Telšių apylinkės teismo įsakymas

Akmenės rajono apylinkės teisėja Virginija Jokubauskienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą,

kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2012 m. birželio 14 d. Akmenės r. apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – 14 MGL bauda, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 16 MGL bauda, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 12 MGL bauda, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 15 MGL bauda, BK 63 straipsniu bausmės subendrintos - 30 MGL (3900 Lt) bauda, bauda sumokėta; 2012 m. lapkričio 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 30 parų areštu,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. 2014 m. rugsėjo 7 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), iš gyvenamojo namo kieme stovėjusio neužrakinto automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės, atsukdamas varžtus pagrobė svetimą – nukentėjusiajam T. K. priklausantį turtą – 500 Lt vertės garso stiprintuvą ,,Magnat“, bei jo priedus: 100 Lt vertės kondensatorių ir bendros 200 Lt vertės 4 vienetus garso švarintojų, taip padarydamas nukentėjusiajam T. K. bendrą 800 Lt turtinę žalą.

T. P. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, savo kaltę pripažino parodė, kad 2014 m. rugsėjo 7 d., apie 1.30 val. nakties atėjo pas pažįstamą M. S. pasiskolinti atsuktuvo. Paaiškino, kad vogti ėjo žinodamas, kad jo draugas T. K. niekada mašinos, palikęs kieme, nerakina, kad jo bagažinėje yra garso aparatūra. Atsuktuvą pasiėmė tik tam, jei juo prireiktų atsukti pritvirtintą garso aparatūrą. Apie 2 val. nakties nuėjo į T. K. kiemą. Automobilis stovėjo greta garažo. Priėjęs prie automobilio atidarė vairuotojo pusės dureles. Prie vairuotojo pusės sėdynės patraukė rankenėlę ir bagažinė atsidarė. Priėjęs prie automobilio bagažinės, kaip ir tikėjosi, pamatė garso aparatūrą, kondensatorių ir kažkokias 4 dėžutes. Garso aparatūra buvo pritvirtinta, ją atsuko atsineštu atsuktuvu. Viską susidėjo į maišelį. Garso aparatūrą nusinešė pas M. S. į jo namus. Palikęs garso aparatūrą išėjo susitikti su R. L.. Apie 4.30 val. prie „Rasos“ tvenkinio su juo ir susitiko. Kartu atgal grįžo pas M. S.. Apie 7.30 val. kartu su R. L. garso aparatūrą nunešė G., jo vardo nežino, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), buto nežino. Anksčiau G. buvo davęs 100 Lt ir Nokia N93 mobilųjį telefoną už tai, kad jis surastų jam garso aparatūrą. Daugiau iš G. pinigų negavo (49-50, 52 b. l. ).

2014 m. rugsėjo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, dviejų durų, neužrakintas, bagažinės dangtis atidaromas patraukus svirtelę salono priekyje (6-9 b. l.).

Liudytojas T. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugsėjo 7 d., apie 20 val. parvažiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu jo tėvo vardu, pastatė jį savo privataus namo kieme, greta garažo pastato, t. y. atokiau gatvės, vidinėje kiemo dalyje. Automobilį paliko neužrakintą ir nuėjau namo. Iki vidurnakčio, kuomet nuėjo miegoti, kieme nieko įtartino nepastebėjo ir negirdėjo, o 5 val. jo draugė minėtu automobiliu išvažiavo į darbą. Ji jam minėjo, jog automobilio prietaisų skydelyje dega lemputė, įspėjanti, jog bagažinės dangtis atidarytas, tačiau jie abu nekreipė į tai dėmesio. O apie 19.30 val., jis, žvilgtelėjęs į bagažinę, pamatė, kad joje nebėra varžtais buvusio pritvirtinto garso stiprintuvo „Magnum“, metalo spalvos korpusu. Minėtą stiprintuvą prieš trejus metus buvo pirkęs iš vieno asmens už 500 Lt, prie jo dar vėliau buvo įsigijęs keletą priedų, t. y. kondensatorių – 100 Lt vertės ir 4 vnt. garso švarintojų, iš kurių du buvo „Magnum“, kiti du pažymėti ženklu „P“ – po 50 Lt už vienetą. Stiprintuvas su minėtais priedais iš bagažinės buvo pavogtas atsukus pritvirtinimo varžtus. Jis šiuo stiprintuvu nesinaudojo apie metus laiko, t. y. nuo tada, kai sugedo automobilyje magnetola, tačiau jo iš automobilio vis tiek neišėmė, nes jis buvo gerai pritvirtintas. Mano, kad šiuos daiktus iš automobilio galėjo pavogti kas nors iš pažįstamų, kas žinojo juos ten esant, bei tai, jog kieme visada automobilį palieka neužrakintą. Iš viso padaryta 800 Lt turtinė žala (10 b. l.).

Papildomai liudytojas T. K. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Akmenės rajono policijos komisariatą dėl garso aparatūros vagystės iš jam priklausančio automobilio. Gyvenamojo namo kieme, kur ir stovėjo jam priklausantis automobilis, yra pririštas šuo, kuris loja tik kai ateina svetimas žmogus. Tą naktį šuo nelojo, todėl įtaria, kad garso aparatūrą galėjo pavogti žmogus iš jo aplinkos. Šia vagyste įtaria savo pažįstamą T. P., jis yra ne kartą buvęs jo namo kieme, važinėjasi kartu jo automobiliu ir žinojo, kur ir kokia aparatūra yra sumontuota. Išvykus pareigūnams, automobilio bagažinėje rado atsuktuvą, kuriuo, mano, buvo atsukti laidai. Tas atsuktuvas yra taip pat jo, bet jis buvo padėtas ūkiniame pastate įrengtame priešpirtyje. T. P. taip pat žinojo, kad ten galima rasti įrankių. Dėl šių visų aplinkybių labiausiai įtaria įvykdžius vagystę T. P.. 2014 m. rugsėjo 14 d. per pažįstamus sužinojo, kad pavogta garso aparatūra gali būti pas tokį V. G.. Jis paskambino ir paklausė, ar kas neatnešė jam priklausančios garso aparatūros. Šis jam atsakė, kad turi garso stiprintuvą ir jo priedus. Jis dar sakė, kad šią garso aparatūrą jam pardavė „paksas“, t. y. T. P.. Minėtą garso aparatūrą iš V. G. pasiėmė. Kadangi turtą atgavo, jam materialinė žala nepadaryta. Pavogtos aparatūros pavadinimas „Magnat“, o ne „Magnum“ (12-13 b. l.).

Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 8 ar 9 dieną anksti ryte, apie 5 val., pas jį į namus atėjo pažįstamas T. P., pravarde (duomenys neskelbtini), kartu su R. L., pravarde (duomenys neskelbtini). Jie atsinešė garso aparatūrą, t. y. stiprintuvą, kažkokius jo priedus. T. jam pasakė, kad jam skubiai reikia pinigų ir nori minėtą aparatūrą parduoti. T. P. jam sakė, kad aparatūra nevogta, anksčiau ją yra pirkęs iš draugo. T. už aparatūrą pasiūlė 100 Lt ir savo mobilųjį telefoną „Nokia N93“, kurio vertė taip pat 100 Lt. Aparatūrą iš T. nupirko už 200 Lt. Praėjus kelioms dienoms, sužinojo, kad ši garso aparatūra buvo pavogta iš T. K.. T. K. jam paskambino ir paprašė grąžinti. Garso aparatūrą grąžino pačiam T. K. (14 b. l.).

2014 m. lapkričio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad siekiant apklausti liudytoją R. L. gim. 1991 m. sausio 17 d., gyv. (duomenys neskelbtini), nuvyko minėtu adresu. Buto duris atidarė R. L. mama J. L., kuri paaiškino, kad jos sūnus R. L. yra išvykęs dirbti ir gyventi į Airiją ir grįš po pusmečio. J. L. nurodė sūnaus telefono numerį (duomenys neskelbtini). Paskambinus nurodytu numeriu ir pasikalbėjus su R. L., šis pasakė, kad 2014 m., galėjo būti jau rugsėjo mėnesį, jis apie 4 val. ryto parašė SMS žinutę T. P.. Susitarė susitikti prie „Rasos“ tvenkinio. Susitikę kažkur po pusvalandžio kartu nuėjo pas M. S.. T. P. R. L. rodė garso aparatūrą ir dar kažkokius aparatūros priedus. Jam T. P. pasakė, kad garso aparatūrą gavo iš draugo. T. P. paprašė R. L. padėti nunešti aparatūrą parduoti V. G.. R. L. padėjo nunešti aparatūrą, už pagalbą jam T. P. pinigų nedavė. Kad aparatūra gali būti vogta R. L. nežinojo, T. P. jam tikrai to nesakė (18 b. l.).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo T. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., įrodo ne tik kaltinamojo prisipažinimas bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, daiktų dokumentų, pateikimo protokole ir jo priede foto lentelėje Nr. 624 užfiksuoti duomenys, liudytojų V. G., T. K. apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, padaryta žala atlyginta (13 b. l.).

Vadovaujantis BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad T. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Jo atžvilgiu nenustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimu T. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (51, 52 b. l.).

Prokuroras siūlo pripažinti T. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 90 parų areštą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo sumažinti siūlomą arešto bausmę (54 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat į tai, kad kaltinamasis teistas (20-26, 27-35 b. l.), administracine tvarka baustas (36-42 b. l.), psichikos sveikatos centro įskaitoje ir narkologinio kabineto įskaitoje neįrašytas (46 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje nesiregistruoja (44, 45 b. l.).

Teismui įvertinus visumą aptartų aplinkybių, konkrečiai padarytą veiką, pobūdį ir sunkumą, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant T. P. prokuroro prašomos rūšies ir dydžio bausmę. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, jog BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos – arešto, bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui. Teismo nuomone, kaltinamojo asmenybė ir kitos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam teismo įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pripažinti T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę skirti atlikti areštinėje.

Bausmę vykdyti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sulaikius T. P..

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti T. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.