Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-02-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-51-957/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-26
Bylos Nr.
II-51-957/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03360-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
O. T.
Advokatai
Renata Janušytė
Kategorijos
Skundas Nr. II-51-957/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03360-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTOAPYLINKĖSTEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui O. T.,administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovei advokatei Renatai Janušytei,nukentėjusiųjų mažamečių atstovei pagal įstatymą I. R.-T.,skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovui A. D. (viename posėdyje),vertėjai Audronei Adomavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. T. atstovės advokatės Renatos Janušytės, gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. D. 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 18ANN-130511969-17 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. T. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. D. 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 18ANN-130511969-17 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72 straipsnio 1 dalį 30 Eur dydžio bauda už tai, kad 2017 m. lapkričio 15 d., apie 17.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), baugino savo mažamečius vaikus E. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. paėmęs į rankas kirvį demonstravo, kaip vaikų motinai I. R.-T. nukapos rankas ir kojas, mažamečių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais bei nuteikinėjo juos prieš motiną liepdamas jos neklausyti ir jų nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), piktybiškai daryti netvarką, grasino savo vaikams, kad atvyks į jų nuomojamą butą ir bute viską išdaužys, tokiais veiksmais nepanaudojo savo, kaip tėvo, valdžios, pareigos tinkamai prižiūrėti ir auklėti savo mažamečius vaikus.

Šalies argumentai

Pareiškėjo O. T. atstovė advokatė Renata Janušytė skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimą (b. l. 2-3).

Pareiškėjo atstovė skunde nurodo, jog, jos manymu, priimtas nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas nesant byloje jokių objektyvių įrodymų. Skunde pažymima, kad 2017 m. lapkričio 15 d. vakare savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), O. T. nebaugino ir negrasino mažamečiams vaikams, jų akivaizdoje nesikeikė necenzūriniais žodžiais ir nenuteikinėjo jų prieš motiną. Pastaruoju metu mažamečių vaikų motina I. R.-T. nuteikinėja juos prieš O. T., sakydama, kad jų tėtis blogai elgiasi, muša mamą ir pan. Tokie jos veiksmai suaktyvėjo prasidėjus skyrybų procesui, kuomet jų santykiai tapo ypatingai konfliktiški dėl turtinių klausimų. Pareiškėjo atstovės teigimu, priimant skundžiamą nutarimą nebuvo laikomasi ANK 618 straipsnio 1 dalies, 641 straipsnio reikalavimų, o tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą. Pareiškėjo atstovės teigimu, priimant nutarimą buvo vadovautasi tik subjektyviais sutuoktinės parodymais, kurie negali būti lemiamu įrodymu, kadangi tarp pastarosios ir O. T. vyksta skyrybų procesas ir susiklostę konfliktiniai santykiai (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. D. atsiliepimu prašoma skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad bylos nagrinėjime O. T. dalyvavo, iš pateikto paaiškinimo matyti, kad asmuo pažeidimo nepripažįsta, nesigaili, todėl bylos nagrinėjimo metu lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. O. T. skirta 30 Eur dydžio administracinė nuobauda. O. T. savo skunde nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios turėtų teisinį pagrindą pakeisti minėtą nutarimą, iš surinktos medžiagos matyti, kad pakanka įrodymų O. T. kaltei įrodyti, todėl jo skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas (b. l. 4).

Šalies argumentai

I. R.-T. savo 2017 m. lapkričio 16 d. pareiškime nurodė, jog 2017 m. lapkričio 15 d. jos vaikai E. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pas močiutę adresu (duomenys neskelbtini), kol ji dirbo. Atvažiavusi pasiimti jų apie 17.30 val. pastebėjo, kad vaikai labai irzlūs ir išsigandę. Atvažiavusi namo ji palaipsniui bandė išsiaiškinti, kas nutiko. Vaikai bijojo pasakyti, kad ji nepapasakotų tėčiui. Ji vaikus nuramino, kad tikrai nieko nepasakys. Vaikai pradėjo pasakoti, kad tėtis O. T. ją vadino necenzūriniais žodžiais, po to paėmė kirvį, rodė, kad nukapos rankas ir kojas, kad papjaus ją su peiliu. I. T. tai pasakojo išsigandusi, sakė, kad O. T. rodė, kaip įvarys peilį. Visą pokalbį ji įrašė diktofonu. Šiandien, t. y. 2017 m. lapkričio 16 d. pas juos lankėsi Vaikų teisių atstovas, kuriam vaikai visa tai papasakojo. E. T. sakė, kad tėtis sakė jam neklausyti mamos, daryti netvarką savo ir mamos kambaryje ir visur kitur. Dar grasino, kad atvažiuos pas juos į nuomojamą butą ir viską išdaužys, o jei pasakys mamai – tai užmuš ir juos (b. l. 7).

Apklausiama tyrimo metu I. R.-T. paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 15 d. jos vaikai E. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), po mokyklos atėjo pas močiutę I. T., adresu (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir jos vyras O. T., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas bei yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Vakare, po darbo, apie 17.30 val. ji atvažiavo pasiimti vaikų, nėjo į jų butą, vaikų laukė automobilyje. Jiems atėjus ji pastebėjo, kad sūnus ir dukra yra irzlūs ir išsigandę. Paskui ji išsiaiškino, kad jie buvo įbauginti tėvo O., kad jai nesakytų nieko apie tai, apie ką jis pasakojo vaikams. E. ir I. pasakojo, kad O. T. vadino ją necenzūriniais žodžiais, paėmęs kirvį demonstravo, kaip nukapos jai rankas ir kojas, papjaus peiliu, kokiu būdu ir kaip jai į pilvą suvarys peilį, kad su visais savo draugais ją užmuš. Paklausus, ar tėvas vartojo alkoholį, dukra pasakė, kad gėrė, matė vyno butelį. O. T. sakė vaikams neklausyti jos, daryti namuose netvarką, tiek savo, tiek jos kambariuose. Vaikams grasino, kad atvažiuos į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir viską išdaužys, o jei vaikai jai viską papasakos ž užmuš ir juos. Vaikų pasakojimus ji įrašė į diktofoną, įrašą ketina parodyti vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, kuri šiandien, t. y. 2017 m. lapkričio 16 d., turi pas juos apsilankyti. Tuo metu, kai vyras kalbėjosi su vaikais, namuose buvo anyta I. T. Ar ji viską matė ir girdėjo – ji nežino. Tik žino, jog ji bijo savo sūnaus ir nieko niekada nesako, nepasakoja (b. l. 8).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato laikinai einančios Veiklos skyriaus tyrėjos pareigas V. S. 2017 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl pateikto garso įrašo, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėja I. R.-T. telefonu įrašė vaikų pokalbį, kurie pasakojo, ką veikė ir kalbėjo būdami namuose pas tėvą. Patikrinimo metu perklausius garso įrašą nustatyta, jog motina I. R.-T. kalbasi su savo mažamečiais vaikais ir jų klausia: ką tėtis veikė ir kalbėjo būnant jiems pas jį. Berniukas E. T. mamai sako iš tėčio žodžių, kad ji neva bloga, kad su peiliu į ranką ir į koją durs. Vaikai nedrąsiai kalba ir viską pasakoja motinai, kadangi bijo, kad tėvas atvažiuos pas juos į butą ir juos bars, kad jie viską papasakojo mamai. Taip pat mažametis E. T. pasakoja, kad tėvas užmuš juos, t. y. motiną ir jos draugą, kad peiliu nupjaus kojas ir galvą dėdei. Taip pat sakė, kad jis pasikvies visus savo draugus ir užmuš mamą. Vaikai mini, kad labai išsigando tokių tėvo kalbų ir nubėgo į kitą kambarį, kuriame buvo močiutė. Pokalbio metu motina ramina vaikus. Vaikai bijo motinai viską pasakoti, nes tėvas sakė, neva užmuš juos visus, jei jie prasitars mamai. Taip pat abu vaikai nurodė, kad tėvams jiems liepė namuose daryti netvarką, sudaužyti namuose visus indus ir neklausyti mamos. Vaikai pokalbio metu mamai pasako, kad mes suprantame, kad tėvas linki mums blogo. Motina klausia vaikų, ar jiems buvo baisu pas tėvą namuose tuo metu, vaikai atsako, kad išsigando ir jiems buvo baisu. Mažamečiai patys norėjo vykti pas tėvą į namus ir jei taip blogai kalbės tėvas apie mamą, vaikai sako, kad daugiau nevažiuos pas tėvą, nes jis linki jiems blogo. Prie tarnybinio pranešimo pridedamas garso įrašas (b. l. 10).

O. T. 2017 m. lapkričio 21 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog su pažeidimu jis nesutinka. 2017 m. lapkričio 15 d. vaikų jis negąsdino ir pirmą kartą tai girdi. Su žmonos pareiškimu nesutinka. Nesutinka su tuo, kad jam būtų surašytas protokolas ir paskirtas įspėjimas. Pažeidimo jis nepadarė (b. l. 12).

2017 m. lapkričio 21 d. patikslindamas įvykio aplinkybes O. T. nurodė, jog 2017 m. lapkričio 15 d. jis buvo su vaikais namuose blaivas, vaikų negąsdino, žmonos neįžeidinėjo. Su žmona vyksta skyrybų procesas, vaikai nori ir būna su juo. Vaikus jis myli ir jų nenuteikinėja prieš motiną (b. l. 9).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. vasario 20 d. gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas su priedais, kuriame nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė E. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo pavedimu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo lankėsi I. R.-T., gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeimoje, bendravo su ja bei jos vaikais E. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), surašė buities tyrimo aktą. 2017 m. lapkričio 27 d. skyriuje gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus pranešimas dėl I. R.-T. šeimos, kuriame nurodoma, kad O. T. vaikų akivaizdoje paėmęs į ranką kirvį demonstravo, kaip neva mažamečių motinai nukapos rankas ir kojas, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir nuteikinėjo juos prieš motiną. Apsilankymo šeimoje metu vaikai pasakojo, kad svečiuodamiesi tėvo O. T. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo jo bauginami. I. R.-T. nurodė, jog dėl vaikų bauginimo ji raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą. Motinai buvo rekomenduota vaikus užregistruoti psichologo konsultacijoms mokykloje arba poliklinikoje pagal gyvenamąją vietą. Taipogi I. R.-T. informuota apie galimybę prireikus kreiptis dėl kompleksiškai teikiamų paslaugų į Vilniaus miesto socialinės paramos centro Bendruomeninius šeimos narius, kurių darbuotojai konsultuos dėl teikiamų paslaugų, atliks šeimos poreikių identifikavimą bei nukreips į projekto partnerius-paslaugų teikėjus arčiau gyvenamosios vietos (b. l. 34-40).

Iš 2017 m. lapkričio 16 d. buities tyrimo akto Nr. 715-6043/17(2.13.2.28-AD15), be kita ko, matyti, kad 2017 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė E. K. lankėsi I. R.-T. namuose ((duomenys neskelbtini)), vadovaudamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo pavedimu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės. E. T. sakė, kad su tėčiu bendrauja. Sakė vakar buvo pas močiutę, o tėtis juos parvežė namo. Tada jis apie mamą kalbėjo negražiai. I. papildė, jog tėtis sakė, kad mamai peiliu perpjaus gerklę ir durs į pilvą. E. sakė, kad tėtis liepė neklausyti mamos ir namuose daryti netvarką. E. papildė, kad buvo rugsėjį jo gimtadienis, tai jis jam nieko nenupirko, tik paskambino. I. teigė, kad tėtis tik saldainių nuperka, o pats geria vyną. Vaikai abu teigė, kad mama gera ir nori visada su ja gyventi. Motina pokalbyje dalyvavo periodiškai, į pokalbį neįsiterpė. Vaikai bendravo noriai, drąsiai (b. l. 36-37).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas O. T. apklausiamas teisme parodė, kad 2017 m. lapkričio 15 d. vaikai E. ir I. buvo pas jį, jie visi žaidė. Sūnus pas jį buvo beveik visą dieną, o I. jis paėmė iš darželio. 17.30 val. vaikai buvo pas jį. Su I. R.-T. jis nebegyvena kartu nuo metų pradžios. Su bylos medžiaga jis yra susipažinęs, garso įrašų negirdėjo, tik tarnybinį pranešimą skaitė. Tarnybiniame pranešime parašyta netiesa, jis taip nesakė. Po garso įrašo nuo 13.02 min. iki 27.41 min. perklausos O. T. parodė, kad iš įrašo atpažino, jog sūnus ir dukra kalbasi su motina. Jo teigimu, buvo padarytas geras koncertas. Po to pas jį vaikai buvo dvi savaites. Vaikai ten kalbėjo netiesą, ten motinos pasakymai. Tuo metu, kai jis buvo su vaikais, namuose, kitame kambaryje buvo jo mama, kuriai (duomenys neskelbtini) metai, jos sveikata nelabai gera. Kai vaikai būna pas jį namuose, jie nesako, ką jiems apie jį pasakoja I. R.-T.

Nukentėjusiųjų mažamečių atstovė pagal įstatymą I. R.-T. apklausiama teisme parodė, kad įvykis buvo 2017 m. lapkričio 15 d. Vaikas po pamokų visada užeidavo pas močiutę. Pirmadienį ir antradienį buvo ramu, o lapkričio 15 d. ji pastebėjo, kad vaikai išsigandę, visą kelią tylėjo, tarpusavyje šnabždėjosi. Ji klausė vaikų, kas yra, o šie sakė, kad nieko. E. iš karto ėmė ruošti pamokas, o I. vis pribėgdavo ir kažką pasakojo. Ji klausė, kas nutiko, sakė nebijoti sakyti. Jos vaikams (duomenys neskelbtini) metai. Vaikai pradėjo lyg ir sakyti, nepasakyti, ji klausė, kas yra, ar kažkas blogo atsitiko. Vaikai pasakė, kad tėtė šiandien buvo išgėręs, sakė, kad jai (I. R.-T.) trenks su peiliu į pilvą, į koją, o dėdei nupjaus gerklę, rodė, kaip tai darys. Jai tai rodė dukra, kuri sakė, kad tėtis gėrė vyną virtuvėje. Ji klausė vaikų, ar šie pakartos, ką sakė tėtis, nes lapkričio 16 d. turėjo ateiti darbuotojas iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir pasižiūrėti, kaip jie gyvena. Ji viską įrašinėjo ir lapkričio 16 d. viską parodė Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui. Ji darė įrašą, nes 2017 m. vasario 7 d. O. T. prieš ją smurtavo ir sekančią dieną ji su vaikais išsikraustė iš namų. Be to, ji yra girdėjusi iš kitų žmonių patarimų būti atsargiai, nes O. T. dirba prie jos namų, patarė atsargiau vaikščioti, nes O. T. sakė, kad su ja susidoros. Vaikai tokių dalykų tikrai neprisigalvos, darželyje ir mokykloje tokių dalykų nemoko. Vaiko teisių atstovė bendravo su vaikais, visko klausinėjo, užsirašinėjo. Ji lankėsi 2017 m. lapkričio 16 d. Apie šį vizitą buvo susitarta prieš dvi savaites. Ji įrašė ne vieną, o tris įrašus, nes vaikai žaidė su ja ir spaudinėjo telefoną, tai girdisi iš garso įrašo. Įrašai eina vienas po kito, tiesiog su pertraukomis. Įrašas buvo padarytas tą patį vakarą, apie 20 val. Ji iš karto paskambino advokatui, kuris patarė skambinti tyrėjai. Ji paskambino tyrėjai K. K., paklausė jos, ką daryti, jei yra grasinama. Ši patarė atvažiuoti į Algirdo gatvę arba kitą dieną parašyti pareiškimą. Vaikai suprato, kad ji įrašinėja jų pokalbį, tai girdisi iš įrašo. O. T. motina atsisakė ką nors komentuoti. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė buvo atėjusi lapkričio 17 d., po to ji su vaikais nebuvo nuėjusi pas psichologą, užsirašė vasario 27 dienai, kadangi persirašė iš vienos poliklinikos į kitą, buvo sunkiau pakliūti.

Liudytoja Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė E. K. apklausiama teisme parodė, kad ji dėl O. T. ir I. R.-T. skyrybų ieškinio atvyko pas I. R.-T. į namus pasižiūrėti, kaip gyvena vaikai. Taip sutapo, kad 2017 m. lapkričio 16 d. vakare ji nuėjo, apklausė vaikus, apžiūrėjo buities sąlygas, paklausė vaikų, ar šie bendrauja su tėčiu. Mama bendravo epizodiškai, vaikai buvo gerai nusiteikę ir lakstė po kambarį. Ji paklausė vaikų, ar šie bendrauja su tėčiu. E. pasakė, kad bendrauja, kad vakar buvo pas močiutę ir tėtis parvežė namo. Jis taip pat pasakė, kad tėtis blogai šnekėjo apie mamą. Mergaitė bėgiodama pasakė, jog tėtis parodė, kad perpjaus mamai gerklę, kad durs į pilvą. Berniukas dar pasakė, kad tėtis liepė pas mamą daryti netvarką. Ji I. R.-T. paklausė, ar ji apie tai žino, pasakė, kad apie tai reikėtų pranešti policijai. I. R.-T. pasakė, kad jau pranešė ir parašė pareiškimą. Ji vaikams pasiūlė psichologo paslaugą. Šiandien ji pasikalbėjo su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja, kuri pasakė, kad vaikai ir toliau bendrauja su tėčiu ir jokios baimės nejaučia. Be to, paskambinusi į mokyklą sužinojo, kad berniukas jaučiasi gerai, ateina tvarkingai, mergaitė irgi nejaučia baimės. Šį darbą ji dirba trejus metus, o su vaikais ji dirba daugiau nei dešimt metų. Kai vaikai pasakojo, kad perpjaus gerklę ir durs į pilvą, nemano, kad tai jie pasakojo paveikti. Vaikai tai pasakojo visai nepaveikti. Ji vaikų tik paklausė, ar jie bendrauja su tėčiu, o vaikai apie situaciją pradėjo pasakoti savo iniciatyva, vienas per kitą. Po to ji apie tą įvykį kalbėjo su I. R.-T., kuri pasakė, kad ji pastoviai gąsdinama, bijo. Bendraujant su vaikais, jie neatrodė išsigandę. Tai, ką jie pasakojo, buvo visiškai neadekvatu su jų tuometine nuotaika. Tik po to ji vieną kartą skambino ir pasidomėjo, kaip vaikai jaučiasi mokykloje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Šioje byloje O. T. ir jo atstovė nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu, kuriuo O. T. nubaustas pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį ir tvirtina, kad pastarojo kaltė padarius šį nusižengimą neįrodyta, o nutarimas surašytas nesilaikant ANK 618 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais, nepaisant to, kad pats skundžiamas nutarimas iš esmės nemotyvuotas, o jo nustatomojoje dalyje pateiktos perteklinės formuluotės, kurios ANK 72 straipsnio 1 dalies pažeidimui nėra būdingos ir neturi esminės reikšmės kvalifikuojant veiką pagal minėtą ANK straipsnį.

ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už vaiko teisių pažeidimą, t. y. už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Taigi, objektyviai šiame ANK straipsnyje numatytas vaiko teisių pažeidimas pasireiškia trukdymu vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, arba kitokia vaiko teises pažeidžiančia veika. Teismas pažymi, kad be kitų teisės aktų, vaiko teisės ir laisvės nustatytos ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Šio įstatymo 2¹ straipsnio 2 punkte numatyta, jog psichologinis smurtas – nuolatinis vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, darantys žalą arba keliantys pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui. Taigi šiame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo straipsnyje numatyti veiksmai, kuriais detalizuojama psichologinio smurto sąvoka, gali būti pripažinti ANK 72 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytu objektyviuoju požymiu – kitokia vaiko teises pažeidžiančia veika.

Kaip matyti iš skundžiamojo nutarimo, bylą nagrinėjęs Institucijos pareigūnas nustatė tokias faktines O. T. padarytos veikos (pagal ANK 72 straipsnio 1 dalies dispoziciją – kitokio vaiko teisių pažeidimo) aplinkybes: jis 2017 m. lapkričio 15 d., apie 17.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), baugino savo mažamečius vaikus E. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. paėmęs į rankas kirvį demonstravo, kaip vaikų motinai I. R.-T. nukapos rankas ir kojas, mažamečių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais bei nuteikinėjo juos prieš motiną liepdamas jos neklausyti ir jos nuomojamame bute piktybiškai daryti netvarką, grasino savo vaikams, kad atvyks į jų nuomojamą butą ir bute viską išdaužys.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, apklausęs teismo posėdyje I. R. – T., liudytoją Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistę E. K., sugretinęs šių asmenų parodymus tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais konstatuoja, kad Institucijos pareigūnas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog O. T. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Nagrinėjamu atveju apklausiamas teisme ir tyrimo metu O. T. patvirtino, kad 2017 m. lapkričio 15 d., apie 17.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jo mažamečiai vaikai išties buvo su juo, tačiau kategoriškai neigė padaręs protokole ir nutarime nurodytą veiką. Vis tik tokius jo parodymus paneigia visuma kitų įrodymų, kuriuos susiejus tarpusavyje nekyla abejonių, kad O. T. realizavo ANK 72 straipsnio 1 dalies požymį, t. y. padarė kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką – baugino savo mažamečius vaikus.

Antai apklausiama teisme I. R. – T. parodė, kad įvykis buvo 2017 m. lapkričio 15 d. Vaikas po pamokų visada užeidavo pas močiutę. Lapkričio 15 d. ji pastebėjo, kad vaikai išsigandę, visą kelią tylėjo, tarpusavyje šnabždėjosi. Ji klausė vaikų, kas yra, o šie sakė, kad nieko. E. iš karto ėmė ruošti pamokas, o I. vis pribėgdavo ir kažką pasakojo. Ji klausė, kas nutiko, sakė nebijoti sakyti. Jos vaikams (duomenys neskelbtini) metai. Vaikai pradėjo lyg ir sakyti, nepasakyti, ji klausė, kas yra, ar kažkas blogo atsitiko. Vaikai pasakė, kad tėtė šiandien buvo išgėręs, sakė, kad jai (I. R.-T.) trenks su peiliu į pilvą, į koją, o dėdei nupjaus gerklę, rodė, kaip tai darys. Jai tai rodė dukra, kuri sakė, kad tėtis gėrė vyną virtuvėje. Ji klausė vaikų, ar šie pakartos, ką sakė tėtis, nes lapkričio 16 d. turėjo ateiti darbuotojas iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir pasižiūrėti, kaip jie gyvena. Ji viską įrašinėjo ir lapkričio 16 d. viską parodė Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui. Nors I. R. – T. pati O. T. veikos nematė ir negirdėjo, tačiau jos parodymai dėl vaikų pasakojimo turinio (vaikų bauginimo ir grasinimo jiems) proceso eigoje esminėse detalėse išliko nuoseklūs, jos teisme išdėstytos aplinkybės esminėse detalėse atitinka ir jos pačios bylos tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 8), taip pat ir 2017 m. lapkričio 16 d. pareiškime policijai išdėstytus faktus (b. l. 7). Pažymėtina, kad I. R. – T. tyrėjui pateikė ir garso įrašus, kuriuose ji užfiksavusi ir vaikų pasakojimus apie O. T. elgesį aptariamo įvykio metu (b. l. 10). O. T. posėdyje sutiko, kad garso įrašuose girdimi jo mažamečių vaikų balsai, vis tik jis nesutiko su jų pasakojimo turiniu ir teigė, kad jie pasakoja mamos jiems įteigtas aplinkybes. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju minimi garso įrašai negali būti pripažinti leistinu įrodymu, kadangi jie gauti nesilaikant įrodymų rinkimo taisyklių. Vis tik teismas atmeta O. T. teiginius apie tai, kad I. R. – T. vaikams įteigė jai papasakotas ir garso įrašuose užfiksuotus pasakojimus. Pažymėtina, kad net ir nepripažinus minimų garso įrašų leistinu įrodymu, teismas neturi pagrindo netikėti I. R. – T. parodymais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kadangi jos parodymus apie vaikų pasakojimą patvirtino ir liudytoja E. K., kuri vykdydama Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės funkcijas tiesiogiai bendravo su mažamečiais vaikais kitą dieną po analizuojamo įvykio. Ši liudytoja apklausiama teisme parodė, kad taip sutapo, jog dėl vykstančio skyrybų proceso 2017 m. lapkričio 16 d. vakare ji nuėjo pas I. R. – T., apklausė mažamečius vaikus, apžiūrėjo buities sąlygas, paklausė vaikų, ar šie bendrauja su tėčiu. Mama bendravo epizodiškai, vaikai buvo gerai nusiteikę ir lakstė po kambarį. Ji paklausė vaikų, ar šie bendrauja su tėčiu. E. pasakė, kad bendrauja, kad vakar buvo pas močiutę ir tėtis parvežė namo. Jis taip pat pasakė, kad tėtis blogai šnekėjo apie mamą. Mergaitė bėgiodama pasakė, jog tėtis parodė, kad perpjaus mamai gerklę, kad durs į pilvą. Berniukas dar pasakė, kad tėtis liepė pas mamą daryti netvarką. Taigi liudytoja E. K., būdama nesuinteresuota, nupasakojo iš esmės analogiškas aplinkybes, kurias jai papasakojo patys vaikai. Šiame kontekste sprendžiant dėl vaikų perteiktų parodymų autentiškumo teismas pažymi, kad liudytoja E. K. parodė, jog su vaikais ji dirba daugiau nei dešimt metų. Kai vaikai pasakojo, kad perpjaus gerklę ir durs į pilvą, tai jie darė nepaveikti kitų asmenų. Ji vaikų tik paklausė, ar jie bendrauja su tėčiu, o vaikai apie situaciją pradėjo pasakoti savo iniciatyva, vienas per kitą ir tik po to ji apie tą įvykį kalbėjo su I. R.-T., kuri pasakė, kad ji pastoviai gąsdinama. Tokie liudytojos parodymai atitinka ir jos neilgai trukus po apsilankymo surašytų dokumentų turinį, t. y. 2017 m. gruodžio 4 d. Šeimos aplankymo aktą Nr. A715-6424/17(2.13.2.28-AD15), kuriame perteiktas bendravimo su mažamečiais turinys (b. l. 35).

Teismas, susiejęs pirmiau išdėstytus įrodymus tarpusavyje, konstatuoja, kad Institucijos pareigūnas skundžiamame nutarime teisingai nustatė esminius ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir padarė pagrįstą išvadą, kad O. T. 2017 m. lapkričio 15 d., apie 17.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), baugino savo mažamečius vaikus E. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. paėmęs į rankas kirvį demonstravo, kaip vaikų motinai I. R.-T. nukapos rankas ir kojas, mažamečių akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais bei nuteikinėjo juos prieš motiną liepdamas jos neklausyti ir jos nuomojamame bute piktybiškai daryti netvarką, grasino savo vaikams, kad atvyks į jų nuomojamą butą ir bute viską išdaužys. Tokie O. T. veiksmai laikytini psichologiniu smurtu Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2¹ straipsnio 2 punkto prasme ir pripažintini ANK 72 straipsnio 1 dalies objektyviuoju požymiu – kitokia vaiko teises pažeidžiančia veika.

Kartu teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime padaryta perteklinė išvada, kad tokiais veiksmais nepanaudojo savo, kaip tėvo, valdžios, pareigos tinkamai prižiūrėti ir auklėti savo mažamečius vaikus, kadangi toks požymis ANK 72 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nenumatytas, o yra ANK 73 straipsnio sudėties požymis. Vis tik tai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat teismas atmeta O. T. gynybos argumentus, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė E. K. teismo posėdyje parodė, kad vaikai pagal jų elgesį neatrodė įbauginti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad ANK 72 straipsnio 1 dalies sudėtis yra formali, t. y. ji nereikalauja padarinių, todėl kvalifikuojant O. T. veiką pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, esminės reikšmės neturi faktas, kad vaikai neatrodė įbauginti.

ANK 72 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos, t. y. įspėjimas arba bauda nuo dvidešimties iki penkiasdešimties eurų. Institucijos pareigūnas O. T. skyrė 30 Eur dydžio baudą, kuri yra mažesnė nei numatytas šios nuobaudos rūšies vidurkis. Pats O. T. skundu nuobaudos dydžio neginčijo, o teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad tokia jam paskirta nuobauda yra akivaizdžiai per griežta. Byloje nenustatyta O. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis dirbantis, vedęs, tačiau vyksta skyrybų procesas, veikos padarymo metu jis turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už kitos rūšies nusižengimus, kas vertintina jam nepalankiai. Pats O. T. padarytas nusižengimas nukreiptas prieš mažamečius vaikus, nusižengimas yra tyčinis. Remiantis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad nuobauda O. T. paskirta nepažeidžiant ANK 22, 34 straipsnių reikalavimų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal O. T. atstovės skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. D. 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 18ANN-130511969-17 administracinio nusižengimo byloje, konstatuoja, kad šis nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti skunde nurodomais pagrindais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 617, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniais,

nutaria:

O. T. atstovės advokatės Renatos Janušytės skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. D. 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 18ANN-130511969-17 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Marijus Kursevičius