- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-768-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40237-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- L. G., V. V., I. L., R. B., D. K., E. V.-B., R. K., G. R., I. I., M. K., L. T., P. K., J. P., D. V.
- Atsakovas
- J. K., V. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Naujininkų ūkis“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. G., V. V. (V.V.), I. L., R. B., D. K., E. V.-B., R. K., G. R., I. I., M. K., L. T., P. K., J. P. (J. P.), D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų L. G., V. V. (V. V.), I. L., R. B., D. K., E. V.-B., R. K., G. R., I. I., M. K., L. T., P. K., J. P., D. V. ieškinį atsakovams J. K. ir V. K. dėl neteisėtų statybos darbų sustabdymo, tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Naujininkų ūkis“, išvadą teikianti institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pateikė teismui prevencinį ieškinį, kuriuo prašė uždrausti atsakovams atlikti statybos darbus daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždrausti atsakovams užsukti vandens tiekimą ir/ar šildymą šiame name.
2. Ieškovai taip pat pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi tenkino iš dalies ir iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo įpareigojo J. K. ir V. K. sustabdyti vykdomus statybos darbus gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2018m. pavasarį įsigijo negyvenamąsias patalpas rūsyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patalpas pirmajame aukšte (buvusias pašto patalpas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Patalpos buvo labai apleistos, sienos ir inžineriniai tinklai – avarinėje būklėje. Šias aplinkybes patvirtino „Tyrimai ir projektai“ ekspertas doc. dr. J. M.. Atsakovai nurodė, kad gavo visų kompetentingų institucijų leidimus atlikti avarinės grėsmės pašalinimo remonto ir statybos darbus: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo14 d. išdavė statybos leidimą Nr. LSKR- 01-180914-00110, kuriuo buvo patvirtintas gyvenamojo namo Savanorių pr. 59, Vilniuje, įėjimo į rūsį kapitalinio remonto projektas, 2) įėjimo į rūsį kapitalinio remonto darbų vykdymui Vilniaus m. savivaldybės administracija išdavė leidimą aptverti ir kasti Nr. A318-2307/18 (2.9.1.25-UK7), 3) UAB „Senamiesčio projektai“ parengė Daugiabučio gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų Nr. R-13 – R17, R-19 avarinės grėsmės pašalinimo projektą Nr. SP-304-494-18-TDP. Nurodė, kad šiuos darbus kontroliuoja ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Šalies argumentai
4. Atsakovai kreipėsi į teismą, prašydami taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti ieškovus užtikrinti ne mažesnei kaip 25 117 Eur sumai. Atsakovai nurodė, kad jiems priklausančios rūsio ir pirmojo aukšto patalpos buvo išnuomotos UAB „Jurdas“ 2018 m. kovo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimis Nr. 1 ir Nr. 2 ir įregistruotomis viešajame registre nuo 2018 m. balandžio 5 d.
5. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones UAB „Jurdas“ 2019 m. vasario 25 d. aktu nurodė, kad nuo 2019 m. sausio 15 d. nemokės nuomos mokesčio, nes negali tinkamai įrengti patalpų veiklos vykdymui ir pradėti teikti komercines paslaugas. UAB „Jurdas“ taip pat patyrė daug kitų nuostolių, nes teko stabdyti remonto darbus, mokėti darbininkams už prastovas, mokėti už įrangos nuomą, už statybinių medžiagų sandėliavimą. Atsakovai pateikė teismui AB SEB bankas išrašą, patvirtinantį, kad nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2019 m. sausio mėn. buvo mokamas nuomos mokestis pagal sudarytas nuomos sutartis. Prašyme pažymima, kad iki prašymo pateikimo dienos negautų nuomos pajamų suma sudaro 3 139,67 Eur ir teismo procesui užsitęsus negautų pajamų suma tik didės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi tenkino iš dalies atsakovų prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir įpareigojo ieškovus per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos įmokėti 10 674,90 Eur sumą nuostolių užtikrinimui į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko garantiją dėl 10 674,90 Eur dydžio galimų atsakovų nuostolių užtikrinimo.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai pateikė duomenis, patvirtinančius, jog tarp jų ir UAB „Jurdas“ buvo sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys, pagal kurias už rūsio ir pirmo aukšto patalpas atsakovai gaudavo 1 779,15 Eur nuomos mokestį ir pateikė tai patvirtinantį AB SEB bankas atsakovo banko sąskaitos išrašą. Pagal 2019 m. vasario 25 d. aktą bendrovė nemokės nuomos mokesčio atsakovams nuo 2019 m. sausio mėnesio.
8. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą visa apimtimi, nes atsakovai iki prašymo pateikimo negavo 3 139, 67 Eur nuomos pajamų už 1,5 mėnesio. Atsakovai prašė užtikrinti nuostolių atlyginimą ne mažesnei kaip 25 117 Eur sumai, nurodydami, kad minėtą sumą sudaro ir mokėtos piniginės lėšos darbininkams už prastovas, nes jie turėjo sustabdyti statybos darbus ir už sutvirtinimo priemones, naudotas užkonservuoti atliktus statybos darbus, tačiau iš esančių byloje duomenų matyti, kad statybos darbai nebuvo sustabdyti ir tęsiami nepriklausomai nuo priimtų nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat atsakovai nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių galimai sumokėtų minėtų sumų dydžius, kurie leistų įvertinti papildomai patirtų nuostolių už darbininkų prastovas ir statybos medžiagas, naudotas sutvirtinimui, sumas.
9. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovai yra fiziniai asmenys, kurių finansinė padėtis teismui nėra žinoma, todėl priėjo išvados, kad nuostolių išieškojimas iš jų gali būti apsunkintas, ir kad egzistuoja visos sąlygos tenkinti atsakovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atmesti atsakovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
11.1. nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma dviejų sąlygų visuma: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas ir tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių;
11.2. atsakovai neįrodė ir atitinkamai pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė antrosios sąlygos, t. y. jog ieškovai finansiškai būtų nepajėgūs sumokėti atsakovų deklaruojamų nuostolių, o pirmoji sąlyga (tikėtini nuostoliai) nustatyta remiantis atsakovų su savo pačių kontroliuojama bendrove sudarytu nuomos sandoriu, taip pat tikrovės neatitinkančia informacija apie tai, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB ,,Jurdas“ neva negali vykdyti veiklos (sekso prekių parduotuvė (duomenys neskelbtini), sėkmingai veikia jau mažiausiai antrą mėnesį) ir statybininkai patiria kažkokias prastovas (nepaisant teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, statybos darbai pastato rūsyje buvo ir yra vykdomi praktiškai kiekvieną dieną);
11.3. nuostolių susidarymo mechanizmas nagrinėjamu atveju yra pagrįstas išimtinai UAB „Jurdas“ ir atsakovų 2018 m. kovo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2. UAB ,,Jurdas“ įsteigta 2011 m. gruodžio 21 d. ir vienintele bendrovės akcininkė nuo bendrovės įsteigimo yra atsakovė J. K., kuri taip pat yra minėtos bendrovės vadovė. Taigi atsakovų teismui pateiktas tariamų nuostolių susidarymo mechanizmas nėra realus;
11.4. atsakovai nepateikė teismui objektyvių įrodymų, patvirtinančių galimą nuostolių dėl ieškovų iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo, o teismo nutartyje yra remiamasi tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis apie neva trukdymą UAB ,,Jurdas“ veiklai (kai ta veikla yra vykdoma) ar prastovomis (kai jokių prastovų nebuvo);
11.5. atsakovai nepagrindė ieškovų finansinių pajėgumų nebuvimo tuo atveju, jeigu reikėtų atlyginti atsakovų galimai patiriamus nuostolius ateityje. Keliolika dirbančių ir pajamas gaunančių ieškovų, kuriems nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), esantys butai, būtų tikrai pajėgūs atlyginti atsakovų deklaruojamus nuostolius;
11.6. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi jokios įtakos atsakovų ir UAB „Jurdas“ sudarytos sutarties galiojimui ar vykdymui, nes UAB „Jurdas“ valdoma intymių prekių parduotuvė nuo vasario mėn. veikia atsakovų patalpose. Be to, atsakovai nevykdo teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės;
Žemesnės instancijos teismas
11.7. pirmosios instancijos teismas atsakovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo išsprendė neteisingai, nes rėmėsi atsakovų pateiktais tikrovės neatitinkančiais faktais apie tariamas statybos darbų ir verslo prastovas, teismui galimai nežinomais atsakovų ryšiais su UAB ,,Jurdas“, taip pat nukrypdamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, kurioje reikalaujama įvertinti ir ieškovų finansinių pajėgumus tuo atveju, jeigu reikėtų atlyginti atsakovų deklaruojamus nuostolius;
Atsiliepimas
12. Atsakovai J. K. ir V. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį.
13. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:
13.1. sudarytos 2018 m. kovo 5 d. nuomos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, kurios yra išviešintos viešajame registre dar 2018 m. balandžio 5 dieną, duomenys apie sistemingai gautas pajamas už patalpų nuomą iki patalpų remonto darbai buvo sustabdyti, pagrindžia prašymą dėl nuostolių. Faktą, jog patalpų įrengimo darbai yra pradėti ir nebaigti, bei faktą, jog patalpomis negalima naudotis, patvirtina pačių ieškovų pateikti 2019 m. sausio 23 d.i r 2019 m. kovo 1 d. faktinių konstatavimo aplinkybių protokolai Nr. 174/19/00 ir Nr. 174/19/014;
13.2. ieškovai nepateikė jokių objektyvių duomenų ar garantijų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl jų mokumo;
13.3 pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą tenkinti atsakovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, visiškai pagrįstai vertino, jog atsakovai patiria realius nuostolius dėl negautų nuomos mokesčio pajamų, ieškovai yra fiziniai asmenys, kurių finansinė padėtis teismui nėra žinoma, dėl ko nuostolių išieškojimas iš jų gali būti apsunkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinėje byloje ginčo objektu yra atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimui faktinių aplinkybių vertinimas.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi įpareigojo ieškovus per 7 dienas sumokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 10 674,90 Eur sumą nuostolių atlyginimo užtikrinimui arba pateikti teismui banko garantiją dėl 10 674,90 Eur nuostolių užtikrinimo.
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
17. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo būtina nustatyti dvi aplinkybes: pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba, jog nuostoliai jau yra atsiradę, ir, antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galbūt ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2401/2011; 2014 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 2-541/2014; 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-765-241/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-178/2017 ir kt.).
18. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, asmuo paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl jų gali egzistuoti tam tikra tikimybė nuostoliams atsirasti ateityje arba jie gali būti patiriami ir tuojau pat po šių priemonių taikymo. Tačiau nuostolių atlyginimo užtikrinimas, kaip pirmiau minėta, taikytinas tik tuomet, kai galimi nuostoliai susiję su teismo nutarties pagrindu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir yra tikėtini bei realūs. Todėl asmuo, kuris dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių teigia patiriantis / patirsiantis nuostolius, turi įrodyti jų priežastinį ryšį su taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį (CPK 12, 178 straipsniai).
19. Ieškovai atskirajame skunde teigia, kad atsakovai neįrodė ir atitinkamai pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nenustatė antrosios sąlygos, t. y. jog ieškovai finansiškai būtų pajėgus sumokėti atsakovų deklaruojamų nuostolių, o pirmoji sąlyga (tikėtini nuostoliai) nustatyta remiantis atsakovų su savo pačių kontroliuojama bendrove sudarytu nuomos sandoriu.
20. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (2018 m. kovo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1 ir 2018 m. kovo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2) patvirtina faktą, kad atsakovai nuomos sutarčių pagrindu perdavė UAB „Jurdas“ naudoti nuomos teise patalpas už sutartyje numatytą mokestį. Taip pat tai, kad atsakovai gaudavo pajamas už patalpų nuomą (AB SEB bankas atsakovo banko sąskaitos išrašą), o nuo 2019 m. sausio 15 d. UAB „Jurdas“ sustabdė nuomos mokesčio mokėjimą (UAB „Jurdas“ 2019 m. vasario 25 d. aktas), nes negali užbaigti patalpų remonto ir jomis naudotis savo veiklai.
21. Sutiktina su atsakovų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad akcininkų ir bendrovės turtas yra atriboti. Tai, kad atsakovė yra UAB „Jurdas“ akcininkė nereiškia, kad UAB „Jurdas“ neturi teisės sudaryti patalpų nuomos sutarčių su atsakovais ir kad atsakovai negali tikėtis pajamų iš tokios bendrovės.
22. Ieškovai atskirajame skunde nurodydami, kad yra pajėgūs atlyginti atsakovų patiriamus nuostolius, privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius tai. Nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų nebuvo pateikta, ieškovų turtinė padėtis nežinoma.
23. Ieškovų prie atskirojo skundo pridėtame antstolio D. K. 2019 m. kovo 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos faktinės aplinkybės nepatvirtina ieškovų nurodomų aplinkybių, jog atsakovų patalpose UAB „Jurdas“ vykdo veiklą. Nuotraukos patvirtina tik faktą, kad patalpos nėra užbaigtos įrengti ir nėra tinkamos parduotuvės veiklai.
24. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, kurias atsakovai pagrindė pateiktais įrodymais, iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, ir nesant įrodymų, jog atsakovams dėl ieškovų prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrus nuostolių, realus jų išieškojimas iš ieškovų nepasunkės, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie būtinumą taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK146 straipsnio 1 dalis).
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad egzistuoja visos sąlygos tenkinti atsakovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirajame skunde nurodytais argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovų L. G., V. V. (V. V.), I. L., R. B., D. K., E. V.-B., R. K., G. R., I. I., M. K., L. T., P. K., J. P. (J.P.), D. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.