Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-03-01 · Civilinė byla Nr. 2S-136-212/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-01
Bylos Nr.
2S-136-212/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zina Mickevičiūtė
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, VĮ „Turto bankas“
Civilinė byla Nr. 2S-136-212/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08710-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.1; 3.3.2.4; 3.4.5.15.2
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 1 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, VĮ „Turto bankas“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Pareiškėja prašo nustatyti faktą, kad pagal įgyjamąją senatį V. K. įgijo nuosavybės teisę į 208 vietų karvidę su priestatu, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad iš ŽŪK „Alkakalnis“ 2016-10-28 pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo 1960 m. statybos 208 vietų karvidę su priestatu. ŽŪK „Alkakalnis“ iš likviduojamos Panevėžio rajono Burvelių žemės ūkio bendrovės 2000-07-14 įsigijo 208 vietų karvidę su priestatu. Tiek ŽŪK „Alkakalnis“, tiek likviduojama Burvelių ŽŪB buvo turto valdytojai, tačiau nė karto nepasinaudojo savo teise įregistruoti turtą.Perėmusi 208 vietų karvidę su priestatu ji atliko kadastrinius matavimus, kurių metu objektui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės į pastatą nėra įregistruotos, pastato dokumentai neišlikę, todėl negali įregistruoti savo daiktinių teisių į minėtą turtą. Nurodė, kad 208 vietų karvidė su priestatu yra sąžiningai įgyta, teisėtai ir atvirai, nepertraukiamai valdoma 16 metų, todėl laikytina, kad ji įgijo nuosavybės teisę į karvidę su priestatu įgyjamosios senaties pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme; grąžino pareiškėjai 42 Eur žyminį mokestį.Nustatė, kad V. K. 2016 m. spalio 28 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš ŽŪK „Alkakalnis“ įsigijo 208 vietų karvidę su priestatu (neįregistruotą VĮ „Nekilnojamojo turto registras“ dėl reikalingo remonto). Šalys numatė, kad turtas perduodamas nuo sutarties pasirašymo momento.Teismas darė išvadą, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį netaikytinas, nes prašymas neatitinka CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytų sąlygų, t. y. teismui nepateikti duomenys, iš kurių būtų galima nustatyti, kad V. K. sąžiningai, nepertraukiamai, teisėtai, atvirai, valdė 208 vietų karvidę su priestatu, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Daniliškio k., Panevėžio r., ne mažiau kaip dešimt metų.Pareiškėjos nurodytas nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nesant nekilnojamojo turto įregistruoto Nekilnojamojo turto registre nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Nurodė, kad statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 208 vietų karvidė su priestatu, kurios unikalus Nr. 4400-4399-7295, esanti Daniliškio k., Panevėžio r., neįregistruota VĮ „Nekilnojamojo turto registras“ dėl būtino remonto. Be to, reiškiant prašymą nustatyti juridinį faktą - kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į ( - ), kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad nesant įregistruotu Nekilnojamojo turto registre, nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad nėra sąlygų visumos nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi fakto nustatymui, nes reiškiamo reikalavimo esmė neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjos V. K. prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai.

Atskiruoju skundu pareiškėja V. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nesutinka su teismo argumentu dėl negalėjimo taikyti įgyjamosios senaties instituto, kai daiktas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. 208 vietų karvidė su priestatu yra aiškus ir konkretus nekilnojamas daiktas, turintis individualius požymius, tačiau nuosavybė į šį daiktą nėra įregistruota. Būtent dėl to, kad nėra kitų teisinių pagrindų nuosavybei įgyti, nuosavybės teisė į daiktą nėra įregistruota, todėl teigdama pareiškimą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, siekia įstatyme (CK 4.47 straipsnio 11 punktas) nustatytu pagrindu įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą. Tik nustačius, jog ji įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamosios nuosavybės senaties faktą, galės užbaigti nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių registravimą viešajame registre.Statinys - 208 vietų karvidė su priestatu gali būti privačios nuosavybės teisės objektas, todėl gali būti įgyjamas įgyjamosios senaties pagrindu. Nesutinka su teismo vertinimu, jog statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka ir yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Mano, kad statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo objektu ne tik teismo nutartyje nurodytu pagrindu, bet ir kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais pagrindais, tame tarpe ir įgyjamąja senatimi. 208 vietų karvidė su priestatu pastatyta labai senai, nėra išlikusių jokių statybos dokumentų, todėl apeliantė ir negali kitais būdais įregistruoti nuosavybės teisę į daiktą.Teismas nepagrįstai nurodė, jog 208 vietų karvidė su pastatais buvo neįregistruota dėl būtino remonto. Tokių duomenų nėra pateikta byloje, todėl nėra aišku kuo remiantis teismas darė išvadą.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja V. K. teigia, kad 2016 m. spalio 28 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš ŽŪK „Alkakalnis“ įgijo ir perėmė karvidę, kad pardavėjas ŽŪK „Alkakalnis“ šį nekilnojamąjį turtą įgijo iš likviduojamos Burvelių žemės ūkio bendrovės 2000 m. liepos 14 d. pagal krovinio važtaraštį ir kasos pajamų orderį. Kadangi nekilnojamas turtas neįregistruotas, prašo nustatyti faktą, kad turtą valdo pagal įgyjamąją senatį.Įstatymas reglamentuoja, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).Nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas) būtina visuma įstatyme nustatytų sąlygų, kurių turinį ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, kt.).Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje išdėstė būtinas sąlygas, kurioms esant gali būti nustatytas pareiškėjos prašomos faktas ir konstatavęs, kad šių sąlygų visumos nėra, V. K. pareiškimą atsisakė priimti.Be pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų, kuriuos apeliacinis teismas iš esmės pripažįsta pagrįstais, pažymėtina, kad pareiškėja netapo nekilnojamojo turto – karvidės- savininke pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2016 m. spalio 28 d. su ŽŪK „Alkakalnis“, pagrindu. Taip pat ir ŽŪK „Alkakalnis“ netapo minėto turto savininku pagal 2000 m. liepos 14 d. krovinio važtaraštį ir kasos pajamų orderį.Pagal CK 6.393 straipsnio nuostatas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, o formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia.Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas (CK) įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d. Tiek pagal šiuo metu galiojančias normas (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1, 2 dalys), tiek pagal 2000 m. liepos 14 d., kuomet buvo išrašyti krovinio važtaraštis ir kasos pajamų orderis, metu galiojusias normas (1964 m. CK 255 straipsnis) nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys turi būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas tokius sandorius daro negaliojančiais.Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas. Asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).Taigi, ne pareiškėja, o ŽŪK „Alkakalnis“ turi įrodyti, kad įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą ir tik tuomet, kai taps šio turto savininku, galės jį parduoti.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės pagrįstą skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Zina Mickevičiūtė