- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- 2YT-309-772/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08642-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos, VĮ ,,Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM, VMI, TB, NŽT
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjo (suinteresuoto asmens) G. Š. atstovui adv. Z. Šatui, pareiškėjo (suinteresuoto asmens) R. Š. atstovei adv. K. Pugačienei, neatvykus suinteresuotų asmenų: Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI), VĮ ,,Turto bankas“ (toliau – TB) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM (toliau - NŽT) atstovams, gauti prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų (suinteresuotų asmenų) G. Š. ir R. Š. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: VMI, TB, NŽT.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai (kartu ir suinteresuoti asmenys) G. Š. ir R. Š. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie ir jų tėvas Romualdas K. Š. (miręs (duomenys neskelbtini)) po velionės žmonos (pareiškėjų motinos) O. Š. mirties (duomenys neskelbtini), yra priėmė jos palikimą, tai yra jai pagal įstatymą priklausančias atitinkamas dalis nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs šias daiktų dalis valdyti. Taip pat teigė, kad jie kaip įpėdiniai pagal įstatymą yra priėmę velioniui tėvui priklausantį palikimą, tai paduodami pareiškimus vietos notarei. Atskirai nurodė, kad jų tėvai R. K. Š. ir O. Š., iki pastarosios mirties kartu gyveno nurodytų adresu gyvenamajame name ir jame deklaravo savo gyvenamąsias vietas. Šiame name R. K. Š. ir pareiškėjas G. Š. liko gyventi ir po velionės žmonos (motinos) O. Š. mirties. Pareiškėjų tėvas ir pareiškėjas G. Š. po žmonos (motinos) mirties ir toliau gyvendami minėtame name mokėjo mokesčius, naudojosi namo priklausiniais, naudojo namų apyvokos daiktus, baldus ir rūpinasi namo priežiūrą bei eksploatacija. Pareiškėjas R. Š. taip pat naudojo žemės ūkio techniką, kuri priklausė tėvui ir motinai. Pareiškėjai teigė, kad tėvas kartu su motina gyvendami santuokoje ūkio rangos būdu statė gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Tėvas nuosavybės teises savo vardu į nekilnojamuosius daiktus viešame registre išviešino 2009-03-24 ir 2013-12-13. Pareiškėjai būdami teisėtais įstatyminiais įpėdiniais, nori užbaigti su paveldėjimu susijusius klausimus, todėl prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad po jų motinos mirties tiek tėvas, tiek ir jie priėmė buvusios sutuoktinės (motinos) palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti per 3 mėnesių laikotarpį. Pareiškėjai nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas su tikslu jiems gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į dabar jau abiejų velionių tėvų palikimą. Papildomai nurodė, kad į palikimo sudėtį įeina ir turtinė žemės nuomos teisė pagal iš dalies sumokėtas įmokas (investiciniais čekiais) už perkamą žemę. Teigė, jog tik jie kaip vieninteliai įstatyminiai įpėdiniai pretenduoja į velionių tėvo (motinos) palikimą. Pareiškėjai nurodė, kad kitų galimų įpėdinių į jų tėvų palikimą nėra.
Pareiškėjai savo reikalavimus teismui grindė pateiktais įrodymais.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad po pareiškėjų motinos mirties, tiek jų tėvas, tiek ir jie nežinojo, jog galėjo per įstatymo nustatytą priimti motinos palikimą ir kreipdamiesi į vietos notarą su pareiškimais. Tuo pačiu teigė, kad pareiškėjų tėvas R. K. Š. ir patys pareiškėjai faktiškai priėmė velionės žmonos (motinos) palikimą, nes jį valdė kaip savo turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys nurodė teismui, kad sutinka, jog būtų patenkinti pareiškėjų prašymai teismo nuožiūra.
Atskirai nurodė, kad suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyks, todėl prašė teismo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų pareiškimai tenkintini.
Iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjų atstovų paaiškinimų, matyti, kad pareiškėjų tėvas ir motina santuoką sudarė 1973-05-07, įrašo Nr. 130 (5 b.l.). Gyvendami santuokoje jie rangos būdu statėsi gyvenamąjį namą su priklausiniais adresu, (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į šiuos nekilnojamuosius daiktus viešame registre buvo įregistruotas 2009-03-24 it 2013-12-13 pareiškėjų tėvo R. K. Š. vardu (9-12 b.l.). Taip pat pareiškėjų tėvams valstybė išnuomavo 0,2503 ha žemės sklypą, tuo pačių adresu (13-14 b.l.). Pareiškėjų tėvas pasinaudodamas teise išsipirkti iš valstybės nuomojamą žemės sklypą, už jį sumokėjo valstybės išmokomis (investiciniais čekiais) (15-16 b.l.).
Įstatymas numato, kad neatsižvelgiant į tai, kada sutuoktiniai įsigijo turtą - iki įsigaliojant ar galiojant 2000 m. CK, tai yra, kad turtas įgytas asmenims susituokus, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str. 1d., CK 3.87 str. 1d.) (5 b.l.). Taip pat įstatymas nustato turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe registravimo ypatumus (CK 3.88 str. 3 d.). Tačiau ši norma taikoma tik tuomet kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK, t.y. po 2001-07-01. O iki įsigaliojant 2000 m. CK, įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 str. 3 dalimi, pagal kurią nors turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, tačiau laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu įgytas susituokus (9-14 b.l.). Remiantis aukščiau paminėtu darytina išvada, kad sutuoktiniai R. K. Š. ir O. Š. iki pastarosios mirties (duomenys neskelbtini) (4 b.l.), valdė lygiomis dalimis minėtą namą su priklausiniais, tai yra po 1/2 dalį santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, nors šis turtas vėliau ir buvo viešame registre įregistruotas R. K. Š. vardu (9-12 b.l.). Po velionės sutuoktinės O. Š. mirties R. K. Š. ir kitiems įpėdiniams, pvz., sūnums (pareiškėjams), vietos notaras pagal jų pareiškimus galėjo išduoti jiems visiems paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą į motinos (žmonos) palikimą. Taip pat velionės O. Š. buvusiam sutuoktiniui R. K. Š. ir liudijimas į jam atskirai priklausiusią santuokoje įgyto turto dalį. Tačiau nė vienas iš įpėdinių nepasinaudojo šia įstatymo suteikta teise ir nesikreipė į vietos notaro biurą, bet visi kartu po žmonos (motinos) mirties pradėjo valdyti velionės O. Š. palikimą.
Todėl pripažintina, kad pareiškėjai R. Š. ir G. Š. bei jų tėvas R. K. Š. po motinos (žmonos) O. Š. mirties faktiniu valdymu priėmė jos vardu atsiradusį palikimą, kadangi paveldimu turtu rūpinosi kaip savu. Visi minėti įpėdiniai faktiniu valdymu priėmė atsiradusį velionės žmonos (motinos) palikimą ir tapo teisėtais paveldimo turto valdytojais.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turėjo jį priimti, atlikdamas LR 2000 m. CK 5.50 str. 2 d., nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėjai G. Š. ir R. Š. bei R. K. Š. priėmė po velionės motinos (žmonos) O. Š. mirties priėmė jos vardu atsiradusį palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.
Pažymėtina, kad yra paveldimas ne tik turtas, bet ir turtinės teisės. Įpėdiniams pereina visos daiktinės palikėjo teisės, taip pat visi jų ribojimai ir varžymai (servitutai, uzufruktas, užstatymo teisė, teisės ir pareigos pagal ilgalaikę nuomą, hipoteka, įkaito davėjo ir įkaito turėtojo teisės ir pareigos). Įpėdiniui paveldėjimo tvarka pereina iš turtinių prievolinių santykių atsiradusios palikėjo teisės ir pareigos, išskyrus įstatymų daromas išimtis.
Įpėdiniai paveldi visas palikėjo turtines teises ir pareigas tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles, prievoles dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Be to, įpėdiniui priėmus palikimą, palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąją galią.
Kai į palikimo sudėtį įeina pastatai ar kitokie statiniai, pastatyti ant žemės, kuri nepriklauso palikėjui nuosavybės teise, įpėdiniui kartu su paveldimais pastatais ar statiniais pereina palikėjo teisės į žemės sklypą, ant kurio stovi pastatai ar statiniai. Tai gali būti teisės pagal ilgalaikės žemės nuomos sutartį, užstatymo teisė, servituto teisė į pastatų užimamą žemę. Įpėdinis, paveldėjęs pastatą, perima palikėjo teises ir pareigas, susijusias su pastato užimama žeme. Iš paminėto seka, kad tiek pareiškėjai ir jų tėvas R. K. Š. po motinos (žmonos) mirties paveldėjo žemės nuomos teisę į dabar jau velioniams tėvams valstybės išnuomotą žemės sklypą (13-14 b.l.). Be to pareiškėjų tėvas R. K. Š. buvo išreiškęs savo valia įsigyti iš valstybės šį išnuomotą žemės sklypą, kadangi už jo įsigyjimą yra sumokėjęs valstybės išmokomis (investiciniais čekiais) (15-16 b.l.). Šios įpėdinių turtinės teisės neginčija (o) ir valstybės įgaliota institucija NŽT (19 b.l.).
Juridinio fakto nustatymas pareiškėjams reikalingas, nustatant, kad velionės motinos palikimą priėmė jie ir jų tėvas (miręs (duomenys neskelbtini)) ir kurio pagrindu pareiškėjams bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į visą jų tėvų palikimą. Atskirai pažymėtina, kad teismas tenkina abiejų pareiškėjų prašymus, kadangi byloje tam pakanka duomenų (38-39 b.l.), o be to tarp jų dėl to nėra ginčo (30, 50 b.l.).
Esant šiems įrodymams ir nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėjų pareiškimai tenkintini visiškai, kadangi jų ir tėvo vardu atsiradęs palikimas niekam neperėjo ir nėra perduotas, o be to suinteresuoti asmenys dėl jų prašymų pretenzijų nereiškė (24-25, 51-52, 59-60 b.l.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjų G. Š. ir R. Š. pareiškimus tenkinti visiškai.
1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Romualdas K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė po velionės žmonos O. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą per trijų mėnesių laikotarpį, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
2. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė po velionės motinos O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), visą atsiradusį palikimą per trijų mėnesių laikotarpį, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
3. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė po velionės motinos O. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), visą atsiradusį palikimą per trijų mėnesių laikotarpį, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
4. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi pareiškėjams R. Š. ir G. Š., palikimo priėmimo faktams patvirtinti ir paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per jį priėmusį teismą.