- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-07-19
- Bylos Nr.
- 1-2203-716/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61504-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- E. M.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Skuode, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis, teistas: 1) 2014 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 300 str. 1 d. - 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda 2) 2017 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 183 str. 1 d., 183 str. 3 d. - 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent jis, neturėdamas teisės „B. I. C.“ SE filialo Lietuvoje vardu sudaryti draudimo sutartis, sudarė 2015 m. sausio 14 d. su UAB „S.“ automobilio „Fiat Panda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 5731573 ir apgaule savo naudai įgijo 80 eurų kaip draudimo įmoką, kurių neįnešė į „B. I. C.“ banko sąskaitą, jis gi, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neturėdamas teisės „B. I. C.“ SE filialo Lietuvoje vardu sudaryti draudimo sutartis, 2015 m. sausio 14 d. su UAB „S.“ sudarė automobilio „Fiat Panda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sausumos transporto priemonių draudimo sutartį Nr. TPD 128667 ir apgaule savo naudai įgijo 146 eurų kaip draudimo įmoką, kurių neįnešė į „B. I. C.“ banko sąskaitą, o pasisavino, tokiu būdu apgaule viso užvaldė „B. I. C.“ SE filialui Lietuvoje priklausančius 226 eurų.
Tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. M. kaltę pripažįsta visiškai ir parodė, kad nuo 2010 m. dirbo UADBB " D. p." direktoriumi. Dirbdamas šioje bendrovėje buvo pasirašęs tarpininkavimo sutartis su visomis draudimo kompanijomis ir galėjo jų vardu sudarinėti draudimo sutartis. Pagal sutartis turėjo teisę Draudimo bendrovių vardu atlikti visus draudimo sutarties sudarymui reikalingus parengiamuosius veiksmus, jų vardu sudaryti draudimo sutartis ir iš draudėjų gauti pagal sudarytas draudimo sutartis mokėtinas draudimo įmokas. Draudimo bendrovės jo bendrovei mokėjo numatytą komisinį atlyginimą. 2014 m. liepos 15 d. Lietuvos Banko priežiūros tarnyba nutraukė UADBB „D.p." licenciją draudimo brokerių veiklai dėl to, kad neįgijo naujos veiklos civilinės atsakomybės draudimo ir įstatyminis kapitalas buvo kasoje, o ne banko sąskaitoje. Panaikinus licenciją, automatiškai pasinaikina visos tarpininkavimo sutartys su Draudimo kompanijomis ir jis nebeturėjo teisės įmonės vardu sudarinėti su draudėjais sutartis. 2015 m. pradžioje, tikslios datos nurodyti negali, į jį kreipėsi buvęs studijų grupiokas V. M. su prašymu dėl automobilio "Fiat Panda" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir kasko draudimo sudarymo, kadangi anksčiau jau buvo ne kartą kreipęsis. Kadangi neturėjo tuo metu licencijos atlikti draudimo sutartis, tai jis kreipėsi į pažįstamą UADBB "L." brokerį M. Š., kuris padarė paskaičiavimus ir persiuntė elektroniniu paštu visus reikalingus dokumentus automobiliui apdrausti UAB "B.D.", kadangi tuo metu buvo tai geriausias pasiūlymas. Turėdamas elektroniniame pašte UAB "B. D." sutartis, jis jas užpildė ir nusiuntė elektroniniu paštu V.. Vėliau V. atvažiavo į UAB „T.", adresu Verkių g. 36, kur jis tuo metu dirbo, ir atidavė jam draudimo polisų originalus. V. sumokėjo apie 140 eurų, kiek prisimena tai 80 eurų už civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir kasko ketvirtinę įmoką 37 eurus. Ar jam išrašė kasos pajamų orderį, pasakyti negali, nes neatsimena. Gautus iš V. pinigus pasiėmė, tačiau jų neįnešė į UAB „B. D.“ sąskaitą, nes draudimo polisai buvo sudaryti būtent šios draudimo bendrovės vardu. 2015 m. vasarą V. M. kreipėsi į jį, sakydamas, kad automobilis "Fiat Panda" pateko į autoįvykį, tačiau draudimo polisas yra negaliojantis. Jis jam atsakė, kad įvyko klaida, kadangi nebuvo įnešti pingai ir pažadėjo klaidą ištaisyti, tačiau nesulaukė patvirtinimo iš M. Š. ar yra sumokėti pinigai. Vėliau su M. Š. nekontakatavo ir iki galo šio reikalo neišsiaiškino. Kadangi tuo metu pakeitė telefono, tai V. M. jo turbūt nebegalėjo surasti. Pasižada atlyginti UAB "B. D." padarytą žalą iki 2017 m. birželio 5 d. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailiuosi (b. l. 71, 73).
Tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad jis, kaip įgaliotas atstovas, atstovavo UAB „S.“. 2014 m. sausio mėnesį įmonė įsigijo automobilį „Fiat Panda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įgijus automobilį dėl automobilio civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir kasko draudimo kreipėsi į draudimo brokerį E. M., kurį gerai pažinojo, kadangi kartu su juo studijavo. Automobilis buvo draustas metams. Praėjus draudimo sutarties galiojimo laikui, 2015 m. sausio 13 d. jis vėl kreipėsi į E. M. dėl automobilio „Fiat Panda“ civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir kasko draudimo pratęsimo. Šiuo metu neprisimena, bet į jį kreipėsi telefonu arba elektroniniu paštu. E. polisus jam atsiuntė elektroniniu paštu, po ko nuvažiavo pas jį į darbą UAB „T.“, adresu Verkių g. 36 ir už UAB „S.“ priklausančio automobilio „Fiant Panda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinio draudimo polisą sumokėjo E. 80 eurų ir Kasko poliso ketvirtinę įmoką - 37 eurus, iš viso 117 eurų. Pinigus sumokėjo grynais vieną dieną, o kasos pajamų orderio iš karto neišrašė, kadangi jo teigimu jis neturėjo su savimi blankų, o išrašė vėliau ir jis buvo išrašytas UAB „P. d.p.“ vardu. 2015 m. liepos 1 d. automobilis „Fiat Panda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. A. pateko į autoįvykį Vilniuje, Oslo g.. Autoįvykio nukentėjusioji pusė kreipėsi į UAB „B. D.“. UAB „B. D.“ kreipėsi į UAB „S.“ ir pranešė, kad minėto automobilio draudimo sutartis yra nutraukta. Jis paklausė kodėl, o jam buvo paaiškinta, kad negavus pinigų, ji buvo nutraukta. Jis nuvyko į UAB „B. D.“ ir pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodyta, kad jis E. M. sumokėjo 117 eurų. Jie pasakė, kad išsiaiškins situaciją. Jis dėl draudimo poliso taip pat kreipėsi į E. M., kuris atsakė, kad draudimo polisą sudarinėjo per kitą įmonę ir kad iš jos išėjo darbuotojas, kuris atsakingas už pinigus ir jų nesumokėjo dėl ko įvyko klaida. E. M. žadėjo viską sutvarkyti, tačiau tai liko pažadais, o vėliau jam skambinant jis nebekėlė telefono ragelio, pradėjo ignoruoti jo skambučius. Apie tai, kad E. M. nepervedė draudikui pinigų, UAB „S.“ informuota nebuvo, o apie tai sužinojo tik po eismo įvykio. Jis žinojo, kad E. M. dirbo UADB „D. p.“. Apie tai, kad 2014 m. vasarą buvo panaikinta licencija sudarinėti draudimo sutartis, jis nieko nežinojo, dėl ko į jį ir kreipėsi dėl draudimo sutarties pratęsimo (b. l. 63 - 64).
Tyrimo metu liudytojas T. K. R. parodė, kad maždaug du ar tris metus jis automobilius ir nekilnojamąjį turtą drausdavo pas brokerį E. M.. Šį brokerį jų šeimai rekomendavo žmonos pažįstami kaip sąžiningą, padorų asmenį. Draudimo polisus E. M. kažkur paruošdavo, o jam perduodavo susitarus jiems patogioje vietoje. Už sudarytus draudimo polisus pinigus E. M. sumokėdavo grynais. Pinigų priėmimo - perdavimo akto E. M. jam neišrašydavo, motyvuodamas, kad kvito su savimi neturi ir vėliau išrašys, todėl neturi tai patvirtinančių dokumentų. Iš pradžių buvo viskas gerai, kol iš skolų išieškojimo bendrovės Sergel negavo pranešimų bei sms žinučių, neva jis yra už draudimo paslaugas skolingas B. draudimui. Gavęs pranešimus apie įsiskolinimus, jis telefonu kreipėsi pas E. M.. Jis jam pasakydavo, kad tai nesusipratimas arba sistemos klaida ir viską jis sutvarkys. Iš pradžių taip ir buvo. Po to gavus vėl sms žinutes iš Sergel bendrovės, E. M. nebekėlė telefono ragelio. 2015 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į B. draudimas su raštišku pareiškimu, kad gavo į telefoną sms žinutes iš Sergel bendrovės dėl neva jo įsiskolinimų už draudimo paslaugas B. draudimui ir buvo raginamas susimokėti susidariusią skolą. Pareiškime parašė, kad tikrai jis susimokėjęs ir jokių įsiskolinimų neturi, tačiau negali pateikti pinigų perdavimo kvito. Jis negali paaiškinti kokios pinigų sumos E. M. neįnešė į B. draudimas už jo sudarytus draudimo polisus. Po raštiško kreipimosi į B. draudimas, daugiau iš Sergel bendrovės jokių raštų dėl įsiskolinimo negavo, skolų niekam nemokėjo, tačiau jokio oficialaus atsakymo į jo raštą dėl susiklosčiusios situacijos iš B. draudimas negavo (b. l. 66).
Iš pareiškimo matyti, kad „B. I. C.“ SE filialas Lietuvoje atstovas pranešė, kad 2010 m. spalio 1 d. draudimo bendrovė buvo sudariusi Sutartį Nr. NTS/2010-13 dėl tarpininkavimo sudarant draudimo sutartis su UADBB „D. P.“, kuriai vadovavo direktorius E. M.. Minėta sutartis buvo nutraukta 2014 m. liepos 22 d. 2015 m. liepos 2 d. į draudimo bendrovę kreipėsi nukentėjusioji M. T., kuri deklaravo eismo įvykį, kuris įvyko 2015 m. liepos 1 d. 11:45 val. Oslo gatvėje, Vilniuje (link miesto), kuriame dalyvavo automobiliai - FIAT PANDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas vairuotojos D. A., automobilis tariamai draustas jų bendrovėje, sutarties liudijimas AJA 6067120 (eismo įvykio kaltininkė); MERCEDES BENZ A160, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas vairuotojos M. T., automobilis taip pat draustas jų draudimo bendrovėje, sutarties liudijimas AJA 5883342 (nukentėjusi eismo įvykyje). Administruojant šio eismo įvykio žalą paaiškėjo, kad kaltininkės automobilis FIAT PANDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu pagal draudimo informacinę sistemą SAIKAS nėra draustas bendrovėje ir sutarties liudijimas AJA 6067120, kuris liudija apie įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 12 5733173 sudarymą, kuriuo apdraustas lengvasis automobilis FIAT PANDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin: (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „S.", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), yra negaliojantis. Sutartis turėjo galioti nuo 2015 m. sausio 18 d. 00:00 val. iki 2016 m. sausio 17 d. 24:00 val. Nustatyta, kad įmonės „S." įgaliotas atstovas V. M. 2015 m. sausio 13 d. kreipėsi į draudimo brokerį E. M. dėl automobilio FIAT PANDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir sausumos transporto priemonių (kasko) draudimo sutarčių sudarymo. Brokeris E. M. telefonu paskambino L., UADBB projektų vadovui M. Š. su kuriuo kartu dirbo maždaug prieš 6 metus ir paprašė apdrausti kliento UAB „S." automobilį FIAT PANDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Draudikas M. Š. paskaičiavo, kad mažiausios kainos BTA draudime ir polisus išsiuntė elektroniniu paštu. Įmonės „S." įgaliotas atstovas V. M. paaiškino, kad ketvirtinę įmoką už draudimo polisų sudarymą sumokėjo brokeriui M. 137 eurais grynais už civilinės atsakomybės ir kasko polisų sudarymą ir pateikė pinigų priėmimo kvitą kur yra E. M. parašas išrašytas ant UAB „P. d. p." blanko (dokumento originalas yra įmonėje UAB „S."). Jų draudimo bendrovė neturi sudariusi tarpininkavimo sutarčių nei su brokeriu E. M. nei su UAB „P. d. p.". Tokiu būdu, neturėdamas teisės veikti jų įmonės vardu brokeris E. M. pasisavino 137 eurus už minėtų draudimo sutarčių sudarymą. Per 30 dienų negavus 80,00 € draudimo įmokos už apdraustą automobilį 2015 m. kovo 23 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 5733173 buvo nutraukta dėl skolų ir 2015 m. balandžio 23 d. skola perduota skolų išieškojimo įmonei UAB „S.". Dėl tariamų skolų taip pat buvo nutraukta Sausumos transporto priemonių sutartis Nr. TPD 128667. Akivaizdu, kad draudimo brokeris E. M., nebūdamas jų draudimo bendrovės darbuotoju ar jos atstovu, neteisėtai veikė mūsų draudimo kompanijos vardu ir ėmė pinigus už draudimo dokumentų įforminimą ir sukčiaudamas įmonei padarė žalą. Žala, kuri padaryta 2015 m. liepos 1 d. eismo įvykio metu siekia 421,07 €, negautos įmokos už polisus -137 €. Po to, 2015 m. rugsėjo 10 d. draudimo bendrovė gavo pil. T. K. R. pretenziją dėl to, kad jis iš skolų išieškojimo įmonės SERGEL gavo žinutę dėl įsiskolinimo už draudimo paslaugas jų įmonei. Jis patikino, kad draudimo sutartis sudarinėjo per brokerį E. M. ir pinigus mokėjo jam. Brokeris E. M. pinigų priėmimo kvito jam neišrašė, motyvavo kad šiuo metu neturi kvitų su savimi ir išrašys vėliau. Tautvidas K. R. apkaltino draudimo brokerį E. M. jo pinigų už draudimo paslaugas nusavinimu. Negautos įmokos už draudimo polisus Nr. 12 5324197 ir Nr. 12 5357787 siekia 21,7 € (b. l. 8 – 10, 11 - 60).
2017 m. birželio 5 d. E. M. pateikė SEB banko mokėjimo nurodymą, kad jis padengė 226 eurų skolą AAS „B. B. I. C.“ filialui Lietuvoje (b. l. 95).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pripažįsta, kad E. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Kaltinamasis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojų V. M., Tautvilo K. R. parodymai, „B. I. C.“ SE filialas Lietuvoje pareiškimas. Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas pripažįsta E. M. kaltu, o E. M. veiksmus teisingai kvalifikuotus pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamiesiems už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, žala atlyginta, teismas pripažino, kad E. M. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis E. M. neprieštarauja, prašo leisti baudą mokėti dalimis (b. l. 98).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. E. M. padarė tyčinį savanaudiško pobūdžio nesunkų nusikaltimą, jis praeityje baustas administracine tvarka baustas (b. l. 78 - 79), anksčiau teistas, dirbantis, psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 93), Vilniaus m. priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 94).
Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. M. paskyrus prokuroro prašomą bausmės rūšį ir dydį, atitinkantį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 21 MGL (790,86 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. M. galutinę 14 MGL (527,24 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio bauda ir E. M. paskirti galutinę subendrintą 43 MGL (1619,38 Eur) bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi įskaityti sumokėtą baudos dalį pagal 2017 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.
Baudą skirti sumokėti per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kaltinamasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.