- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-14
- Bylos Nr.
- 2K-427/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Benediktas Stakauskas (pirm.), Dalia Bajerčiūtė, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- M. P.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 20 d. nutartis, kuria nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad 2007 m. sausio 3 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir amfetamino bei metamfetamino, bute, (duomenys neskelbtini), demonstruodamas elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, niekinantį požiūrį į aplinkinius, elgdamasis itin įžūliai, be jokio pagrindo apkaltino V. K. vagyste ir dėl to sudavė jam rankomis ir kojomis ne mažiau kaip šešiolika smūgių į įvairias kūno vietas, tarp jų – į galvą. Nuo galvos smegenų dešiniojo pusrutulio sumušimo, kraujui išsiliejus po kietuoju smegenų dangalu ir atsiradus komplikacijoms, V. K. mirė.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu M. P. prašo peržiūrėti bylą ir perduoti ją iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kasatorius teigia, kad jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes jo veika prieš V. K. nebuvo tyčinė, be to, joje nebuvo nei chuliganiškų, nei savanaudiškų paskatų. Kasatorius taip pat teigia, kad byloje pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, teisė į gynybą, teisė užduoti liudytojams klausimus svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, padaryti esminiai BPK 7, 20, 78, 88, 205, 206 straipsnių pažeidimai, ir nurodo šiuos argumentus. Tiriant ir vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 7, 20 straipsnių nuostatos. Nebuvo tiriamos bylos aplinkybės, susijusios su amfetamino ir metamfetamino patekimu į kasatoriaus organizmą, tuo tarpu šiame skunde kasatorius teigia, kad jis buvo apsvaigintas šiomis medžiagomis be jo žinios. Neapklausti kaip liudytojai policijos pareigūnai, kurie buvo atvykę į įvykio vietą, neišreikalauta įrašų iš įvykio vietoje įrengtų vaizdo kamerų. Kasatorius kaltinamas ir nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, tuo tarpu baudžiamojo proceso metu nebuvo tiriama kasatoriaus sveikatos būklė, jo pakaltinamumo klausimas, neatlikti jo DNR tyrimai, nors nukentėjusio panagėse rastas nenustatyto asmens DNR. Apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas liudytojų, kurie įvykio ir pirminių apklausų metu buvo apsvaigę nuo alkoholio ir narkotikų, prieštaringais parodymais. Be to, kasatoriui neaišku, kokiu pagrindu jam buvo pakeistas kaltinimas iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir kodėl buvo nuspręsta sunaikinti jo mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C 75“.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl M. P. veikos
M. P. apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai, nes nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą – V. K. nužudymą dėl chuliganiškų paskatų. Iš šių įrodymų, tarp jų – liudytojų parodymų, specialistų išvadų, matyti, kad išgertuvių metu apsvaigęs M. P., demonstruodamas elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, elgdamasis itin įžūliai, be jokio pagrindo apkaltino V. K. vagyste ir dėl to sudavė jam rankomis ir kojomis ne mažiau kaip šešiolika smūgių į įvairias kūno vietas, tarp jų – į galvą. Nuo galvos smegenų dešiniojo pusrutulio sumušimo, kraujui išsiliejus po kietuoju smegenų dangalu ir atsiradus komplikacijoms, V. K. mirė. Teismai konstatavo, kad V. K. mirė nuo M. P. smurto. Tai pripažino ir M. P., kuris nurodė, kad mušė V. K. vienas ir kad nuo jo smūgių V. K. galėjo mirti. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad tarp M. P. veikos ir V. K. mirties yra priežastinis ryšis.
Teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad M. P., smurtaudamas prieš V. K. ir suduodamas jam daug smūgių į įvairias kūno vietas, tarp jų – į galvą, suvokė, kad kėsinasi į jo gyvybę, numatė, kad gali jam atimti gyvybę, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, ir padarė išvadą, kad jis nužudė V. K. tyčia. Tokia išvada atitinka byloje esančius įrodymus. Kasatorius skunde teigia, kad jo veika prieš V. K. nebuvo tyčinė. Šie teiginiai nepagrįsti jokiais duomenimis ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams, todėl atmetami. Nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo požymių M. P. veikoje nenustatyta, be to, byloje įrodyta, kad mirtinus sužalojimus V. K. M. P. padarė tyčia. Iš bylos taip pat matyti, kad teismams nebuvo pagrindo suabejoti M. P. pakaltinamumu, be to, jo pakaltinamumo klausimo nekėlė ir proceso dalyviai.
Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. M. P. motyvus, kad jo veikoje prieš V. K. nebuvo chuliganiškų paskatų, paneigia teismų nustatytos įvykio aplinkybės. Jos liudija, kad įvykio metu M. P. be jokio pagrindo apkaltino V. K. vagyste ir dėl to sudavė jam rankomis bei kojomis ne mažiau kaip šešiolika smūgių į įvairias kūno vietas, ant jo šokinėjo, kišo savo lytinius organus prie V. K. veido, neleido aplinkiniams iškviesti pagalbos ir panaudojo prieš juos smurtą, kai šie bandė V. K. užstoti, be to, M. P. pusnuogį V. K. išvilko žiemos metu į lauką ir ten jį paliko. Iš šių aplinkybių matyti, kad M. P. nužudė V. K. be jokios konkrečios priežasties, demonstruodamas elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, niekinantį požiūrį į aplinkinius, elgdamasis itin įžūliai. Todėl teismų išvada, kad M. P. nužudė V. K. dėl chuliganiškų paskatų, yra teisinga. Nužudymu dėl savanaudiškų paskatų M. P. nebuvo kaltinamas.
Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad M. P. pagrįstai nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tyčinį V. K. nužudymą dėl chuliganiškų paskatų. Motyvų, susijusių su bausme ar civiliniu ieškiniu, kasatorius skunde nenurodo, todėl šie klausimai nutartyje plačiau nenagrinėjami.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Kasatoriaus motyvai, kuriais jis grindžia savo teiginius dėl jo teisių ir BPK nuostatų pažeidimo, nėra pagrįsti.
BPK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Iš šios bylos matyti, kad kasatoriaus ir jo gynėjo teisės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui, nebuvo suvaržytos.
Teismai šioje byloje savo išvadas grindė įrodymų visuma, M. P. nurodytos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Kasatoriaus argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Tai, kad byloje nebuvo apklausti kaip liudytojai kasaciniame skunde nurodomi policijos pareigūnai ar nebuvo išreikalauti skunde paminėti įrašai, nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, nes esminės bylos aplinkybės, turinčios reikšmės M. P. veikos kvalifikavimui ir atsakomybei už padarytą veiką, buvo nustatytos nuosprendyje aptartais įrodymais. Liudytojų parodymai, kuriais pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis, atitinka kitus šiame nuosprendyje išdėstytus įrodymus. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su M. P. kaltės ar veikos kvalifikavimo klausimais, nesilaikė šių BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Kiti M. P. kasacinio skundo teiginiai dėl bylos aplinkybių ir įrodymų nėra susiję su BPK 369 straipsnyje nurodytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Ikiteisminio tyrimo pradžioje M. P. buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, tačiau vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nustačius papildomas bylos aplinkybes ir dėl to pasikeitus įtarimo turiniui, M. P. buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Šis baudžiamasis įstatymas buvo nurodytas ir kaltinamajame akte, taip pat pagal šį baudžiamąjį įstatymą byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisme kaltinimas M. P. nebuvo keičiamas ir jis buvo pripažintas kaltu pagal tą patį baudžiamąjį įstatymą, pagal kurį byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl kasatoriaus teiginiai, kad jam buvo pakeistas kaltinimas, laikytini nepagrįstais.
Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. M. P. kasacinio skundo klausimai dėl amfetamino ir metamfetamino patekimo į jo organizmą aplinkybių, jo sveikatos būklės ir DNR tyrimo bei mobiliojo ryšio telefono „Siemens C 75“ nebuvo keliami ir nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl šioje nutartyje nesvarstomi.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. P. kasacinį skundą atmesti.