Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. P. (I. P. ) ir A. M. (A. M. ) bei nukentėjusiųjų S. P. ir K. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose, ir nuteistas laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, ši paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-03-21 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė I. P. paskirta laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose, ir nuteistas laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 11 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė A. M. paskirta laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006-07-25 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2006-11-21 nuosprendžiu, pagal BK 149 straipsnio 1 dalį paskirta 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 16 (šešiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš abiejų nuteistųjų nukentėjusiajai K. M. solidariai priteista 2416,33 Lt nusikaltimu padarytai materialinei žalai ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. ir A. M. Vilniaus apygardos teismo nuteisti už tai, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti nukentėjusiosios G. P. turtą, 2005-12-07 apie 23 val. apgaulės būdu – prašydami alkoholio įsibrovė į G. P. gyvenamąjį namą, esantį Šalčininkų r., Baltosios Vokės sen., Girios k. Namo viduje kaltinamieji surišo G. P. rankas ir, reikalaudami pinigų, dėl savanaudiškų paskatų tyčia, veikdami itin žiauriai, sudavė jai rankomis, kojomis bei nenustatytu daiktu apie 32 smūgius į įvairias kūno vietas, apie 18 kartų smogė peiliu nukentėjusiajai į dešinę koją, plaštakas. Tokiu būdu I. P. ir A. M. G. P. padarė susiliejančias kraujosruvas galvos, krūtinės, pakrūtinio ir dešinio šonkaulių lanko sričių minkštuosiuose audiniuose ir pilve bei gaktoje su muštinėmis žaizdomis ir nubrozdinimais lūpose, skruostuose; daugybinius abipusius (II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, VIII ir IX dvigubus dešinės pusės ir II, III, IV, V, VI, VII, VIII – kairės pusės) šonkaulių ir krūtinkaulio kūno lūžius su kraujosruvomis aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose, už krūtinkaulio, kraujosruvą už pilvaplėvės (ties juosmens V slanksteliu), kaklo odoje ir poodyje (pažandžių srityse ir ties raktikauliais), kraujosruvą liežuvyje, poodines kraujosruvas dešinėje alkūnėje, dilbyje, abiejose plaštakose su dešinės plaštakos nubrozdinimais, kairėje šlaunyje, aštuonias įvairaus dydžio ir gylio pjautines ir dvi aklas durtines-pjautines žaizdas dešinėje šlaunyje, keturias paviršines pjautines žaizdas dešinėje ir vieną kairėje plaštakose. Dėl daugybinių kraujosruvų kūno minkštuosiuose audiniuose bei daugybinių dešinės šlaunies žaizdų, daugybinių abipusių šonkaulių bei krūtinkaulio lūžių išsivysčius vidiniam ir išoriniam nukraujavimui su vidaus organų mažakraujyste, ūmiai sutrikus kvėpavimui ir širdies bei kraujagyslių veiklai, nukentėjusioji mirė, o kaltinamieji pagrobė jos 4600 Lt ir keturis butelius degtinės, 100 Lt vertės. Tokiu būdu I. P. ir A. M. dėl savanaudiškų paskatų, itin žiauriai, tyčia nužudė G. P. .

Be to, A. M. nuteistas ir už tai, kad tuo pačiu metu toje pačioje vietoje – įvykio vietoje pamatęs esant ir kitą moterį – savo giminaitę S. P. , bijodamas, kad ji jo neatpažintų, norėdamas nuslėpti jo ir I. P. daromą kitą labai sunkų nusikaltimą, raiščiais surišo jai rankas ir kojas, tyčia sudavė S. P. rankomis, kojomis ir nenustatytu daiktu apie 4 kartus į galvos ir krūtinės sritį. Tokiu būdu jis padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas akių vokuose, krūtinėje, masyvią poodinę kraujosruvą, apimančią veido ir kaklo dešinę pusę su dešinio skruostikaulio, dešinės akiduobės išorine sienele, dešinio viršutinio žandikaulio lūžiais, galvos smegenų sumušimą dešinio pusrutulio srityje, kraujosruvas po voratinkliniu dangalu abiejose smilkininėse srityse, kraujo išsiliejimą į šoninius skilvelius. Dėl galvos smegenų sužalojimo, sukėlusio sunkią neurologinę simptomatiką, kaltinamasis A. M. sunkiai sutrikdė S. P. sveikatą.

A. M. taip pat kritikuoja nukentėjusiosios S. P. parodymus, nes, jo nuomone, pastaroji painiojasi dėl įvykio vietoje buvusių žmonių skaičiaus bei lyties, jos parodymai prieštarauja įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotiems duomenims. Nuteistasis nurodo, kad nukentėjusioji, apklausta praėjus pusmečiui po pirmos apklausos, nurodė daug daugiau detalių, o tai kelia abejonių dėl jos parodymų objektyvumo. Teisme S. P. apklausta nebuvo, nors yra vienintelė įvykio liudytoja. A. M. nuomone, nepatikimi ir liudytojos J. G. parodymai, nes pirmą kartą apklausiama ji nenurodė jokių įvykio aplinkybių, tuo tarpu vėliau jau nurodė, kad motina jai pasakojo apie konkrečius įvykyje dalyvavusius asmenis. Apelianto teigimu, tuo laikotarpiu kaime vykę įvykio aptarimai galėjo nukentėjusiajai suformuoti nuomonę, kad nusikaltimą įvykdė būtent jis.

Nuteistasis skunde taip pat abejoja ir I. P. parodymų teisingumu. Apelianto teigimu, I. P. nuolat keitė parodymus, įvykio aplinkybes kiekvieną kartą dėstė skirtingai. Pirmos apklausos metu I. P. nurodė, kad prieš tris dienas iki įvykio A. M. atėjęs pas jį pasiūlė 2005-12-07 apiplėšti G. P. , kodėl būtent tą dieną, paaiškinti negalėjo. 2005-12-07 atėjęs pas A. M. kartu su juo gėrė, po to raudonos spalvos automobiliu „VW Golf“ nuvažiavo link Girios kaimo. Vėliau, 2006-12-12, jis jau parodė, kad A. M. pats atvažiavo pas jį ir pasakė, kad reikės važiuoti nužudyti G. P. .

Apelianto nuomone, remiantis tokiais painiais liudytojų bei kaltinamojo I. P. parodymais ir nesant įvykio vietoje jokių jo pėdsakų, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o visos abejonės turi būti vertinamos jo naudai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. M. ir jo gynėja prašo šio nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiųjų skundą atmesti, nuteistasis I. P. ir jo gynėja prašo sušvelninti šiam nuteistajam paskirtą bausmę, nukentėjusiųjų skundo netenkinti, o nukentėjusioji T. Z. ir prokurorė prašo nuteistųjų skundus atmesti ir patenkinti nukentėjusiųjų skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų ir nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas, nes yra pri­im­tas ir su­ra­šy­tas lai­kan­tis bau­džia­mo­jo ir bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mų. Šis nuosp­ren­dis taip pat laikytinas pagrįstu, nes jame pa­da­ry­tos iš­va­dos dėl skunduose ginčijamų nustatytų bylos faktinių aplinkybių, nuteistųjų nusikalstamų veikų įrodytumo ir kitų aplinkybių yra pa­grįs­tos iš­sa­miai ir ne­ša­liš­kai iš­tir­tais ir tei­sin­gai įver­tin­tais įro­dy­mais. BPK normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą baudžiamosiose bylose, šiuo atveju irgi nebuvo pažeistos.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija, įrodymų tyrimo metu patikrinusi nuteistųjų skunduose prašomus patikrinti bylos duomenis, įvertinusi pirmosios instancijos atliktą bylos duomenų patikrinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingą išvadą, kad būtent šie nuteistieji padarė nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas. Nukentėjusiųjų skundas, kuriame prašoma sugriežtinti nuteistiesiems bausmes, taip pat netenkinamas, nes nuteistiesiems paskirtos bausmės nėra aiškiai per švelnios.

Nuteistasis I. P. skunde nepagrįstai teigia, kad tuo laikotarpiu, kai buvo įvykdytas G. P. nužudymas, jis gyveno ir dirbo Didlaukio („Bolšoje pole“) kaime pas liudytoją A. D. ir todėl jis nusikaltimų padarymo metu nebuvo įvykio vietoje. Tokius šio nuteistojo teiginius paneigia apeliacinio proceso metu patikrinti baudžiamosios bylos duomenys.

Visų pirma, šią I. P. versiją paneigia paties liudytojo A. D. parodymai. 2007 m. spalio 16 d. apklaustas kaip liudytojas A. D. parodė, kad tiksliai pamena, jog I. P. pas jį atėjo 2-3 savaitės iki G. P. nužudymo ir prabuvo keletą dienų, po to išėjo namo į Terešiškių kaimą ir jis daugiau I. P. nematė. Apie šį nusikaltimą A. D. sužinojo praėjus apytiksliai 2-3 savaitėms, kai išėjo I. P. (t. 6, b. l. 10). Pastarąją aplinkybę liudytojas A. D. iš esmės patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atsakydamas į teisėjų kolegijos klausimus. Teismo posėdžio metu A. D. patvirtino, kad po to, kai I. P. iš jo namų už girtavimą buvo išvytas, praėjo gal trys savaitės, kai jis sužinojo apie G. P. nužudymą. Liudytojo teigimu, atstumas tarp jo gyvenamosios vietovės ir Girios kaimo, kuriame įvyko G. P. nužudymas, yra nedidelis, apie 2 km, ir jei įvyksta koks nužudymas, tai žinios apie jį ateina greitai. Vien ta aplinkybė, kad A. D. teigė, jog tikslios datos, kada pas jį buvo atėjęs nuteistasis I. P. , nepamena, neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis pas pastarąjį liudytoją buvo G. P. nužudymo metu. Kolegija konstatuoja, jog aukščiau nurodyti liudytojo A. D. parodymai iš esmės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis I. P. 2005-12-17 nedirbo ir negyveno pas liudytoją A. D. . I. P. nurodyta versija, kad tiriamų byloje įvykių metu jis dirbo ir gyveno kaime pas A. D. , atsirado tik nuteistojo apeliaciniame skunde. Iš gautų teisme A. D. parodymų matyti, kad dar iki pirmojo apeliacinės instancijos teismo posėdžio I. P. liudytojui A. D. , savo senam pažįstamam, su kuriuo atliko bausmę Alytaus pataisos namuose, siuntė laišką, prašydamas teisme patvirtinti šią aplinkybę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje tai patvirtino ir A. D. , šios aplinkybės neneigė ir pats nuteistasis I. P. .

Antra, kolegija atkreipia dėmesį, kad baudžiamojoje byloje yra gauta 2006 m. balandžio 14 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) specialisto išvada Nr. 11-495(06) apie atliktą lyginamąjį mikrodalelių tyrimą. Šioje išvadoje nustatyta, kad įvykio vietoje, ant nukentėjusiųjų G. P. ir S. P. drabužių, taip pat ant audeklo, kuriuo buvo surištos S. P. rankos, ant užuolaidos bei ant popierinės servetėlės buvo rasta būtent su I. P. marškinių, džinsinių kelnių bei megztinio pluoštais sutampančių mikrodalelių. Ši specialisto išvada patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis I. P. įvykio metu buvo įvykio vietoje bei jo drabužiai lietėsi su abiejų nukentėjusiųjų drabužiais (t. 3, b. l. 163-175). Byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad I. P. , esant kokioms nors kitoms aplinkybėms, negu nustatytomis byloje, anksčiau būtų buvęs ir savo drabužiais būtų prisilietęs prie nukentėjusiųjų drabužių bei audeklo, kuriuo buvo surištos S. P. rankos.

Nėra pagrįstas ir nuteistojo prašymas atlikti pakartotinę jo drabužių ir mikrodalelių ekspertizę. Byloje esanti LTEC Medžiagų ir gaminių tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 11-495(06) yra išsami, motyvuota, joje nurodyta, kokiais tyrimo metodais vadovaujantis buvo gauti mikrodalelių lyginamojo tyrimo rezultatai. Nuteistasis I. P. apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kodėl, jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėtų suabejoti ar netikėti šia specialisto išvada.

Trečia, pastebėtina, kad I. P. viso proceso metu net keturis kartus (du kartus net apeliacinės instancijos teisme) yra pakeitęs savo parodymus. Naujomis įvykių versijomis jis nuolat bando prisiderinti prie teismo patikrintų ar naujai nustatytų bylos aplinkybių. Ir tokio prisiderinimo motyvas yra ne noras atskleisti tikrąsias įvykių aplinkybes, o akivaizdus noras pagelbėti nužudymo bendrininkui, patvirtinti ikiteisminio tyrimo pabaigoje ir apygardos teisme duotus A. M. parodymus. Paskutinio apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paneigus versiją dėl liudytojo R. K. dalyvavimo darant nusikaltimus, I. P. alibi neva buvus pas A. D. , nuteistasis jau ima teigti, kad nužudymą padarė ne su A. M. , o su asmeniu, kurio nenori įvardyti. Nuteistojo I. P. parodymams, duotiems teisme, esant nepatikimiems, pagrįstai apygardos teismas rėmėsi tik tais jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie yra patvirtinti kitais bylos duomenimis.

Nuteistasis I. P. apeliaciniame skunde teigia, kad tiek jam, tiek A. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė fizinį spaudimą. Tačiau šie teiginiai nepagrįsti konkrečia bylos medžiaga. Patikrintoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis I. P. dėl kokių nors ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ar smurto vartojimo būtų rašęs skundus. Visos jo apklausos bei kiti veiksmai, kurių metu šis nuteistasis yra davęs save ir A. M. kaltinančius parodymus, byloje ikiteisminio tyrimo metu yra atlikti baudžiamojo proceso normų numatyta tvarka, dalyvaujant gynėjui. Apie tai, kad jo niekas nevertė duoti parodymus, I. P. yra patvirtinęs ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 58).

Iš I. P. apeliaciniame skunde esančių teiginių galima suprasti, kad byloje buvo nepagrįstai remiamasi liudytojų, kuriems buvo taikomas anonomiškumas, parodymais, tokie parodymai nėra leistini ir nėra patikimi. Į tokius skundo teiginius atsakytina, kad dviejų liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, dalyvavimas šiame baudžiamajame procese neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatyme numatytoms taisyklėms. BPK 199 straipsnis numato, kad, esant šiame straipsnyje išvardintiems pagrindams, nukentėjusiajam ar liudytojui gali būti taikomas anonimiškumas. Pastebėtina, kad liudytojų, kuriems buvo taikomas anonimiškumas, Nr. 1 ir Nr. 2 parodymai šioje byloje nėra pagrindiniai įrodymai, kuriais grindžiama nuteistųjų kaltė. Jų parodymai tik patvirtina dalį kitų byloje esančių ir nuteistuosius kaltinančių duomenų. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (t. 5, b. l. 107-113) matyti, kad minėti liudytojai teisme buvo apklausti vadovaujantis BPK 282 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, proceso dalyviams buvo sudarytos sąlygos tiesiogiai teismo posėdyje užduoti šiems liudytojams klausimus. Pakartotinai patikrinusi šių liudytojų anketinius duomenis, protokoluose esančius duomenis apie jų santykius su nuteistaisiais, kolegija įsitikino, kad nėra pagrindo abejoti, jog šiems liudytojams galėjo būti žinomos aplinkybės, kurias jie teisme patvirtino, o būtent aplinkybės apie nuteistojo A. M. automobilį „VW Passat“, panašaus automobilio judėjimo kryptį nusikaltimų padarymo naktį, nusikaltimų padarymo laiką, smurtavimo įrankius, nusikalstamų veiksmų motyvus.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apygardos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstą ištirtų įrodymų visuma. Įrodymai, kuriais yra grindžiama A. M. kaltė dėl abiejų nusikaltimų padarymo, byloje surinkti BPK nustatyta tvarka. Vertinant įrodymus vadovautasi BPK 20 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nuosprendyje teismas pagrįstai nesirėmė A. M. parodymais, duotais teisme, dalimi I. P. parodymų, nes jie neatitinka kitų byloje esančių duomenų visumos, kuri patvirtina A. M. kaltinime nurodytas aplinkybes.

Nuteistojo A. M. skunde išdėstyti argumentai dėl nuteistojo kaltę nustatančių bylos duomenų trūkumo ir netinkamo bylos įrodymų vertinimo yra nepagrįsti.

Išties nuteistojo skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad įvykio vietos apžiūros metu nebuvo rasta A. M. pirštų atspaudų, DNR ar jo drabužių mikrodalelių, o rasti penki tinkami identifikuoti delnų pėdsakai, palikti ne šio nuteistojo.

Tačiau tokie įvykio vietos apžiūros rezultatai nepaneigia kitais bylos duomenimis nustatyto nuteistojo dalyvavimo nusikaltimų įvykio vietoje. A. M. skunde minimų pėdsakų neradimą paaiškina tokie duomenys, kad tokių pėdsakų palikimo galimybė šiuo atveju buvo nedidelė. Nuteistasis I. P. 2006-12-12 įtariamojo apklausos metu parodė, kad A. M. jau iš namų į įvykio vietą atvažiavo su pirštinėmis ir G. P. namuose jų nenusiėmė (t. 1, b. l. 35-40). Pats A. M. , papildydamas savo nuoširdų prisipažinimą (t. 2, b. l. 47-49), nurodė, kad po apiplėšimo išeidamas jis skuduru nušluostė visas durų sklendes. Įvykio vietoje iš 12 rastų rankų pėdsakų tik 5 pripažinti tinkami identifikuoti, šie delnų pėdsakai palikti ne A. M. ir I. P. , tačiau bylos duomenys rodo, kad nukentėjusiosios namuose lankydavosi ir kiti asmenys, giminaičiai, todėl delnų pėdsakai nebūtinai buvo palikti vien nusikaltimą padariusių asmenų.

Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde pakartotinai kelia versiją, kad šį nusikaltimą padarė I. P. ir liudytojas R. K. . Tačiau pirmosios instancijos teismas, apklausęs R. K. teismo posėdžio metu, nenustatė jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad būtent šis asmuo dalyvavo darant nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, papildomai tikrino šią versiją. Tiriant šią versiją buvo paimta R. K. rankų daktiloskopinių pavyzdžių, atlikus daktiloskopinį tyrimą nustatyta, kad penki delnų pėdsakai, rasti įvykio vietoje, palikti ne R. K. (t. 6, b. l. 22). BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka perskaičius papildomai gautus liudytojų parodymus nustatyta, kad R. K. 2007-10-17 apklausos metu parodė, jog įvykio metu buvo pas savo tėvus Durpininkų g. 4A, Baltosios Vokės gyvenvietėje (t. 6, b. l. 9). Šiuos jo parodymus patvirtino ir liudytoja J. K. , kuri parodė, kad prisimena šį įvykį, bei patvirtino, kad įvykio metu jos sūnus R. K. su žmona ir vaikais buvo pas ją (t. 6, b. l.13). Tokias pat aplinkybes ikiteisminio tyrimo pareigūnui patvirtino ir liudytoja J. K. (t. 6, b. l. 14). Papildomai surinkta rašytine bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad A. M. gali būti asmeniškai nusiteikęs prieš R. K. , nes A. M. ir R. K. tarpusavio santykiai yra priešiški, R. K. buvo nuteistas už nusikaltimą, padarytą A. M. (t. 6, b. l. 31), liudytoja D. L. nesėkmingai bandė prisiteisti iš R. K. neturtinės žalos atlyginimą (t. 6, b. l. 33).

Nuteistasis A. M. skunde teigia, kad nustatyta 18 nužudytosios G. P. kūno sužalojimų, padarytų peilio tipo daiktu, tačiau nebuvo paskirta medicininė kriminalistinė ekspertizė, siekiant nustatyti, ar šie sužalojimai padaryti bent vienu iš įvykio vietoje rastų keturių peilių ar kitu nenustatytu duriamųjų-pjaunamųjų savybių turinčiu daiktu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad byloje esančioje išvadoje Nr. M 2919/05(01) yra nurodyti medicinos kriminalistikos laboratorijos eksperto A. Zakaro atliktų papildomų G. P. pjautinių-durtinių žaizdų tyrimų rezultatai. Ekspertas nustatė, jog tirti pateiktų durtinių-pjautinių G. P. odos žaizdų požymiai rodo, kad įrankis, kuriuo padarytos šios žaizdos, atspindi tik grupines įrankio savybes, dėl to jos yra tinkamos tik grupinės priklausomybės lygio įrankiui nustatyti (t. 3, b. l. 114-123). Kitaip tariant, iš nužudytajai padarytų pjautinių-durtinių sužalojimų apie žalojimo įrankį galima būtų spręsti tik remiantis grupine priklausomybe, tačiau konkretaus peilio identifikuoti negalima. Kolegija konstatuoja, kad esant tokiai specialisto išvadai nebuvo tikslinga skirti medicininę kriminalistinę ekspertizę, siekiant identifikuoti konkretų peilį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. atkreipia dėmesį į nukentėjusiosios S. P. parodymų prieštaringumą. Jo nuomone, ši nukentėjusioji painiojasi dėl įvykio vietoje buvusių žmonių skaičiaus bei lyties, 2006 m. liepos 14 d. duoti jos parodymai prieštarauja kitiems, duotiems 2006 m. sausio 30 d., parodymams bei įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotiems duomenims. Išties, nukentėjusioji S. P. 2006 m. liepos 14 d. papildomos apklausos metu nurodė kitokias aplinkybes, taip pat ženkliai daugiau bylai reikšmingų aplinkybių nei pirminėje 2006 m. sausio 30 d. apklausoje. Skirtingai negu pirmojoje apklausoje, nukentėjusioji nurodė konkrečius asmenis, atlikusius smurtinius veiksmus. Pastebėtina, kad nukentėjusioji ilgą laiką buvo be sąmonės, patyrė sunkių fizinių sužalojimų. Todėl po įvykio prabėgus tik mėnesiui jos duoti pirminiai parodymai išties yra abstraktūs ir kartu neobjektyvūs ir dėl užpuolikų skaičiaus neatitinka kitų byloje nustatytų aplinkybių. Tuo tarpu 2006 m. liepos 14 d. duotus parodymus (t. 3, b. l. 17) teismas pagrįstai įvertino kaip atitinkančius kitą bylos medžiagą ir atspindinčius tikrąsias aplinkybes. Šiuose parodymuose nukentėjusioji nurodė, kad, jai būnant pas G. P. , atėjo būtent I. P. ir A. M. ir pradėjo smurtauti. Nukentėjusioji patvirtino, kad šiuos asmenis pažįsta, nes I. P. dažnai ateidavo pas G. P. nusipirkti degtinės ir cigarečių, o A. M. yra jos giminaitis. Liudytoja J. G. teisme paaiškino, kodėl S. P. parodymai galėjo keistis: su savo motina S. P. nukentėjusioji dažnai kalbėjo apie įvykį ir jai leido suprasti, jog nusikaltimą įvykdė būtent A. M. ir I. P. , o visa tai slėpė, nes bijojo keršto (t. 5, b. l. 97). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2008 m. vasario 20 d. nutartimi pavedė ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti dar vieną nukentėjusiosios S. P. apklausą. Ši apklausa, įvertinus nukentėjusiosios sveikatos būklę ir nustačius, kad ji gali būti apklausiama, buvo atlikta 2008 m. balandžio 24 d. dalyvaujant nuteistiesiems bei jų gynėjams. Šios apklausos metu nukentėjusioji dar kartą patvirtino, kad įvykio metu pas G. P. buvo atėjęs pinigų reikalavo ir pirmasis abi nukentėjusiąsias mušė būtent A. M. . Ji nurodė ir G. P. mušimo būdą – kojomis ir pagaliu per galvą, nurodė ir smurtavimo motyvą – G. P. buvo mušama, kadangi prašoma nedavė pinigų. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad nusikaltimo padarymo metu buvo ir I. P. , tačiau ji nematė, ką pastarasis darė (t. 6, b. l. 104-105). Todėl, kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad nukentėjusioji pirmosios apklausos metu nurodė, jog jai pasirodė, kad į įvykio vietą buvo atėję trys asmenys, tarp kurių buvo ir moteris, kad G. P. buvo mušama skuduru, neduoda pagrindo šios liudytojos vėliau duotus parodymus vertinti kaip nepatikimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nepagrįstai kritikuoja ir liudytojo Nr. 2 parodymus. Šis liudytojas nurodė, kad 2005 m. gruodžio 8 d. apie 1 val. matė pravažiuojantį tamsios spalvos automobilį „VW Passat“, kad žino, jog tokiu automobiliu važinėjo A. M. . Tačiau, nuteistojo A. M. teigimu, nenurodė nei automobilio valstybinio numerio, nei kitų ypatingų žymių, kurios leistų spręsti, kad šis automobilis priklausė būtent A. M. . Išties, vertinant įslaptinto liudytojo Nr. 2 duotus parodymus atskirai nuo kitų byloje esančių įrodymų, negalima būtų konstatuoti, kad jo matytas automobilis priklausė būtent A. M. . Tačiau, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai galima teigti, kad liudytojo apibūdintas automobilis priklausė kaip tik A. M. ir kad būtent šis asmuo tuo metu juo važiavo. Įslaptintas liudytojas Nr. 2 nurodė automobilio markę – „VW Passat“, taip pat nurodė, kad automobilis buvo tamsios spalvos. Taip pat jis nurodė, kad A. M. pažįsta nuo vaikystės ir žino, kad tokį automobilį pastarasis turi. Išties kad būtent tokiu automobiliu tuo laikotarpiu A. M. ir naudojosi, patvirtino ir pats A. M. bei liudytoja D. L. . Be to, įslaptinto liudytojo Nr. 2 nurodyta minėto automobilio judėjimo kryptis bei laikas sutampa su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Iš pačių nuteistųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, galima spręsti, kad apytiksliai tokiu laiku jie ir važiavo iš įvykio vietos. Pats A. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad į įvykio vietą važiavo savo automobiliu „VW Passat“ (t. 2, b. l. 13-16), tokias pat aplinkybes jis patvirtino ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 2, b. l.. 41-42) bei atliekant parodymų patikrinimą vietoje (t. 2, b. l. 26-36).

Teisėjų kolegijos nuomone, A. M. skunde nurodyta liudytojo, kuriam buvo taikytas autonomiškumas, Nr. 1 ir nuteistojo I. P. parodymų neatitiktis nerodo, kad šie parodymai yra nepatikimi. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas Nr. 1 nėra tiesioginis įvykio liudytojas, jo parodymai yra jo paties girdėto A. M. pasakojimo apie nusikaltimų padarymo aplinkybes atkartojimas, t. y. išvestiniai. Ir pastebėtina, kad jie iš esmės nesiskiria nuo A. M. parodymų, kuriais teismas rėmėsi. Jų lyginti su I. P. parodymais nėra jokio reikalingumo. Tuo tarpu apie nuteistojo I. P. parodymų patikimumą šioje nutartyje yra pasisakyta atsakant į jo skundą, pagrįstai teismas rėmėsi tik ta šio nuteistojo parodymų dalimi, kurią patvirtino kiti bylos duomenys. Nuosprendyje teisingai konstatuota, kad nuteistieji iš esmės vienodai nurodė nusikaltimo motyvą, įvardino nusikaltimo priemones, panaudotus įrankius, nurodė pagrobtą turtą. Kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad nuteistasis I. P. visuose savo parodymuose iš esmės nuosekliai nurodė važiavimo pas nukentėjusiąsias aplinkybes. Tiek 2006-01-24, tiek ir 2006-12-12 duotuose parodymuose I. P. nurodė, kad į įvykio vietą jie su A. M. atvažiavo automobiliu ir, jį pastatę prie miško, į G. P. namus nuėjo pėsčiomis, taip pat nurodė, kad būtent jis pasibeldė į nukentėjusiosios langą (t. 1, b. l. 30-31, 35-40). Šiuos savo parodymus jis patvirtino ir 2006-12-26 atliekant įtariamojo parodymų patikrinimą vietoje (t. 1, b. l. 46-49). Iš esmės tokias pat vykimo pas nukentėjusiąsias aplinkybes nurodė ir nuteistasis A. M. 2006-02-08 įtariamojo apklausos metu (t. 2, b. l. 13-16) bei šias aplinkybes patvirtino 2006-02-09 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 26-36). Abu nuteistieji iš esmės vienodai nurodė vietą, kurioje paliko automobilį. Visa tai patvirtina ir 2005-12-08 įvykio vietos apžiūra, kurios metu būtent abiejų nuteistųjų apytiksliai nurodytoje automobilio palikimo vietoje išties rasta padangų pėdsakų, taip pat dviejų asmenų pėdsakų, vedančių nuo nužudytosios namo miškelio link (t. 1, b. l. 4-23).

Apie skunde esančius argumentus dėl pinigų radimo vietos, jog būtent A. M. rado nukentėjusiosios G. P. pinigus, atkreiptinas dėmesys į tokį faktą, jog šis nuteistasis labai tiksliai nurodė rastų pinigų sumą, netgi įvardijo smulkias monetas (t. 2, b. l. 13-16) bei nurodė, kad pinigai buvo įvynioti į ryšulį. Kad nukentėjusioji pinigus laikė suvyniotus ryšulėlyje, patvirtino ir liudytoja K. M. (t. 3, b. l. 18-19). Tiesa, ši liudytoja nurodė, kad G. P. pinigus laikė po lova, tačiau ši aplinkybė taip pat nėra svarbi, nes ši liudytoja po lova laikomus pinigus matė gan senai, ir neatmetama galimybė, jog nukentėjusioji galėjo pinigus perdėti ir į kitą vietą.

Motyvai dėl nukentėjusiųjų S. P. ir K. M. apeliacinių skundų atmetimo

Nukentėjusiosios S. P. ir K. M. apeliaciniu skundu prašo griežtinti abiem nuteistiesiems paskirtas bausmes. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo negali būti pripažinta neteisėta ir nepagrįsta, nes priešingai, negu teigia nukentėjusiosios, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. M. ir I. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, kaltininkų asmenybes bei kitas reikšmingas bausmės dydžiui aplinkybes.

Kriminalinė bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Ji turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį ir turi būti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Bausmė yra teisingai parinkta, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininkų, ir nukentėjusiųjų interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Su šiomis bendrosiomis nuostatomis šioje byloje nėra prasilenkta.

Šioje byloje už kvalifikuotą G. P. nužudymą nuteistieji A. M. ir I. P. yra nubausti 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmėmis, o už kvalifikuotą sunkų S. P. sveikatos sutrikdymą A. M. nubaustas 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme. Nustatydamas tokias bausmes nuteistiesiems pirmosios instancijos teismas išdėstė pakankamai konkrečius jų skyrimo motyvus. Teismas nurodė, kad, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos tyčinį pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, sukeltas pasekmes, į nuteistųjų asmenybes. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad teismas atsižvelgia ir į tai, jog abu nuteistieji nuoširdžiai nepaaiškino įvykio aplinkybių, neatlygino materialinės žalos, nuteistieji anksčiau ne kartą buvo nusikaltę, A. M. teistas ir už smurtinį nusikaltimą. Taigi, priešingai nei teigia nukentėjusiosios, pirmosios instancijos teismas apžvelgė nuteistųjų neigiamas asmenybes bei atsižvelgė į jų ankstesnius teistumus.

Išties, kaip ir teigia nukentėjusiosios, nuosprendyje nėra tiesiogiai nurodyta, kad kvalifikuotas sunkus S. P. sveikatos sutrikdymas taip pat priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų. Tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma pakankamu pagrindu spręsti, kad buvo neįvertintos būtent dėl šio nusikaltimo kilusios pasekmės. Iš nuosprendžio matyti, kad A. M. pripažintas kaltu ir dėl kvalifikuoto sunkaus S. P. sveikatos sutrikdymo (BK 135 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Būtent už šį nusikaltimą jam paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, o tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino būtent dėl šio labai sunkaus nusikaltimo kilusias pasekmes.

Nustatydamas bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Nukentėjusiosios S. P. ir K. M. nepagrįstai teigia, kad nėra konkrečiai įvardintos nuteistųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nuosprendyje, jo 13-14 lapuose, yra aiškiai nurodyta, kad nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o nuteistųjų atsakomybę sunkina tai, jog jie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai lėmė pastarųjų veiksmus (t. y. aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte), bei tai, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe (aplinkybė, nurodyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte).

Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas bei kitas BK 54 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes, nuteistiesiems paskyrė pakankamai griežtas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį parinko skaičiuodamas nuo jų vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Kvalifikuoto nužudymo atveju abiem nuteistiesiems parinkti bausmės dydžiai yra didesni negu BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Už kvalifikuotą sunkų S. P. sveikatos sutrikdymą A. M. parinkta bausmė lygi BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Atsižvelgdama į aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmės skyrimo yra pagrįstos ir teisingos. Bausmės neprieštarauja BK 54 straipsnyje nustatytiems bausmių skyrimo pagrindams ir kitoms BK esančioms bausmių skyrimo taisyklėms, todėl abiem nuteistiesiems paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrintosios galutinės bausmės nėra aiškiai per švelnios ir negriežtintinos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų I. P. ir A. M. bei nukentėjusiųjų S. P. ir K. M. apeliacinius skundus atmesti.