Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam R. K., jo gynėjui advokatui Žilvinui Kalinauskui, nukentėjusiajam V. S., jo atstovei advokato padėjėjai Ievai Gulbinaitei, civ. atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei R. I., civ. atsakovo BTA (duomenys neskelbtini) atstovui J. K., „(duomenys neskelbtini) “ atstovui advokatui Domantui Skebui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini) “, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 3 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2013-11-14 17.51 val. Kaune, Partizanų gatvėje, vairuodamas 16-ojo maršruto autobusą „Volvo B10M-65“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti iš visuomeninio transporto stotelės „Parduotuvė“, nuo (duomenys neskelbtini) s pr. link (duomenys neskelbtini) pr. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus, tuo kad prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nugriuvus ant važiuojamosios kelio dalies, iš autobuso išlipusiai keleivei J. K., pervažiavo ir sužalojo kojas, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nusikaltimas įrodytas toliau aptariamais įrodymais.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013-11-14 vairavo autobusą, matė, kaip per vidurines duris įlipo senutė ir atsisėdo prie durų. Kitoje stotelėje išleido keleivius. Matė, kad išlipo senutė, kad ji stovėjo išlipusi. Priešais jį stovėjo eilė lengvųjų mašinų ir jam reikėjo labai išsukti. Senutė jam iš matymo dingo ir jis nuvažiavo. Kaip senutė nukrito jis nematė. Jis autobusą turėjo pasukti 60 laipsnių kampu. Stovėdamas vietoje jis susuko vairą ir pavažiavau 2 metrus, dar praleido kelis automobilius. Stotelei yra skirta 15 metrų. Jis sustojo taip, kad autobuso galinės durys nebūtų ties šonine gatvele ir kad priekyje galėtų išsukti. Jei senutė būtų stovėjusi labai arti autobuso, tai ją autobuso durys būtų kliudę. Durų amplitudė yra 30 centimetrų. Autobuso ilgis yra 18 metrų. Autobusas lenkiasi per sujungimą. Priekabos galinis ratas juda pagal vidurinio tilto ratus. Jam pasukus autobuso vairą ir autobuso priekinę dalį į kairę, autobuso priekaba kurį laiką rieda tiesiai. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja: kaltinamasis kaltas prisipažino, tačiau teismas pasinaudoti LR BPK 273 str. numatytu pagrindu sutrumpinti įrodymų tyrimą byloje negali dėl to, kad kyla ginčas dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Dėl to buvo būtina apklausti nukentėjusiąją.

Nukentėjusioji J. K. (mirė 2014-01-15), ikiteisminio tyrimo metu 2013-11-18 apklausta liudytoja parodė, kad 2013-11-14, apie 17.30 val. išėjusi iš sūnaus gyvenančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nuėjo į (duomenys neskelbtini) pr. esančią visuomeninio transporto stotelę ir įlipo į 16-ojo maršruto autobusą, pro vidurines duris. Važiuojant Kaune, (duomenys neskelbtini) g. ir artėjant link „Parduotuvės“ stotelės priėjo prie vidurinių durų ir laukė, kol autobusas sustos. Priekyje stovėjo stamboko sudėjimo vyriškis, kuris autobusui sustojus išlipo pirmas. Išlipdama iš autobuso suklupo ir nugriuvo ant žemės prie pat autobuso. Iš paskos išlipę keli žmonės norėjo padėti atsistoti ir šaukė vairuotojui, kad nepradėtų važiuoti. Nukritus ant žemės ir kojoms esant ant kelio krašto autobusas pradėjo važiuoti ir pervažiavęs per kojas, nuvažiavo (b.l. 47-48).

Nukentėjęs V. S. parodė, kad jo motina, būdama 95 metų amžiaus buvo labai veikli, važinėjo į sodą, senelių namus. Tą dieną jis ją palydėjo. Vakare paprastai dar paskambindavo. Tą vakarą ji jam nepaskambino. Dar vėliau paskambino tyrėjas ir pranešė apie įvykį. Motina labai pergyveno, kad negalės vaikščioti. Po įvykio su mama kalbėjo, ji sakė, kad kai išlipo, autobusas pradėjo važiuoti. Jai autobusas pervažiavo per kojas. Mamą morališkai sužlugdė šis įvykis. Jai buvo nesuprantamas dalykas, kad negalės vaikščioti. Pakui mama buvo pervežta į Garliavos senelių namus. Tuomet ji kalbėjo kad nebenori gyventi. Mamai buvo atliktos trys operacijos. Viena koja jai buvo amputuota, kita koja buvo sugipsuota. Amputuota koją reikėjo perrišinėti. Ji kentėjo skausmus. Tokios traumos yra labai skausmingos. Draudimas atlygino 20000 Lt žalos. Šis įvykis dėl mamos, jam sukėlė didelius išgyvenimus ir tai jam buvo didžiulė trauma. Mama nuo lapkričio 15 d. gydėsi stacionare iki lapkričio pabaigos. Paskui ji buvo perkelta į Garliavos globos namus. Jai reikėjo pastovios globos. Mama globos namuose ir mirė. Jai buvo reikalinga pastovi priežiūra, nes keldavosi eiti, ji nesuprato, kad ji neturi kojos. Iki įvykio su mama matydavosi 6-7 kartus per savaitę. Jei ji pas jį neatvažiuodavo, tai jis pas ją nueidavo. Jai buvo didžiausia problema gulėti lovoje. Slaugos namuose mamą lankė kiekvieną dieną. Neturtinę žalą reiškia dėl to, kad neteko motinos ir mama kentėjo skausmus. Kiekvieną dieną ateidavęs pas mamą rasdavo ją verkiančią, kad ji negali judėti. Ji buvo aktyvus žmogus. Jis ją matydavo kiekvieną dieną, ir tie jos išgyvenimai jį traumuodavo. Draudimo bendrovė jam sumokėjo 8000 Lt. Mama sakė, kad jai kaltas asmuo turi atlyginti ne mažiau kaip 50000 Lt žalos, tačiau tai raštu nebuvo įforminta. Motinos vardu jis ieškinio nereiškė. Reiškiama ieškiniu 79000 Lt žala yra sudėjus 29000 Lt ir 50000 Lt sumas. 50000 Lt žala yra jam už už psichologinius ir dvasinius išgyvenimus per du mėnesius. Iš draudimo pinigai buvo pervesti dar iki jam gaunant paveldėjimo teisės liudijimą.

Liudytoja G. A. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad vakare važiuodama pamatė ant gatvės sėdinčią moterį. Tai galėjo būti 2013-11-14. Ji vairavo automobilį “Fiat Stilo”. Moteris sėdėjo pasisukusi į kelkraštį ant važiuojamos kelio dalies. Pribėgo ji ir dar porą žmonių, iškvietėgreitąją. Moters viena koja buvo sužalota ir kabėjo ant odos, kita koja taip pat buvo sužalota. Moteris sakė „sūnus, sūnus, ar gyvensiu, kur gydytojai“. Moteris buvo autobusų stotelėje. Liudytoja nematė nuvažiuojančio autobuso. Moteris sėdėjo nuo šaligatvio per kojų ilgį, nugara į važiuojamą kelio dalį ir kojos buvo ištiestos į šaligatvio pusę. Kai ji privažiavo, matė stovintį vyriškį, kuris laikė rankoje alaus butelį. Kol jie kvietė grietąją, jis minėjo, kad moterį pervažiavo autobusas.

Liudytojas S. K. parodė, kad bendrovėje “(duomenys neskelbtini)” dirba ilgą laiką, techninės priežiūros srityje. Kaltinamasis yra jo klientas. Jų santykiai darbiniai. Abu yra profesinės sąjungos nariai, susitinka ir neoficialioje aplinkoje. Kaltinamasis ramus, nėra kalbus, bet draugiškas, supranta humorą. Darbo kolegos apie kaltinamąjį atsiliepia teigiamai. Apie kaltinamąjį nėra girdėjęs nusiskundimų. Šis įvykis kaltinamajam pamoka. Kaltinamajam visada primintų, kad būtų atsargus. Po darbo kiek rečiau susitinka. Liudytojas yra vedęs, turi dukrą, kuri pilnametė. Šiuo metu žmona bedarbė. Užstato sumokėti neturėtų iš ko.

Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio teismas pasisako toliau, aptardamas jo pagrįstumą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G-3250/13(02) nustatyta, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai J. K. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (t.1 b.l. 44-45).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, schemoje, fotolentelėse užfiksuota eismo įvykio, įvykusio 2013-11-14 Kaune, Partizanų g. ties namu Nr. 166 vieta (t.1 b.l. 8-7).

Transporto priemonės ir techninės būklės patikrinimo protokoluose, fotolentelėse užfiksuota autobuso „Volvo B10M-65“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio (t.1 b.l. 10-11).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką ir yra kaltas.

Veikos kvalifikavimas.

Veika kvalifikuojama pagal LR BK 281 str. 3 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nukentėjusiajai J. K. sunkų sveikatos sutrikdymą, nesant jokių veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų kitose LR BK 281 straipsnio dalyse.

Baudžiamoji atsakomybė, civiliniai ieškiniai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino kaltas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. K. nusikalto pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą.

Byloje gautas S. K. prašymas perduoti R. K. jo atsakomybei pagal laidavimą, be užstato (t. 2., b.l. 24). Pagal LR BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Esant S. K. prašymui perduoti R. K. jo atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą dėl neatsargumo, nusikalto pirmą kartą, savo kaltės neneigia ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kadangi R. K. teisiamas pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, dirba, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas S. K. yra kaltinamojo bendradarbis, jie susitinka darbe ir profsąjungos veikloje, bendrauja. S. K. dirba UAB “(duomenys neskelbtini)” (2 t., b.l.26). Teismas daro išvada, kad laiduotojas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms LR BK 40 str. 1-3 d., teismas sprendžia, kad R. K. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą, skiriamas laidavimas be užstato.

Kaltinamasis pažeidė kelių eismo taisykles, būdamas blaivus, todėl jam netaikytinas specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas.

Įvertindamas eksperto išvadą teismas konstatuoja, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajai J. K. padarytas sunkus sveikatos suutrikdymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji mirė 2014-01-15 ( t.1., b.l. 54). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas apie tai, kad J. K. turtą paveldi jos sūnus V. S., išduotas 2014-04-22 (t. 1., b.l.129). V. S. draudimo įmonė (duomenys neskelbtini) 2014-04-24 pervedė 8632 Lt neturtinės žalos (šią sumą sudaro J. K. patirta trauma, taikytas gydymas ir netektas 50 proc. darbingumas) bei 298.24 Lt už medikamentus (t.1., b.l. 128, 134-137), įmonė “(duomenys neskelbtini)” SE 2014-02-25 pervedė V. S. 12 000 Lt neturtinės žalos ( t. 1., b.l. 103-104, 112).

Draudimo įmonė (duomenys neskelbtini) išmokėjo 2424.05 Lt draudimo išmoką Kauno teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ( t.1., b.l.132).

Teismas daro išvadą, kad draudikas pagrįstai įvertino nukentėjusiajai J. K. nusikaltimu padarytą žalą ir ją (pervesdamas paveldėtojui nukentėjusiajam V. S.), atlygino pakankamo dydžio, t.y. sumokėjo 20 632 litus neturtinei ir 298.24 Lt turtinei žalai atlyginti, todėl likusioje dalyje V. S. ieškinį atmeta.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį, šį ieškinį pagrindžiančius argumentus, draudimo bendrovių išmokėtų sumų dydį ir jų pagrįstumą, nukentėjusiojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kaltinamojo padaryto nusikaltimo sunkumo bei pavojingumo visuomenei laipsnį, taip pat ir kaltinamojo turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam draudimo atlyginta žala yra pakankama.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusįjį atstovavo advokato padėjėja Ieva Gulbinaitė, dėl to susidarė 1133.88 Lt atstovavimo išlaidų, ši suma nėra aiškiai per didelė, ji nukentėjusiajam priteistina iš kaltinamojo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.) ir baudžiamąją bylą nutraukti.

R. K. perduoti laiduotojo S. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Nukentėjusiojo V. S. civilinį ieškinį dėl 79.368 Lt neturtinės žalos su 5 proc. metinių palūkanų atlyginimo, pareikštą solidariai kaltinamajam R. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, BTA (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – atmesti.

Priteisti iš R. K. nukentėjusiajam V. S. 1133.88 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt tris litus aštuoniasdešimt aštuonis centus), atitikmuo eurais – 328.39 EUR (trys šimtai dvidešimt aštuoni eurai trisdešimt devyni euro centai), advokato padėjėjo atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Nuosprendžio apskundimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.