame blanke yra vienas stulpelis, kuriame įrašoma praėjusių finansinių metų duomenys, o kitas stulpelis ataskaitinio laikotarpio už kurį darome balansą duomenys. Kadangi teismas prašė duomenų už 2013 metus, o kitame stulpelyje buvo balansas už 2012 metus, kuris buvo priduotas Registrų centrui. Tai stulpelis jau skyrėsi nuo to, kuris buvo priduotas Registrų centre. Tai galėjo gautis dėl to, kad buvo padaryti pakeitimai buhalterinėje programoje. V. S. nurodė, jog L. nebuvo atjungtas prisijungimas prie buhalterinės programos, nors už buhalterines paslaugas (duomenys neskelbtini)“ nemokėjo. Buhalterinių paslaugų sutartis buvo nutraukta 2013 metų birželio mėnesį. K. Š. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nenurodinėjo. L. suvedinėti sąskaitas, kurios susijusios su serviso veikla buvo reikalinga dėl darbo efektyvumo. 2011 metais įmonė veiklą vykdė normaliai ir visi finansiniai rezultatai buvo normalūs. Negali pasakyti per kiek laiko susidarė A. L. skola iki 160 000 Lt, bet tai per ilgą laiką, nuo 2011 metų. Iš nuogirdų žino, kad autoservisas persikraustė į Elektrėnų g., buhalterijoje tokia nuomos sutartis nebuvo pateikta, aplamai sutarčių neturėjo, nes jų į programą nevesdavo. Pirminių dokumentų dalis buvo laikoma buhalterinę apskaitą tvarkančioje įmonėje, dalis pas A. L..
Patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur buvo apklausta labai smulkiai (2 t. 35-53 b. l.) , kur nurodė, jog atspausdinus registrą buvo matomas sąskaitos faktūros numeris, konkreti firma, bet nebuvo sumų, todėl galima daryti prielaidą, kad sąskaita faktūra tai įmonei buvo išrašyta, bet ji panaikinta ir išliko tik jos pavadinimas.
Matydavo, kad sąskaitos faktūros yra taisomos. Pavyzdžiui, yra viena sąskaita faktūra, o kitą kartą prisijungus, jau jos nebėra arba suma yra pakeista. Teigia, jog buhalterės negalėjo kontroliuoti, kas yra suvesta į sąskaitą faktūrą, tik servise galėjo žinoti, kas yra remontuojama ir kokios medžiagos yra sudėtos. Jeigu yra elektroninė sąskaita faktūra, tai ji būna be parašų.
Šalies argumentai
L. S. V. nurodė, jog A. L. pažįsta nuo 2010 metų spalio mėnesio, kai pradėjo kartu dirbi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sudaryta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis, o A. L. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Pagal direktoriaus pateiktus pirminius dokumentus suvesdavo juos į buhalterinę sistemą. A. L. turėjo nuotolinį prisijungimą prie sistemos ir kas susiję su automobilių remontų, jis pats pirminius dokumentus susivesdavo, o ji tik sutikrindavo eiliškumą ir suvesdavo tas sąskaitas, kurios nėra susijusios su automobilių remontu, pavyzdžiui, už komunalines paslaugas ir panašiai. Prie tos programos galėjo prisijungti A. L., kiti asmenys, kurie dirbo A. L. įmonėje ir buhalterės. Kokiu prisijungimo kodu jungdavo A. L. – nežino, mano, kad su tais pačiais, kaip ir buhalterės. Iš pradžių viskas buvo tvarkinga, o vėliau buvo sunku iš A. L. išsireikalauti dokumentų, jie buvo nuolat keičiami, dažnai būdavo tikslinamos deklaracijos, nes buvo sąskaitos faktūros perkeliamos į kitą mėnesį. A. L. sakydavo, kad taip daryti negalima, Matė, kad prekių likučiai didėja. Ji pati prekių likučius atspausdindavo mėnesio gale, A. L. juos matydavo. Servisas pirkdavo detales tam, kad jos būtų sudėtos į automobilį, bet jos neturėjo būti sandėliuojamos. Buvo labai daug detalių ir buvo didelės sumos. Dalį likučių nurašydavo pats A. L. su sąskaitomis, o kitą dalį metų gale nurašydavo nurašymo aktu. Dalys tokiu būdu mažėjo. Finansines ataskaitas teikdavo vyriausioji buhalterė. 2012 metų balansą pateikė vyriausioji finansininkė V. S., pagal jos (S. V.) suvestus pirminius dokumentus. Balansas buvo padarytas vasario mėnesį, direktoriaus patvirtinimo negavo, nes jo niekaip neprisikvietė, todėl pateikė nepatvirtintą balansą. Jeigu A. L. ką nors taisydavo, tai buhalterės prašydavo, kad pasakytų joms. Fiziškai nelabai galima sutikrinti ar buvo anuliuota sąskaita, bet jeigu ji naikinama, tai pasikeičia likučiai. Matė, kad A. L. yra skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. L. skola augo nuo 2011 metų pradžios ir didėjo. A. L. vis žadėdavo pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus paduoti vėliau. Nurašymus atlikdavo tik A. L. arba jo darbuotojai. Bankinius pavedimus darydavo ne tik buhalterės, bet ir A. L.. Visus pajamų orderius, pinigus gautus iš klientų užpajamuodavo pats A. L.. Žino, kad paskola buvo suforminta, kad ji paimta buvo iš kasos ir perduota A. L., sutartį matė ir įtraukė ją į apskaitą, kaip finansinę operaciją. Paskolos grąžinimas tikrai nebuvo įformintas.
A. L. iš tiekėjų gautas sąskaitas mokėtas grynais pinigais suvesdavo į kompiuterinę buhalterinę programą per savo kompiuterį. Ji suvesdavo iš banko sąskaitų ar iš kasos paimtus pinigus. Apyskaitas susegdavo į segtuvą ir įdėdavau į specialią spintą. Būdavo, kad jis ateidavo pasižiūrėti apyskaitų, po kurio laiko pastebėjo, kad jis pasiima originalą, o kopiją įsega atgal. Kelis kartus davė pastabą dėl to. Kai grąžindavo avansinių apyskaitų kopijas į segtuvą, jų netikrino, nematė, ar buvo daromi taisymai. A. L. pateiktoje avanso apyskaitoje Nr. 12-01. (10 t. 155 b. l.), grafoje „debetas“ sumos atsirasdavo už sąskaitas mokėtas grynais pinigais. Nurodytos sumos grafoje „kreditas“ buvo paimtos A. L.. 2012 m. sausio 25 d. iš kasos paimta 6000 Lt arba ši suma galėjo būti paimta iš banko. Šis likutis atsikelia iš 2011 m. gruodžio 31 d. Šiuo atveju pasiėmė 6000 Lt ir dar išleido 90 Lt, o likutis buvo 103726,19 Lt. „Priedas 18“ reiškia, kad turėjo būti prie šios apyskaitos pridėta 18 dokumentų, gautų iš tiekėjų. Avanso apyskaitoje Nr. 12-02 (10 t. 156 b. l.) grafoje „liekana ankstyvesnio avanso“ suma netilpo į laukelį, ji skaičius įrašė ranka pažiūrėjus į kompiuteryje esantį skaičių. Kompiuteryje šis skaičius matosi, o spausdinant gaunasi skaičiaus vietoje žvaigždutės. Ši liekana atsikėlė iš 2012 m. sausio 31 d. Matosi, kad ši suma iš 2012 m. sausio 31 d. avanso apyskaitos atitinka sumai esančiai 2012 m. vasario 1 d. Norint, kad didesnis skaičius atsispausdintų reikia tą laukelį padidinti, galbūt ji pamiršo padidinti ir atsispausdino žvaigždutės. Čia yra programos klaida, su kuria susiduria iki šiol. Avanso apyskaita Nr. 12-03 A. L. privalėdavo pateikti dokumentus, kuriuos aš ji turėdavo sutikrinti ir pagal tai atspausdinti avanso apyskaitą. A. L. prie jos akių pasirašydavo ant apyskaitų arba jas nešdavosi namo, tada grąžindavo. Kodėl avanso apyskaitoje Nr. 12-05 (10 t. 159 b. l.) atskaitingo asmens parašo - nežino. Taip pat nežino, kodėl apyskaitoje Nr. 12-06. (10 t. 160 b. l.) nėra A. L. parašo, nes įprastai jo parašai visada būdavo. 157300 Lt buvo įnešti atskaitingo asmens ir to mėnesio liekana yra 417 Lt. Čia nėra taisymo. Avanso apyskaitoje Nr. 12-08 (10 t. 161 b. l.) yra S. V. ranka paryškinti skaičiai grafoje „liekana ankstyvesnio avanso“. Matosi, kad paskutiniai skaičiai „87 ct“ atitinka iš praeito mėnesio liekanos. Paryškinta todėl, kad galimai neryškiai atsispausdino. Tas pats ir su avanso apyskaitomis Nr. 12-09. (10 t. 162 b. l.) ir Nr. 12-11. (10 t. 164 b.l.). Kasos išlaidų orderį Nr. KTS 50 (10 t. 149 b. l.) nėra A. L. parašų, todėl mano, kad jis negaliojantis. Kasos išlaidų orderiuose Nr. KTS 52, KTS 51, KTS 50, KTS 43 (10 t. 150, 151, 152, 153 b. l.) taip pat nėra A. L. parašų, todėl mano, jog jie negaliojantys. Kasos išlaidų orderių numerius suteikia pati buhalterinė programa, bet aišku ranka juos galima koreguoti. Dubliuotis kasos išlaidų orderiai negalėjo, tie orderiai, kurie yra be parašų – neteisingi. Kasos orderis, kurio numeris eina per pasvirąjį brūkšnį galėjo atsirasti, jeigu A. L. kažką praleidžia įvesti, pavyzdžiui, praleido įvesti kažkokį dokumentą pagal datą, tai tada grįžta į tą vietą ir kadangi negalima visko taisyti, todėl padaromas numeris su pasviruoju brūkšniu. Būna atvejų, kai išimami gryni pinigai kažkam apmokėti, o buhalterė tokių dalykų nežino, tada tai yra užpajamuojama ir tas numeris tampa užimtu, o A. L. tokį dokumentą užneša tik po kelių dienų, todėl reikia grįžti į tą dieną ir uždėti pasvirąjį brūkšnį. Kaip buvo suteiktas numeris 92/1 nežino. Nežino, kam tokių sumų, kurios nurodytos kasos išlaidų orderiuose reikėjo A. L. ir kodėl jos buvo paimtos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo elektroninę bankininkystę. Būdavo, kad A. L. elektroniniu laišku atsiunčia kam ir kiek reikia pervesti pinigų. Visi elektroniniai pavedimai buvo atliekami su A. L. žinia, nes buhalterės, nieko negali daryti be direktoriaus nurodymų.
Jeigu avanso apyskaitos yra be parašų, tai jų galima prisispausdinti kiek tik nori. Jeigu būtų dvi avanso apyskaitos ir jos abi būtų registruose, tai gal tada ir galėtume ką nors pasakyti. Avanso apyskaitos visos turėjo būti su parašais, bet ji nepatikrindavo, ką A. L. pasiimdavo ir ką grąžindavo. Prie visų avanso apyskaitų buvo pridedami dokumentai ir pagal tai sutikrindavo. Taip pat A. L. ir kitoje lapo pusėje turėdavo pasirašyti. Kasos orderiuose pasirašo tik A. L., kadangi jis yra ir kasininkas, ir direktorius. Banko sąskaita galėjo naudotis tiek V. S. su generatoriumi, tiek S. V. tuo pačiu generatoriumi. A. L. turėjo savo generatorių. K. Š. neturėjo prisijungimo prie UAB „KT serviso“ elektroninės bankininkystės, bent jau jai tai nėra žinoma. Kodų generatorius buvo pas V. S. stalčiuje su užraktu. Prisijungimo kodas taip pat saugomas pas ją.
Šalies argumentai
L. R. V. nurodė, kad yra TŪB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, pardavinėja buhalterinės programos įrangą. Šios įrangos pirkėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmiausiai buhalterinę programą pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, o po to UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiekvienai įmonei paruošiama atskira duomenų bazė, į kurią finansininkai veda pirminius dokumentus. Jungiasi prie tos programos tiek, kiek išpirkta darbo vietų. Buvo nupirktos dvi darbo vietos kabinete ir papildomas kompiuteris, prie kurio darbas organizuojamas per internetą. Iš kiekvienos darbo vietos galima prisijungti tais pačiais vardais, buvo sukurti du vartotojo vardai ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,, (duomenys neskelbtini)“. Iš kiekvienos darbo vietos programą galima pasileisti bet kokiu vardu. Apmokėjimas skiriasi nuo to, kiek darbo vietų yra išpirkta. Programoje nesimato, kada buvo daromos korekcijos, nes tai nebuvo sukonfigūruota, nes niekas neprašė to padaryti. Nežino, ar galima nustatyti iš kokio IP buvo prisijungta prie programos.
L. V. B. nurodė, jog jį su A. L. sieja verslo santykiai. Jis vadovavo įmonei ir kreipėsi į įmonę IĮ „Sprendimų erdvė“ ir jam buvo suteikta prieiga prie buhalterinės programos, kad būtų galima dirbti nuotoliniu būdu. Padarė taip, kad prie buhalterijoje esančio kompiuterio būtų galima prisijungti iš servise esančio kompiuterio. Kažkurį laiką išlieka duomenys apie tai, kokiais slaptažodžiais buvo prisijungta prie kompiuterio. Dažniausiai po 5 metų jau tokių dalykų nebūtų galima nustatyti, nes kompiuteriai perinstaliuojami ir tie duomenys dingsta. Žino, kad kolega buvo iškviestas padaryti prisijungimą prie buhalterinės programos nuotoliniu būdu iš namų. Kad prisijungti reikia tik interneto prieigos, žinoti adresą, prie kur nori jungtis, žinoti vartotojo vardą ir slaptažodį. Nebuvo padaryta didelė apsauga, tai standartinė konfigūracija. Su K. Š. pažįstamas nuo seniau, jis ir suvedė su A. L.. Dėl šios sistemos prijungimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo derinama su K. Š., jis nieko konkretaus dėl slaptažodžių nesiūlė.
L. M. L. (kaltinamojo sūnus) sutikęs duoti parodymus, paaiškino, kad nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėju ir buvo atsakingas už prekių pristatymą. Jam buvo duodamas detalių sąrašas, jis užsakydavo ir turėdavo pristatyti. Už detales jis neapmokėdavo – pasiskambindavo tiekėjams, jie suruošdavo prekes, užsakydavo ir nuvažiuodavo jų pasiimti. Buvo sutartys sudarytos su tam tikrais tiekėjais, kurių pavadinimų neatsimena. Kai ateidavo į darbą serviso patalpose, programa būdavo įjungta ir paruošta darbui. Į sistemą suvesdavo tas prekes, kurias pristatė. Suvesdavo pagal iš tiekėjo gautą sąskaitą, kaip mokė buhalterė S.. Būdavo, kad taisydavo klaidas, kuris jam nurodydavo buhalterė S..
Šalies argumentai
L. V. R. D. nurodė, jog A. L. pažįsta nuo to momento, kai jis pradėjo nuomotis patalpas. Pirmiausiai iš jo patalpas nuomojosi „Merkurijus“, kadangi jo ekonominė padėtis buvo prasta, tai jam mokėjimą atidėjo 3 mėnesiams, nes vis tiek patalpos būtų stovėjusios tuščios. Po kiek laiko atėjo A., kuris pasakė, kad neturi kur susidėti daiktų ir jam reikia patalpų. Sutiko jam neaptartam laikotarpiui išnuomoti patalpas. A. susimokėjo už sandėlio elektrą ir padavė 600 Lt, nuomos mokesčio aptarę nebuvo. Matė, kad atvažiuodavo automobilių. K. A. atsikraustė, jo iš pradžių niekas neieškojo, vėliau pradėjo ieškoti dėl kažkokių skolų. Būdavo, kad dingsta savaitei ar ilgesniam laikui, nepavyksta jam prisiskambinti. K. A. dingo ilgesniam laikui, V. R. D. jo daiktus sukrovė prie tvoros, bet užrakino duris, kad niekas neišvogtų. Neišeidavo jam prisiskambinti. Atvažiuodavo kažkokie žmonės apžiūrėdavo daiktus, bet nieko nepasiimdavo. Buvo atvažiavęs žmogus ir pasakė, kad A. jam yra skolingas, apžiūrėjo daiktus, bet nieko nepasiėmė. Nežino, ar bankroto administratorius kažkokius daiktus paėmė, kas juos išvežė – nematė. Toje krūvoje matė kompresorių, buvo ir automobilių detalių. Matėsi, kad daiktai krūvoje yra pavartyti, apžiūrėti, bet, atrodo, kad niekas nebuvo paimta.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė A. D. nurodė, jog atlikus remonto darbus surašomas nurašymo aktas ir įtraukiama į buhalterinę apskaitą. Bankrutuojančių įmonių skolos yra nurašomos atskira tvarka, tai vadinama beviltišku įsiskolinimu. Medžiagų kodavimo tvarką nusistato įmonė, svarbu, kad tos medžiagos būtų užpajamuotos. Specialisto išvados 5, 6 klausimais specialistė paaiškino, jog pagal buhalterinius dokumentus, tai buvo susikaupusi bendrovės skola, tada buvo į kasą įnešta grynais ir po to išmokėta paskola. Įmonės kasininkas yra direktorius, bet tą įrašą turi patvirtinti buhalteris. Šis dokumentas buvo įtrauktas į apskaitą, į kasos dokumentus. Tai išeitų, kad pinigai buvo įnešti, nes buvo apskaityti. Kiek atsimena grynųjų pinigų inventorizacija nebuvo padaryta. Bet, tai tik pagal dokumentus, kaip buvo iš tikrųjų pasakyti negali. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus paskolos grąžinimas nebuvo užfiksuotas ir į apskaitą nebuvo įtraukta. Paskolos išmokėjimas į apskaitą buvo įtrauktas, o grąžinimas ne. A. L. įsiskolinimas įmonei susidarė per ilgą laiką. Iš dokumentų matyti, jog jo neįneštas pinigų likutis vis didėjo. Pateiktose avansinėse apyskaitose matosi koks buvo likutis mėnesio pradžioje ir koks mėnesio pabaigoje. A. L. išsiimdavo pinigų daugiau, negu jų pateisindavo. Kaip išsiieškoti šią skolą, priklauso nuo įmonės. Teigia, jog jai nekilo jokių abejonių, kad paskola realiai nebuvo išmokėta, nes visi dokumentai sutvarkyti gerai. Tuo pačiu orderiu yra apskaitytas akcininko G. P. įnašas ir A. L. paskolos grąžinimas. O A. L. orderis yra nepasirašytas ir atspausdintas iš kompiuterio. Šie orderiai yra tais pačiais numeriais, bet apskaitoje yra apskaitytas G. P.. Vertino G. P. įnašą rodantį orderį, nes jis yra su parašais ir apskaitytas buhalterinėje apskaitoje. Matyti, kad 2012 m. gruodžio 31 d. skola buvo 163 000 Lt. Inventorizacijos aktas buvo sulygintas su likučiais ir iškilo neatitikimų. Buvo ir daugiau medžiagų, jos nebuvo sukoduotos. Nebuvo tinkamai atliekami medžiagų nurašymai. Visos tokios klaidos gali būti ištaisomos. Atliekant inventorizaciją pažiūrima, kas yra negerai ir galima klaidą taisyti. Kadangi yra daug medžiagų, daug kodų, tai gali būti daug klaidų, todėl reikalinga atlikti inventorizaciją. Ji atliekama direktoriaus įsakymu patvirtinus komisiją.
Vidaus tvarkoje yra nustatyta įmonės buhalterijos tvarkymas buhalterine programa. Pagal viską kiekvienas prisijungdamas prie sistemos turi turėti savo atskirą slaptažodį. Tyrimui buvo pateikti paskutiniai registrų variantai, todėl nematė pataisymų ir ji negali pasakyti, ar tam tikri duomenys buvo pašalinami, ar keičiami, mano, kad tai turėtų atsakyti informacinių technologijų specialistas. Pagal buhalterinius apskaitos dokumentus paskola realiai buvo išduota. Pagal buhalterinius apskaitos dokumentus A. L. skola buvo 157 000 Lt, kasoje dar buvo likutis ir paskola buvo išduota 163 000 Lt. Pagal dokumentus detalių likučiai aiškiai per dideli, negu turėtų būti. Čia kalba eina apie šimtus tūkstančių detalių. Direktorius pasiima pinigus, bet jų pilnai nepateisina, todėl vis tokie likučiai ir kaupiasi. Nurodė, jog sąskaitose faktūrose turi būti nurodyta, kiek kokių detalių buvo panaudota.
Buhalteriškai negalima tiesiogiai atsiradusią skolą padaryti kaip paskolą A. L.. Reikėjo skolą iš A. L. išsiieškoti civiline tvarka, o nedaryti jokių paskolos sutarčių. Pagal buhalterinius dokumentus paskola įvyko. Patikslino, jog duodama išvadą, vertino tuos dokumentus, kurie buvo su parašais ir kurie buvo įtraukti į registrus. Tyrimui gavo ne visų mėnesių avansines apyskaitas. Neatsimena, ar buvo avanso apyskaitose taisymu ranka. Atsimenu, kad tyrėjas ar įmonės direktorius man pateikė kasos išlaidų ir kasos pajamų orderių, kurie būtų be parašų. Jai parodyti teisiamojo posėdžio metu pateikti dokumentai (10 t., 155-165 b. l.) yra tik pirmi avanso apyskaitos lapai, antrame lape būna nurodyta, kokie dokumentai yra pateikti kartu su apyskaita, todėl būtų galima padaryti priešpriešinius patikrinimus su įmonėmis, kurioms buvo sumokėti pinigai. Debete (10 t. 158 b. l.) yra nurodyta buhalterinių sąskaitų numeriai ir kitoje lapo pusėje turi būti pridėta ši sąskaita. Kur buvo pateiktos oficialios avanso apyskaitos, tai ten visi priedai buvo pridėti, o kur buvo papildomai pateikta, tai ten buvo atšviesta tik viena avanso apyskaitos pusė. Lygino pateiktus oficialius dokumentus ir tuos papildomai pateiktus, tai buvo neatitikimų, bet negalėjo jų patikrinti, nes nebuvo papildomai pateiktų dokumentų lapo antros pusės. Nežino, kodėl avanso apyskaitos buvo skirtingos, bet mano, kad papildomai pateiktas buvo juodraštinis variantas, nes buvo be parašų ir be antros lapo pusės. Jeigu šie dokumentai būtų pateikti oficialūs, tai keistųsi išvada, tačiau tokių dokumentų vertinti negalima, kadangi jie be parašų ir nėra lapo antrosios pusės.
Apžiūros protokolu nustatyta, kad kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos „Būtent“ pagalba sukurta UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse biuro patalpose esančiame kompiuteryje, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, kompiuterio Intel H67 procesoriaus kietajame diske. Šios duomenų bazės archyvo vardas yra „3122309.zip“, jos dydis 3,932 M. D., esančių suarchyvuotoje kopijoje, vartotojas administruoti negali nuo 2013-12-23 dienos. Atidarius duomenų bazę matyti, kad patys paskutiniai buhalteriniai įrašai yra padaryti 2013-05-31 dieną. Šie įrašai matyti, kad yra padaryti vartotojo „(duomenys neskelbtini)“. Peržiūrėjus įvestus duomenis matyti, kad daugumą įrašų atliko vartotojas „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ir yra įrašų, atliktų vartotojo vardu „(duomenys neskelbtini)“. Vartotojui A. L. atskiras vartotojo vardas nebuvo sukurtas. Kokiu vardu jis jungdavosi nėra žinoma, tačiau jis galėjo prisijungti arba vardu „(duomenys neskelbtini)“, arba „(duomenys neskelbtini)“, nes daugiau vartotojų šiai duomenų bazei nebuvo sukurta. Iš šios bazės kopijos duomenų nėra galimybės nustatyti taisytus ar koreguotus duomenis, koregavimo datą ir laiką. Duomenų bazių kopijos yra atliekamos rankiniu būdu, programa automatiškai duomenų kopijų nedaro. Peržiūrėjus duomenis, nustatyta, kad jie yra identiški. Apžiūros metu darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės įrašų keitinėjimo ar koregavimo atvejų nustatyti neįmanoma. Duomenų kopija, sukurta 2013-12-23 dieną buvo perduota bankroto administratoriui. Dėl kokių priežasčių buvo sukurta 2014-06-09 dienos bazės kopija, nėra žinoma. Specialistas R. V. nurodė, kad duomenų bazės įrašų keitinėjimo ar koregavimo atvejų nustatyti neįmanoma, nes programoje nebuvo sukonfigūruota įrašų koregavimo sekimo funkcija, be to nebuvo rasta darytos ankstesnių laikotarpių duomenų bazių kopijos (t. 7, b. l. 166-170).
Apžiūros protokole užfiksuotas kompaktinio disko “acme night now“ su garso įrašais pateikto 2015-02-27 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus N. S.. Apžiūra atlikta pagal 2016-07-13 A. L. lydraščiu Nr. 0-13163 pateiktą informaciją – paaiškinimus apie jo iniciatyva padarytuose garso įrašuose esančias aktualias tyrimui vietas. Apžiūros metu nustatyta ir aprašyta kiekvieno failo pakeitimo duomenys, tipas, įrašo ilgis (9 t., 63-143 b. l.).
Specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta: ūkinės finansinės veiklos tyrimui A. L. 2016-01-29 pateiktus kasos išlaidų orderių (serija KTS Nr.43. 50, 50 ir 51, kurių suma – 112 029,49 Lt) kopijas sutikrinus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir registrais laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2013-05-01 – nėra galimybės nustatyti kokie konkretūs dokumentai ir kada pašalinti, pakeisti, kokie duomenys ir kokiuose apskaitos registruose dėl to yra pasikeitę.
Dėl pateikto klausimo ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose VĮ „registrų centras“ bei Kauno apygardos teismui, nagrinėjant bylą dėl bankroto bylos iškėlimo, kompiuterine programa sudarytose finansinėse atskaitomybėse (balansuose) nurodyti duomenys atitinka buhalterinės apskaitos duomenis, jei ne, tai kokie duomenys neatitinka, kokie duomenys turėtų būti nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registrui pateiktame balanse laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, grafoje „Finansiniai metai“ ir Kauno apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, pateiktame balanse, grafoje „Praėję finansiniai metai“, kuris sudarytas 2013-06-03, deklaruoti skirtingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikio turto vertę ir per vienerius metus mokėtinas sumas ir įsipareigojimus (4 priedas), nurodyta, jog
UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registrui pateiktame balanse laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31, grafoje „Finansiniai metai“, deklaruoti duomenys apie 2012 m. gruodžio 31 d. turimą bendrovės trumpalaikį turtą ir per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai neatitinka su duomenimis, nurodytais registre „Sąskaitų likučiai, apyvarta (Lt)“ laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, balanso sudaryto 2013 m. birželio 03 d., laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2013-06-03, grafoje „Praėję finansiniai metai“ deklaruoti 2012-12-31 duomenys (ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertės bei per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai) atitinka su ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais ir suvestiniu registru (patikslintu) „Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštis“ laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31.
Pagal S. V. paaiškinimus, padarius pagal buhalterinės programos duomenis balansą už 2013 m. pirmus penkis mėnesius, duomenys buhalterinėje programoje buvo pasikeitę, bet kas ir kokiu būdu tai padarė ji nežino. Pažymų dėl finansinių ataskaitų taisymo buhalterės surašyti negalėjo, nes nežinojo nei kas, nei kada taisyta, nei dėl kokių priežasčių buvo taisoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registrui pateiktoje finansinėje ataskaitoje „Balansas“ sudarytoje 2012-12-31, nurodyti duomenys apie bendrovės trumpalaikio turto vertę ir per vienerius metus mokėtinas sumas ir įsipareigojimus, neatitinka su duomenimis apskaitytais UAB „(duomenys neskelbtini)“ registre „Sąskaitų likučiai, apyvarta (Lt), 2013 m. sausio 01 d.“ (atspausdintas 2013-01-25), todėl UAB „(duomenys neskelbtini) nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 06 d. įstatymo Nr.IX-574 (su pakeitimais) 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Patikslintame UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėje ataskaitoje „Balansas“ laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2013-06-03, grafoje „Praėję finansiniai metai“ pateiktame Kauno apygardos teismui, 2012-12-31 bendrovė deklaravo ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertę bei per vienerius metus mokėtinas sumas ir įsipareigojimus, kurie atitinka su duomenimis apskaitytais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose „Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai, laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2013-01-01. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė 2012-12-31 trumpalaikio turto, gautinų ir mokėtinų sumų inventorizacijos dokumentų, todėl bendrovė pažeidė Įmonių Finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-575 (2008 m. birželio 26 d. Nr.X-1633 redakcija) 15 straipsnio 10 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr.719 (Nauja nutarimo redakcija patvirtinta LRV 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr.370 ir įsigaliojo nuo 2008 m. balandžio 30 d.), patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių” 3 dalies reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė finansinės atskaitomybės, sudarytos 2012-12-31, klaidų taisymo pažymų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė finansinės atskaitomybės, sudarytos 2012-12-31, klaidų taisymo pažymų, todėl nesilaikė Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX 574 8 straipsnio „Klaidų taisymas“ 4 dalies nuostatų, nes klaidos apskaitos registruose, pastebėtos po metinės finansinės atskaitomybės sudarymo, taisomos tik surašant buhalterinę pažymą.
Dėl klausimo, ar tiriamuoju laikotarpiu teisingai buvo apskaitytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo dienai grynųjų pinigų likutis bendrovės kasoje, nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso, sudaryto 2013 m. birželio 3 d. ir pateikto Kauno apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, grafos „Finansiniai metai“ eilutėje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ nurodyta 7 734 Lt suma (4 priedas). Tai rodo, kad bendrovės kasoje ir banko sąskaitose 2013 m. birželio 31 d. buvo 7 734 Lt pinigų likutis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose ir registruose 2013-05-31 apskaitytas 7 734 Lt grynų pinigų likutis, atitinka su duomenimis, nurodytais UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso, sudaryto 2013 m. birželio 3 d. ir pateikto Kauno apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, grafos „Finansiniai metai“ eilutėje „Pinigai ir pinigų ekvivalentai“.
Dėl klausimo, ar teisingai buvo apskaitomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus bei kasininko A. L. žinioje turimas grynų pinigų likutis, ar pagal apskaitos duomenis buvo susidaręs A. L. įsiskolinimas bendrovei 2012-06-29 dienai 157 300 Lt, nurodyta, jog pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitas, pirminius buhalterinius dokumentus, suvestinį registrą „Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštį“ laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2013-05-31 nustatyta, kad atskaitingas asmuo A. L. 2012 m. birželio 01 d. pagal avanso apyskaitą Nr.12-06, sudarytą 2012-06-29, bendrovei buvo skolingas 153 789,77 Lt. Laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-06-29 A. L. iš bendrovės kasos buvo išduota dar 7 209,14 Lt, kaip avansas ūkio išlaidoms. Nurodyta kam apmokėti A. L. panaudojo 160 581,04 Lt. Ir teigiama, jog atskaitingas asmuo A. L. 2012 m. birželio 29 d. turėjo susidariusį grynų pinigų likutį, kurį 2012 m. birželio 29 d. pagal kasos pajamų orderį KTS Nr. 53, įnešė į bendrovės kasą nepanaudotą avansą - sumoje 157 300 Lt (6 priedas). Kasos pajamų orderio grafoje „Vyr.buhalteris (buhalteris)“ - įrašų nėra, o grafoje „Gavo kasininkas“ – spaudas „Direktorius A. L.“, parašas yra (6 priedas). A. L. 2012 m. liepos 01 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolingas tik 417,87 Lt.
Dėl klausimo, ar pagal apskaitos duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu turėjo finansinę galimybę paskolinti A. L. 163 000 Lt, nurodyta, jog nuo 2012-01-01 iki 2013-05-01 (5 priedas) nustatyta, kad 2012 m. sausio 01 d. bendrovės kasoje nebuvo apskaityta grynų pinigų. Laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-05-01 į bendrovės kasą įnešta 250 953,60 Lt, o išleista – 243 225,65 Lt. Todėl 2013 m. gegužės 01 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvo nurodytas 7 728,00 Lt grynų pinigų. Pagal pirminius dokumentus ir registrus laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2013-05-31 nustatyta, kad 2012 m. birželio 01 d. kasoje grynų pinigų likučio nebuvo, tačiau A. L. 2012 m. birželio 1-29 d. į bendrovės kasą iš viso įnešė 163 709,14 Lt, tame skaičiuje:
- grąžino nepanaudotą avansą sumoje – 157 300 Lt pagal kasos pajamų orderį KTS Nr. 53; iš banko sąskaitos (kortelė) – 200,00 Lt (kasos pajamų orderis Nr.51); gautas pajamas iš pirkėjų pagal pinigų priėmimo kvitus – 6 209,14 Lt (kasos pajamų orderis Nr.52); 200,00 Lt gautus iš banko sąskaitos (kortelė), Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje 2012 m. birželio 29 d. susidarė 163 709,14 Lt grynų pinigų likutis, kurio užteko, kad 2012 m. birželio 29 d. iš bendrovės kasos būtų išduota 163 000,00 Lt paskola A. L. pagal kasos išlaidų orderį serija KTS Nr.43.
Dėl klausimo ar pagal apskaitos duomenis A. L. grąžino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 163 000 Lt, nurodyta, jog pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pirminius apskaitos dokumentų ir buhalterinės apskaitos registrų „Kasos knyga“ laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2013-05-01 (5 priedas) duomenis, šiuo laikotarpiu bendrovės apskaitoje nebuvo užfiksuotas 163 000,00 Lt A. L. paskolos grąžinimas.
Dėl klausimo, ar buhalterinėje apskaitoje yra duomenų, kad kasos pajamų orderis KTS 88, kuriuo užfiksuota, kad A. L. 2012-12-05 grąžina 163 000 Lt paskolą pagal sutartį, nurodyta, jog šiame orderyje parašų nėra. Pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus nenustatyta, kad kasos pajamų orderis KTS 88 buvo koreguotas, ar pakeistas kitu, nes oficialioje buhalterinėje bendrovės apskaitoje apskaitytame kasos pajamų orderyje serija KTS Nr. 88, sumai 2000,00 Lt, yra įnešusio pinigus G. P. ir gavusio kasininko A. L. parašai, A. L. pateiktoje šio orderio kopijoje parašų nėra. Be to, buhalterinės apskaitos registruose „Sąskaitų likučiai, apyvartos, 2013-01-01“ (atspausdintame 2013-01-25) ir patikslintame registre „Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštis, laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2013-01-01“ (atspausdintame 2013-07-02), apskaityta 163 000 Lt A. L. skola bendrovei.
Dėl klausimo, ar buvo tinkamai tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita, jei ne, tai kokie nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, ir ar dėl jų galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą 2012 – 2013 metų laikotarpiu, kas ir kokiu laikotarpiu nesivadovavo teisės aktų reikalavimais – nurodyta, jog pažeistas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnyje numatytas reikalavimas, kad bendrovės apskaita turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, nes ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-01-01 iki 2013-06-03 bendrovė pažeidė šių Įstatymų ir kitų teisė aktų reikalavimus:
Žemesnės instancijos teismas
1. LR Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 06 d. įstatymo Nr. IX-574 17 straipsnio, kad finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, ir Lietuvos Respublikos Įmonių Finansinės atskaitomybės 2001 11 06 įstatymo Nr. IX-575 (2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633 redakcija) 15 straipsnio 10 dalies, kad apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr.719 (Nauja nutarimo redakcija patvirtinta LRV 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr.370 ir įsigaliojo nuo 2008 m. balandžio 30 d.), patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių” 3 dalies nuostatų pažeidimų, nes bendrovės finansinės atskaitomybės apskaitos duomenys 2012-12-31 nepagrįsti trumpalaikio turto (atsargų, pinigų), mokėtinų ir gautinų sumų inventorizavimo duomenimis.
2. UAB “(duomenys neskelbtini)” nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 9 straipsnio 2 dalies ir 9-ojo Verslo apskaitos standarto 40 punkto nuostatų, nes atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje gali būti registruojamas nuolat arba periodiškai. Taikant nuolat apskaitomų atsargų būdą, buhalterinės apskaitos sąskaitose registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu arba pardavimu susijusi operacija. Jeigu nuolat apskaitomų atsargų būdą taikyti ekonomiškai netikslinga, gali būti taikomas periodiškai apskaitomų atsargų būdas, kai atsargų likučių savikaina ir parduotų prekių savikaina buhalterinės apskaitos sąskaitose užregistruojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atlikus atsargų likučių inventorizaciją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko atsargų inventorizacijos 2012-12-31 ir 2013-05-31.
3. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrus „Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštis laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2014-01-01“ ir „Likučiai – sumos sąskaitos Nr.201, 2014 m. sausio 1 d.“ nustatyta, kad sąskaitoje Nr.201 „Atsargos“ bendrovė apskaitė 20 416,94 Lt vertės turto. Bankroto administratoriui perduota tik 7 325,22 Lt vertės turtas. Bankroto administratoriui neperduotų atsargų vertė sudaro 13 091,72 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose buvo apskaitytos ūkinės operacijos, kurios nepagrįstos apskaitos dokumentais, nes bendrovės buhalterinės apskaitos registruose nurodyta 13 091,72 Lt didesnė atsargų vertę, negu jų buvo faktiškai, todėl „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į pardavimų savikainą nurašė 3 477,72 Lt atsargų, kurios buvo įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gegužės 1 d. Medžiagų, prekių nurašymo aktus Nr.2013/05-01 ATD, 2013/05-02 ir 2013/05-03 INV, bet faktiškai buvo nepanaudotos autoserviso paslaugoms atlikti ir tentų gamybai. Šiuos aktus pasirašė direktorius A. L.. Pagal tikrovės neatitinkančius 2013 m. gegužės 1 d. Medžiagų, prekių nurašymo aktus Nr.2013/05-01 ATD, 2013/05-02 ir 2013/05-03 INV UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registre „Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštis, 2014-01-01“ apskaityta neįvykusi ūkinė operacija – 3 477,72 Lt atsargų nurašymas į pardavimų savikainą, todėl „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bankroto administratoriui perdavė 17 (septyniolikos) pavadinimų atsargų, kurias įvertinti nėra galimybių, nes bendrovės pateiktuose atsargų apskaitos dokumentuose nurodyti kitokie atsargų kodai, todėl „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Dėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytų UAB “(duomenys neskelbtini)“ Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 3 dalies ir 17 straipsnio, Finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 10 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr.719 (Nauja nutarimo redakcija patvirtinta LRV 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr.370 ir įsigaliojo nuo 2008 m. balandžio 30 d.), patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių” 3 dalies nuostatų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-06-03, iš dalies negalima nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. L. bendrovės bankroto administratoriui A. S. perdavė tik 93 552 Lt vertės turto. Direktorius A. L. bankroto administratoriui neperdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 191 248 Lt vertės ilgalaikio ir trumpalaikio turto, sekančiai:
- ilgalaikio turto – 462 Lt;
- atsargų (atsarginių dalių, degalų, medžiagų ir kita) – 13 092 Lt;
- A. L. skola pagal avansinę apyskaitą – 6 966 Lt;
- A. L. negrąžinta paskola – 163 000 Lt;
- grynų pinigų likutis kasoje – 7 728 Lt.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl ilgalaikio turto praradimo ir atsargų trūkumo patyrė 13554 Lt/3926 EUR nuostolių dėl dingusio ilgalaikio turto – 462 Lt/135 EUR;
- dėl atsargų trūkumo (atsarginių dalių, degalų, medžiagų ir kita) perduodant administratoriui – 13 092 Lt/3792 EUR.
Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.
Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vyriausiasis buhalteris (buhalteris) atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku.
Įstatymo 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. L. dirbo laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-11-14, o buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-06-03. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr.2012-03-01 2.1.9 punkte nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro ir pateikia metines atskaitomybės ataskaitas „Užsakovui“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“), Registrų centrui bei VMI (t. 8, b. l. 13-168).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos su UAB ,,(duomenys neskelbtini)” bankrotu susijusios dokumentų kopijos, iš kurių matyti, jog A. L. pateikė prašymą dėl paskolos suteikimo, tuo klausimu sušauktas akcininkų susirinkimas (1 t., 70-72 b. l.); 2013-01-11 A. L. surašytas raginimas grąžinti paskolą (1 t., 73 b. l.), 2013-06-18 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ raštu pranešama dėl buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties nutraukimo (1 t., 74 b. l.), jog A. L. išsiųsta paraiška dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir dienraščio ,,Kauno diena“ kopija apie akcininkų susirinkimą (1 t., 86-87,88 b. l.).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buvusio direktoriaus A. L. paimta UAB ,,(duomenys neskelbtini)” apskaitos dokumentų kopijos už 2012 -2013 metų laikotarpį: kasos pajamų orderių ir kvitų, PVM sąskaitos faktūros, kasos išlaidų orderių, integruotos kliento informacijos – prievolės paieškos lapo VMI kopijos (t. 7, b. l. 100-114
Bankroto administratoriui A. L. pateikti garso įrašai, kurie apžiūrėti 2016-09-16 apžiūros metu ir padarytos šių įrašų stenogramos. Jose užfiksuoti pokalbiai tarp A. L. ir K. Š. bei G. P. (9 t., 63 143 b. l.). Iš pokalbių matyti, jog A. L. teigia, jog nevedžiojau tos buhalterijos, aš esu kaltas taip, bet paprasčiausiai gyvybiškai man tai, jau dabar gal vėl. Pabaigoj čia mes vedėm spalį, lapkritį, gruodį su jūsų pagalba, į ką K. Š. atsako, jog tu neskaičiavai, tai tu ir neskaičiuoji tų pinigų, jeigu aš tavęs paklausiu, koks yra pas tave grynų pinigų likutis ir tu nežinai ....tai tau reikia susikaičiuot, tai kalbėkim atvirai, tu tada turi pasižiūrėti kaip tau išeit į kažkokius tai skaičius ir viskas, ... nereikia manęs durnu laikyt, ... aš tau vasarą sakiau, nu jo jau rudenį tiksliau, braukiam brūkšnį ir jeigu norim, kad būtų kažkas tai dar, kažkas tai būtų turim pasikeist, turim atskirt savo kišenę asmeniišką nuo firmos kišenės. Tu to nepadarei..., A. L. atsako: ,,aš tiesiog per daug dėmesio skyriau pačiai gamybai, tiekimui, su žmonėm darbui ir su technika... kas ten daugiau dirbo, tai kur ta buhalterija, arba jūs akcininkai irgi galėjot, bumpt man per sprandą dar daugiau, aš pabėgu ir pabėgu, atseit tam, kad nupyzdinti pinigus, nu ne chebra nu, aš neturiu tų pinigų.... iš kur pinigai, išdalinu, ir dar, dar buhalterijojs nepažymiu, taip nevedžiau tos buhalterijos.. (9 t., 69 b. l.), G. P. A. L. sako: ,,nu taip, aš dirbau į minusą, dėl to, kad tu nemokėjai, į ką P. atsako – ne mano mokėjimas čia pagrindinis minusas..., o L. atsako: taip bet koks užimtumas darbo po dešimt kartų atvažiuot ir tąsyt tavo mašinas lupines, kai yra mašinų kitų (9 t., 70 b. l.) kalbama, kad įmonė bankrutuoja, kad reikia išsiimti pinigus, kad reikia padaryti taip, kad neprieitų iki bankroto administratoriaus (9 t., 71 b. l.), K. Š. aiškina bankroto procedūros eigą, kad administratorius pasižiūrės, kokie medžiagų likučiai, a kur jie yra palaukite medžiagų likučiai, kokie kur pinigėliai, avansines... už tai tau ir sakau, ne be reikalo, kad tau gresia baudžiamoji atsakomybė (9 t., 72 b. l.), K. Š. aiškina, kaip būna, kai perrašomos įmonės akcijos, paskiriamas fiktyvus direktorius, kalbama apie pinigų iš įmonės išsiėmimą, laiko tempimą iki teisminių procedūrų, rodyt, kad dirbama, mokėjimus derinti, nes visiems mokėt jau vis tiek negali (9 t., 73-75 b. l.). Į. K. Š. teiginį ,,plaukia pinigai pro šalį, tu jais naudojiesi ir dabar liekam visi ant ledo“, A. L. atsako, kad ,,nu naudojausi ne aš vienas, visi darbininkai gavo tuos pinigėlius ir visi tikrai jie buvo neapskaityti ir mėnesio bėgyje jie gaudavo, tai daugiau viens, tai mažiau. L. aiškina, jog mato, kad ten surašyta ir detalės ir normalės ir tentai ir tentų žiedai, kartu suplakta su detalėm ir taip toliau, jie nenurašyti, o sąskaitą paimkit, tai yra tiktai darbas parašytas, tento gamyba ir lieka tos visos detalės. K. Š. atsako, kad ,,detalės yra, yra pavadinimai, kurių tu niekaip nepasakysi, kad tai čia darbas nu, jin buvo pirkta, jin turi būt ir parduota... jeigu tu juodai pardavęs gavai pinigus ir juos vyram išdalinai, tai tada klausimas, kur pagal avansinę gauti pinigai“. Kalbama apie tai, jog G. susimoka, parduoda paslaugą, vieną kartą, antrą kartą grąžinęs daugmaž pinigų, viskas nuo šimto šešiasdešimt trijų ten daėjo iki penkiasdešimt, jau liko tik penkiasdešimt, nu dar po kiek mėnesių viskas tarkoj, išsivyniojam šitą reikalą (9 t., 77 b. l.). Š. teigia: ,,tu nerasi tiek išlaidų parodyt, kad tau sueitų šie skaičiai, nu nes tavo išlaidos yra tiktai atlyginimai.... tai jeigu tau pasidengs avansinė tų atlyginimų, liks detalės, arba atvirkščiai, jeigu pasidengs detalės, liks avansine ,,, o vat tarp kito, jeigu apie maišymus, tai ką patys primaišėt, tai tą ir turit, nes pajamuodavotės patys viską... pajamuodavo S., iš pradžių būdavo gerai (9 t., 78 b. l.). Kalbama apie paskolą, apie jos grąžinimą, K. Š. sako, kad paskolos iš L. niekas nereikalauja (9 t., 82 b. l.), siūlo persirašyti akcijas ir paskola visiškai nerūpės, į ką L. atsako, o jeigu vis tiek neištrauks įmonės, tada bankrotas ir tada kabina jam viską. K. Š. atsako, jog ar taip ar taip A. L. kabins. A. L. sako, jog jam brangus tas servisas, bet kai reikalai pakrypo šita linkme, tai nebeturi jis dabar pinigų (9 t., 86 b.l ). K. Š. aiškina A. L., jog jeigu nebūtų gimusi ta paskolos sutartis, tai seniai vaikščiotų po FNTT (9 t., 94 b. l.).
A. L. perduotas teismui kaltinant jį apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia, veikos turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).
Tačiau, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, buhalterijos tvarkymui įmonė ,(duomenys neskelbtini)“ buvo pasamdžiusi įmonę – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau nežiūrint to, A. L., kaip įmonės direktoriui taip pat buvo išlikę buhalterinės apskaitos įstatyme numatytos pareigos, susijusius su apskaita, o būtent inventorizacijos atlikimas ir šių duomenų pateikimas buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui; pateikimas apskaityti registruose ūkinių operacijų, kurios būtų pagrįstos apskaitos dokumentais; Medžiagų, prekių nurašymo aktų surašymas ir pateikimas apskaitą tvarkiusiems asmenims apskaityti registruose; Tikslus bankroto administratoriui perduodamų prekių dokumentų surašymas. Nors kaltinamasis teigia, jog inventorizacija būdavo atliekama, visi dokumentai buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei būdavo pateikiami, tačiau UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama to paties akcininko, o būtent K. Š., pati atliko įvairias machinacijas K. Š. turint tikslą nuslėpti PVM – dokumentai būdavo kaitaliojami, išrašomi kiti, o jis, pasitikėdamas buhalterėmis ir K. Š., nežiūrėdamas ir netikrindamas juos pasirašydavo. Taigi iš esmės A. L. pripažino, jog visiškai nesidomėjo įmonės tvarkoma buhalterine apskaita, pasirašinėdavo dokumentus jų netikrindamas, nesidomėjo, ar teisingai nurašomos medžiagos. Be to, kaip neginčijamai nustatyta bylos nagrinėjimo metu, A. L. prie buhalterinės apskaitos kompiuterinės sistemos jungėsi tuo pačiu slaptažodžiu, kaip ir buhalterės, kas visiškai eliminavo galimybę nustatyti, kieno veiksmais galimai buvo padaryti pakeitimai buhalterinėje apskaitoje. A. L., būdamas ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius nesiėmė priemonių, kad jam būtų suteiktas individualus slaptažodis, nors tokių priemonių imtis galėjo ir privalėjo. Dėl A. L. nerūpestingumo susidariusi situacija visiškai eliminavo galimybę nustatyti kieno veiksmais galėjo būti pakeisti ar panaikinti vieni ar kiti pirminiai įmonės apskaitos dokumentai. Šių aplinkybių kaltinamasis neginčija, teigia, jog taip neatsakingai elgėsi, kadangi pasitikėjo K. Š., kurio vadovaujama įmonė tvarkė buhalterinę įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, o pastarais elgėsi nesąžiningai, nurodydamas buhalterėms vesti juodąją buhalteriją.
Būtent dėl to, jog A. L. neorganizavo atsargų (atsarginių dalių, medžiagų, inventoriaus, grynųjų pinigų) gautinų ir mokėtinų skolų inventorizacijų 2012-12-31 dienai ir šių inventorizacijų duomenų nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui; Pateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui apskaityti registruose ūkines operacijas, kurios nepagrįstos apskaitos dokumentais dėl 13 091,72 Lt didesnės atsargų vertės, negu jų buvo faktiškai; organizavo tikrovės neatitinkančių medžiagų, prekių nurašymo aktų Nr. 2013/05-01 ATD, 2013/05-02 ir 2013/05-03 INV surašymą ir pateikė šiuos aktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims apskaityti registruose, dėl ko registre apskaityta neįvykusi ūkinė operacija – 3 477,72 Lt atsargų nurašymas į pardavimų savikainą; Prekių perdavimo bankroto administratoriui dokumentuose nurodė kitokius kodus septyniolikos pavadinimų atsargų, dėl ko nėra galimybių jų įvertinti, t. y. nustatyti ar jos apskaitytos ir nustatyti jų vertę, dėl ko laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-06-03, iš dalies negalima nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Iš esmės pagrindinis buhalterinės apskaitos pažeidimas, kuriuo remiantis kaltinimas A. L. buvo pateiktas pagal BK 222 straipsnio 1 d., buvo tai, jog jis surašė ir įtraukė į kasos apskaitos registrus 2012-06-29 kasos pajamų orderį KTS Nr. 53, pagal kurį, neva jis įnešė į bendrovės kasą nepanaudotą avansą sumoje 157 300 Lt, nors realiai ši ūkinė operacija neįvyko, tą pačią dieną surašė tikrovės neatitinkantį kasos išlaidų orderį serija KTS Nr. 43, kuriuo jam išmokėta paskola pagal 2012-06-29 sutartį Nr. 2012/06-01 iš viso 163 000 Lt, nors realiai šios operacijos neįvyko, o 163 000 Lt pasisavino.Tačiau teisiamojo posėdžio metu specialistė A. D. paaiškino, jog buhalteriškai šios operacijos įvyko, t. Y. P. išdavimo momentu kasoje buhalteriškai buvo pinigų ir jie galėjo būti išduoti kaip paskola fiziniam asmeniui A. L.. Tačiau realiai tai buvo susidariusio per eilę mėnesių įsiskolinimo įmonei pavertimas skola A. L. – kadangi buhalteriškai negalima įmonės įsiskolinimo paversti paskola konkrečiam asmeniui, todėl buvo įformintas neįvykęs pinigų įnešimas į kasą ir jų išdavimas iš kasos, kaip paskola A. L.. Kad paskolos sutarties surašymo metu pinigai nebuvo perduoti, patvirtino ir A. L., tai matyti ir iš teismui pateiktų A. L. pokalbių su K. Š. metu. Kaip nurodė specialistė, jei nebūtų surašyta paskolos sutartis, buhalterinėje apskaitoje matytųsi, jog pinigai nepateisinti, o šiuo atveju yra, jog pinigai paskolinti A. L.. Tiek vienu, tiek kitu atveju akivaizdu, jog įmonėje pinigų nėra. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog daryti išvadą, jog vien šios buhalterinės operacijos atlikimas daro apskaitos tvarkymą apgaulingu – nėra pagrindo, veiką perkvalifikuoti į BK 223 straipsnio 1 dalį teisiamojo posėdžio metu prašė ir prokuroras, todėl, teismas daro išvadą, jog A. L. veika kvalifikuotina pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nurodant, jog A. L. veikė esant nusikalstamam nerūpestingumui.
A. L. nurodytos aplinkybės apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vestą ,,dvigubą“ buhalteriją bylos nagrinėjimo metu – nepasitvirtino. Dėl teismui pateiktų kitų nei buhalterinėje apskaitoje apskaitytų ir specialisto išvadoje įvertintų kasos išlaidų orderių bei avanso apyskaitų, tiek S. V., tiek specialistė A. D. paaiškino, jog negali būti į buhalterinę apskaitą įtraukiami be parašų esantys kasos išlaidų orderiai, o avansinėse apyskaitose esantys taisymai atsiradę dėl negalėjimo kompiuterine sistema atspausdinti didesnės, nei telpa eilutėje skaičių sekos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai paimdamas bendrovės turtą, padarė Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti vadovo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog A. L. atlikus buhalterinį tyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas 191 248 Lt (55 389,25 Eur) trūkumas. Nustatyta, jog nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d. iki 2012 m. birželio 29 d. iš bendrovės kasos ūkio išlaidoms avansu A. L. gavo 278319,14 Lt, dalį lėšų panaudojo bendrovės reikmėms ir pateikė pinigų panaudojimą pateisinančius dokumentus, o 157 717, 87 Lt panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė.
Nors A. L. kaltinamas, jog šiuos pinigus pasisavino, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikta. Pagal susiformavusią teismų praktiką, negalėjimas pateisinti dokumentais galimai įmonės reikmėms panaudotus pinigus laikomas šių pinigų pasisavinimu, tačiau šioje konkrečioje situacijoje, teismo nuomone, yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. L. nors ir nepateisino paimtų iš kasos pinigų, tačiau realiai jie buvo panaudoti įmonės veiklai. Visų pirma, nustatyta, jog įmonėje buvo remontuojami kito įmonės akcininko G. P. įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ automobiliai, už kurių remontą pastaroji buvo įsiskolinusi. Pateiktame garso įraše aiškiai girdimas pokalbis, jog detalės buvo dedamos į ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilius, tačiau jos neįtraukiamos į sąskaitas faktūras (dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo). Taip pat iš A. L. parodymų matyti, jog į sąskaitas faktūras nebūdavo surašomos visos detalės, panaudotos sunkvežimių tentų remontui dėl didelio smulkių detalių kiekio, taip pat gana nemaža dalis detalių buvo perkamos grynaisiais pinigais, pirkimas neatsispindėjo buhalterijoje. Nustatyta ir tai, jog grynaisiais pinigais A. L. mokėjo papildomas išmokas darbininkams, šių mokėjimų niekur nefiksuodamas. Šios aplinkybės nustatytos ne tik A. L. parodymais – apie netinkamą A. L. pinigų tvarkymą kalbama ir pastarojo pokalbiuose su G. P. ir K. Š., kur G. P. pripažįsta skolą ,,(duomenys neskelbtini)“, kalba apie ją pagrindžiančių dokumentų surašymą (skolos pagal ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nėra), kas patvirtina A. L. parodymus dėl ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilių nemokamo remonto ir suteikia pagrindą abejoti, jog pinigus A. L. pasisavino.
Taip pat byloje nustatyta, jog A. L. bankroto administratoriui N. S. neperdavė UAB „(duomenys neskelbtini)" turto: 7728 Lt grynų pinigų likučio kasoje, kompresoriaus BK Advenced 462 Lt vertės bei atsargų (atsarginių dalių, degalų, medžiagų ir kita) už 13 092 Lt, taip pat 6 966 Lt avansu išduotų pinigų. Byloje nėra duomenų, jog A. L. kompresorių bei atsargas pasisavino, tačiau neginčijamai nustatyta tai, jog A. L., po to kai buvo nutraukta nuomos sutartis ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose, įmonės turtą pervežė į E. gatvėje išnuomotą garažą, kur, kaip nurodo V. R. D., atvežtais daiktais nesirūpino, į jo skambučius neatsakė, dėl ko šis turtas buvo sukrautas lauke ir nepakankamai gerai apsaugotas. Remiantis šiais duomenimis teismas daro išvadą, jog A. L., nesiimdamas priemonių apsaugoti įmonės turtą, jį prarado, kas suteikia pagrindą išvadai, jog turtas buvo iššvaistytas. Dėl piniginių lėšų neperdavimo bankroto administratoriui, teismas taip pat laiko neįrodyta, jog šias lėšas pasisavino A. L.. Galimą pinigų panaudojimą bendrovės reikmėms patvirtina V. A. D. parodymai, jog už garažo Elektrėnų gatvėje nuomą ir už elektrą K. L. sumokėjo apie tai nesurašęs jokių dokumentų ir nepateikęs jų įmonės buhalteriją tvarkiusiai bendrovei. K. Š. pokalbiuose su A. L. girdima ir tai, jog prieš bankrotą reikia stengtis ,,ištraukti“ kuo daugiau pinigų, kas dalinai patvirtina A. L. parodymus apie tai, jog bendrovės pinigais disponavo ne tik jis, bet ir kiti akcininkai. Įvertinus šiuos duomenis teismas spendžia, jog iki iškeliant bankroto bylą ir iki bankroto administratoriui pareikalaujant perduoti pinigines lėšas, jų tuo metu kasoje jau nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims ir taip padaro žalą turto savininkui. Turto iššvaistymo neteisėtumas yra tada, kai kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas tretiesiems asmenims perleidžiamas, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos, neatlygintinai. Teisminėje praktikoje tyčinė kaltė, iššvaisčius svetimą turtą nustatoma, pripažįstant, kad neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Taigi, įvertinus nagrinėjamojoje byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. L. veiksmai dėl iš įmonės paimtų pinigų panaudojimo nesilaikant nustatytos tvarkos ir nepateisinant panaudojimo dokumentais buvo neteisėti, šiais veiksmais įmonei buvo padaryta žala, tačiau aptartų įrodymų nepakanka konstatavimui, kad kaltinamasis A. L. jo žinioje buvusį įmonės turtą pasisavino Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. L. turtą iššvaistė, veikdamas netiesiogine tyčia. Dėl šių motyvų A. L. veika perkvalifikuojama iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 184 straipsnio 2 dalį, nekeičiant faktinių aplinkybių. A. L. apie galimą veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamojo kodekso straipsnį, nei nurodyta kaltinamajame akte, teisiamojo posėdžio metu buvo pranešta, suteikta laiko pasiruošti gynybai bei galimybė duoti parodymus.
Kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog A. L. iššvaistė ne 163000 Lt, o 157 717,87 Lt, kadangi bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog 163 000 Lt paskola realiai jam suteikta nebuvo, ji buvo sudaryta siekiant pateisinti 157 717, 87 Lt panaudojimą, kuriems nebuvo pateikta pateisinančių dokumentų. Todėl kaltinime nurodyta suma mažintina 5283 litais.
Bausmė ir jos skyrimo motyvai
A. L. kaltę pripažino dalinai, jis nusikalto būdamas neteistas, nebaustas (9 t., 144, 145 b. l.), vedęs, nepilnamečių vaikų neturi, duomenų apie priklausomybės ligų ir narkologinį gydymą – nepateikta, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų – negauta, Sodros duomenimis A. L. yra dirbantis, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. L. įvykdė vieną sunkų ir vieną neatsargų nusikaltimus, todėl įvertinus jo padarytų nusikaltimų pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už veiką numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje jam skirtina viena iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmių – bauda. BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl ši bausmė ir skirtina. Bausmės dydis, įvertinus kaltinamojo asmenybę, iššvaistyto turto vertę, skirtinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostatomis.
Įvertinus tai, jog A. L. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, jis dirba, po nusikalstamos veikos naujų nusikalstamų veikų nepadarė, teismas laikosi nuomonės, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. vadovaujantis BK 75-ojo straipsnio nuostatomis bausmės vykdymą atidedant ir skiriant teismo įpareigojimus.
Kardomoji priemonė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme A. L. paskirta nebuvo, ji neskirtina ir iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 301-303 str. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje (veikas perkvalifikavus atitinkamai iš BK 222 straipsnio 1 dalies ir 183 straipsnio 2 dalies) ir nuteisti:
Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 30 MGL, t. y. 1129,8 Eur bauda;Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.
Šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punktu subendrinti taikant bausmių apėmimą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. L. tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės atlikimo atveju, laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Kauno apygardos teismui.