- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-16
- Bylos Nr.
- 2-1553/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Vytas Milius
- Atsakovas
- V., V. Š.
- Ieškovas
- "Idėjų piramidė"
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės padidinant jų mastą, civilinėje byloje Nr. 2-4532-262/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų piramidė“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl autoriaus turtinių teisių pažeidimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo UAB „Idėjų piramidė“ atstovas pradiniu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą V. Š. nutraukti neteisėtus veiksmus – nedirbti ir neturėti verslo interesų, susijusių su programinės įrangos kūrimu ir aptarnavimu, su ūkio subjektais, veikiančiais automobilių ir jų detalių versle; nenaudoti programų „MVA“ ir /ar „MVA auto“ tiek kaip programinės įrangos, tiek šių minėtų programinės įrangos pavadinimų ženklų, nepardavinėti, neplatinti, neaptarnauti programos „MVA“ ir jos atnaujinimų bei naujų versijų; priteisti iš V. Š. 50 182 Lt nuostolių atlyginimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, autoriaus turtinių teisių pažeidimo. Ieškovo atstovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - areštavo atsakovui V. Š. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą neviršijant ieškinio sumos – 50 182 Lt, uždrausdamas turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, - trūkstamai sumai areštavo lėšas, priklausančias atsakovui V. Š. ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždrausdamas jomis disponuoti.
Ieškovo UAB „Idėjų piramidė“ atstovas patikslintu ieškiniu padidino reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iki 92 902 Lt. Ieškovo atstovas taip pat prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. taikyti 92 902 Lt dydžio lėšų, esančių atsakovo banko sąskaitose, kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą. Ieškovo atstovas nurodė, kad didina ieškinio reikalavimą 42 720 Lt suma, todėl yra pagrindas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. nutartimi (skundžiama nutartis) patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo - koregavo 2010 m. kovo 26 d. nutartį ir ieškovo reikalavimų užtikrinimui padidino atsakovo V. Š. turto arešto mastą iki 92 902 Lt sumos. Teismas nurodė, kad ieškovas padidino ieškinio sumą iki 92 902 Lt. Teismas manė, kad tokia ieškinio suma fiziniam asmeniui yra pakankamai didelė, todėl gali padidėti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Be to, atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti, įkeisti ar perleisti tretiesiems asmenims.
Šalies argumentai
Atsakovas V. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais :
1. Teismas tik formaliai perrašė ankstesnėje nutartyje taikyti atsakovo turto areštą nurodytas nepagrįstas išvadas, nevertino tikrosios situacijos bei aplinkybių, kurios rodo, jog nėra grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui pasunkėti arba tapti neįmanomu. Sprendimas padidinti atsakovo turto arešto mastą nemotyvuotas. Didelė ieškinio suma pati savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl didelės sumos teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkrečias atsakovo finansines galimybes. Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, jis turi kito kilnojamojo turto, iki ieškovo neteisėtų veiksmų atleidžiant atsakovą iš pareigų turėjo nuolatinį darbą ir pastovias pajamas.
2. Ieškovas nepateikė pagrįstų duomenų, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jų nepritaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovas yra vedęs, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, turto. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas siektų perleisti ar kitaip apsunkinti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, keisti gyvenamąją vietą, ar kitų duomenų, kurie leistų įtarti, kad yra grėsmė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, padidindamas arešto mastą, atsižvelgė tik į ieškovo nurodytas aplinkybes. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas pateikė nepagrįstą ieškinį. Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra atsakas į atsakovo teisėtus reikalavimus pripažinti šalių 2009 m. spalio 2 d. susitarimą ir jo priedus bei atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtais.
Atsiliepimas
Ieškovo UAB „Idėjų piramidė“ atstovas atsiliepime į atsakovo V. Š. atskirąjį skundą prašo atsakovo skundą atmesti, o teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepime pažymima, kad atsakovo argumentai dėl tariamo ieškinio nepagrįstumo nevertinami priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių didelės ieškinio sumos, kaip aplinkybės, padidinančios būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, prezumpciją, nepateikė jo gerą bei stabilią padėtį patvirtinančių dokumentų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų pajėgus įvykdyti teismo sprendimą. Laikinosios apsaugos priemonės nedarys neigiamos įtakos atsakovui. Atsakovas nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidė teisėtus jo interesus, tačiau nepateikė tokius teiginius pagrindžiančių argumentų ir aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pagal ieškovo prašymą padidintas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki 92 902 Lt dydžio, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis apelianto (atsakovo) atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-428/2008; ir kt.). Ši prezumpcija nėra absoliuti. Ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tada, kai yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo skundu ta dalimi, jog didelė ieškinio suma pati savaime nėra pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o tokia aplinkybė turi būti vertinama kartu su atsakovo finansinėmis galimybėmis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas pagal pradinį ieškovo ieškinį, kuriuo buvo pareikštas ir reikalavimas dėl 50 182 Lt dydžio nuostolių atlyginimo priteisimo, 2010 m. kovo 26 d. nutartimi pritaikė 50 182 Lt dydžio areštą atsakovo turtui (b. l. 1-8, 10-11). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atmetė atsakovo V. Š. atskirąjį skundą ir teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį paliko nepakeistą. Patikslintu ieškiniu tarp kitų atsakovui pareikštų reikalavimų pareikštas ir reikalavimas dėl 92 902 Lt dydžio nuostolių atlyginimo, t. y. 42 720 Lt dydžio suma padidintas pradiniu ieškiniu pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas (b. l. 12-25). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, padidindamas jų mastą iki 92 902 Lt (b. l. 72). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas dar 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje, kuria buvo sprendžiamas 2010 m. kovo 26 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, pažymėjo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad 50 182 Lt dydžio ieškinio suma jam nėra laikytina didele. Patikslintu ieškiniu atsakovui (fiziniam asmeniui) pareikšta dar didesnė turtinio reikalavimo suma, tačiau jis prie skundo nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą teigti, jog jis paneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos.
CPK 145 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi būti iš esmės didesnės už ieškinio sumą. Šiuo atveju padidintas laikinųjų apsaugos priemonių mastas atitinka patikslintu ieškiniu pareikštą turtinio reikalavimo sumą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovas skundo motyvais nepaneigė teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo tikslingumo. Šiuo atveju atsakovui - fiziniam asmeniui pareikšto turtinio reikalavimo apimtis sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba iš viso bus neįmanoma jį įvykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai padidino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Atsakovo skundo motyvais būtinumas padidinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nepaneigtas.
Teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovo skundo argumentais, jog teismas tik formaliai perrašė ankstesnėje nutartyje taikyti atsakovo turto areštą nurodytas išvadas. Kaip jau pažymėta, ankstesnės nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi. Šiuo atveju ieškovui padidinus pareikštus turtinio pobūdžio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal ieškovo prašymą padidino ir atsakovo turto arešto mastą, išdėstydamas tokio procesinio sprendimo motyvus. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiais, kad teismas nevertino tikrosios situacijos ir aplinkybių, kurios esą rodo, jog nėra grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui pasunkėti. Kaip jau pažymėta aukščiau, šiuo atveju pakankamą grėsmę įvykdyti būsimą teismo sprendimą lemia pareikštų reikalavimų mastas.
Nuorodos skunde apie tai, kad atsakovas yra vedęs, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, nepaneigia skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad šiuo atveju nebuvo būtinumo padidinti arešto mastą. Pareikštų reikalavimų suma lemia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį (CPK 145 str. 2 d.).
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (pakeisdamas laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir pan.), nenagrinėja ir nesprendžia ieškinio pagrįstumo, todėl skundo argumentai, kad ieškovas pateikė nepagrįstą ieškinį, gali būti reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, o ne vertinant skundžiamą teismo nutartį. Atsakovo teiginiai, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra atsakas į atsakovo reikalavimus pripažinti 2009 m. spalio 2 d. susitarimą ir jo priedus bei atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtais, vertintini tik kaip atsakovo subjektyvus tam tikrų aplinkybių aiškinimas. Šiuo atveju ieškovas atsakovui pareiškė ieškinį, kurio pagrindu būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti turėjo teisę reikšti procesinius prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų masto koregavimo atsižvelgiant į reiškiamo turtinio reikalavimo dydį.
Išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis, kuria padidintas laikinųjų apsaugos priemonių mastas, yra nepagrįsta ir neteisėta. Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.