Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-02-12 · Civilinė byla Nr. 2-207/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-12
Bylos Nr.
2-207/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytas Milius (pirm.), Artūras Driukas (pran.), Donatas Šernas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Jofa“
Ieškovas
V. P.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-207/2009Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jofa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-717-259/2009 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jofa“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Jofa“, prašydama priteisti dėl sveikatos sužalojimo patirtą 27 375, 34 Lt turtinę ir 150 000 Lt neturtinę žalą, taip pat 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, ieškinio įvykdymui užtikrinti areštavo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, priklausančius atsakovui ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 177 375, 34 Lt sumos, uždrausdamas atsakovui areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, tačiau leisdamas naudotis. Paaiškėjus, jog atsakovo areštuotų nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų vertė yra mažesnė negu 177 375, 34 Lt, teismas nutarė areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, taip pat atsakovo bankų sąskaitose, leisdamas iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove. Nutartį motyvavo tuo, kad atsakovui yra pareikštas turtinis reikalavimas dėl 177 375, 34 Lt pinigų sumos priteisimo, kuri, vertinant bendro šalies pragyvenimo lygio mastu, yra labai didelė. Be to, teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą patvirtina ir kitos aplinkybės: ieškinio reikalavimo pobūdis (buvusios atsakovo darbuotojos reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo), atsakovo finansinių galimybių nežinojimas (byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškinio reikalavimo suma atsakovui nėra didelė, lyginant ją su šios bendrovės nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios bendrovės įsipareigojimais). Todėl teismas padarė išvadą, kad netaikius šių priemonių, atsakovas gali savo vardu turimą turtą perleisti kitų asmenų nuosavybėn, kas labai apsunkintų arba padarytų nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo teismo nutartį panaikinti, o teismui nutarus skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, prašo įpareigoti ieškovę įmokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 8 868, 77 Lt atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti. Nurodo šiuos motyvus:

ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nemotyvuotas; kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepranešant apeliantui, nebuvo galimybės pateikti duomenų apie įmonės valdomo turto vertę, ūkinę veiklą, gaunamą pelną ir pan. Su atskiruoju skundu pateikiami 2006 ir 2007 metų finansinės atskaitomybės dokumentai rodo, kad apeliantas yra moki, stabiliai ūkinę veiklą vykdanti įmonė, kurios turto vertė žymiai viršija pareikštų reikalavimų sumą: remiantis juridinių asmenų registrui pateikta 2006 metų pelno (nuostolių) ataskaita, įmonės pardavimo pajamos sudarė 18 112 835 Lt, grynasis pelnas – 5 723 563 Lt, o pagal 2006 metų balansą, įmonės ilgalaikis turtas sudarė 5 819 621 Lt, o trumpalaikis – 7 178 257 Lt; remiantis 2007 metų pelno (nuostolių) ataskaita, įmonės pardavimo pajamos sudarė 16 854 573 Lt, grynasis pelnas – 4 495 595 Lt, pagal 2007 metų balansą, įmonės ilgalaikis turtas sudarė 5 819 621 Lt, o trumpalaikis turtas – 21 911 285 Lt; atsižvelgiant į tai, kad apelianto piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje, 177 375, 34 Lt sumai yra areštuotos, jis negali gauti terminuoto indėlio palūkanų nuo šios sumos, dėl ko bylos nagrinėjimo metu bus patirta nuostolių.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą ir prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo atmesti. Teigia, kad apeliantas vengia savanoriškai atlyginti padarytą žalą. Anot ieškovės, būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismų praktikoje yra pagrindžiama didele ieškinio suma, todėl teismas turėjo pagrindą remtis šiuo motyvu, kartu nurodydamas ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus. Ieškovės manymu, apeliantas nepateikė įrodymų, jog yra reali galimybė nuostoliams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsirasti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas pagal bylos aplinkybes tik daro prielaidą, jog būsimas teismo sprendimas galimai bus palankus ieškovui. Todėl nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo, siekdamas užtikrinti abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, yra preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį, 177 375, 34 Lt reikalavimo suma yra didelė. Be to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtina įvertinti ir tai, iš kokių teisinių santykių yra kilęs ieškovės reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas (ieškinys dėl žalos, padarytos sužalojus sveikatą darbe, atlyginimo). Laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje buvo pritaikytos neinformuojant atsakovo apie ieškovės prašymo nagrinėjimą, todėl teismas objektyviai neturėjo duomenų apie atsakovo įmonės turtinę padėtį, finansines galimybes, turto sudėtį, vykdomą ūkinę veiklą ir jos rezultatus ir pan. Kaip matyti iš apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikto 2007 metų balanso, įmonė nurodytais finansiniais metais turėjo 27 730 906 Lt turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 20 155 852 Lt (b. l. 31-32), o pagal 2007 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, įmonė šiais finansiniais metais turėjo 4 495 595 Lt pelno. Duomenų apie įmonės finansinius rezultatus 2008 metais apeliantas nepateikė, todėl, sparčiai besikeičiančios ekonominės situacijos sąlygomis, negalima spręsti, kad įmonės finansinė padėtis yra ir toliau išliks stabili.

Vadovaujantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, atsakovui taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia nurodė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, o tik tuo atveju, jei tokio turto atsakovas neturi arba turi nepakankamai ieškiniui užtikrinti, ir pinigines lėšas. Taigi teismo nutartyje nustatytas areštuotino turto eiliškumas atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo kriterijų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vykdant skundžiamą teismo nutartį, 2008 m. gruodžio 19 d. turto arešto aktu 178 000 Lt sumai buvo areštuotos dvi atsakovui priklausančios priekabos, nurodant, kad šio turto vertė bus nustatyta jį apžiūrėjus (b. l. 20-21). Be to, antstolio R. A. Genučio 2008 m. gruodžio 19 d. patvarkymu, vykdant skundžiamą teismo nutartį, buvo areštuota 177 375, 34 Lt pinigų suma, esanti atsakovo banko sąskaitose (b. l. 22). Pagal 2007 metų balanso duomenis, didžiąją atsakovo turimo ilgalaikio turto dalį sudaro transporto priemonės, todėl, tikėtina, jog dalies jų arešto pakaktų ieškinio reikalavimams užtikrinti, o toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neapribotų atsakovo turtinių teisių daugiau, nei to reikia ieškiniui užtikrinti, ir netrikdytų įmonės ūkinės veiklos (b. l. 31-32). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu, atsakovo nuomone, antstolis, vykdydamas skundžiamą teismo nutartį, areštavo daugiau turto, nei nurodė teismas, ar nesilaikė kitų CPK XLVIII skyriaus normų nustatytų reikalavimų, dėl tokių antstolio veiksmų gali būti paduotas skundas CPK 643 straipsnio pagrindu. Be to, siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus, atsakovas turi galimybę pasinaudoti įstatymo suteikiamomis procesinėmis garantijomis. Atsakovui išaiškintina, jog pagal CPK 146 straipsnio pirmąją dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Be to, atsakovas gali nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. Taigi atsakovas turi keletą procesinių galimybių išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo svarstyti atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovo nuostoliais, galinčiais atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 147 str., 302 str., 320 str., 338 str.). Atsakovas, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams, gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, kartu pateikdamas galimų nuostolių apskaičiavimą (CPK 147 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Artūras DriukasVytas MiliusDonatas Šernas