Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atmestas M. J. prašymas sušvelninti bausmę, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, M. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str.1 d. ir nuteistas 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., prie teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 4 mėnesių laisvės atėmimo, visiškai pridėta Kauno miesto apylinkės teismo 2013-01-29 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 2 mėnesiai ir 1 diena laisvės atėmimo ir galutinė bausmė paskirta – 1 metai 6 mėnesiai ir 1 diena laisvės atėmimo.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi atmestas M. J. prašymas taikyti 2015-03-24 įsigaliojusį 2015-03-19 BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 str. pakeitimo įstatymą Nr. XII-1554 (TAR, 2015, Nr. 2015-04087) ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teismas konstatavo, kad M. J. taikyti BK 38 straipsnio ir BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

M. J. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį, prašo taikyti BK 75 str. 1 d., 38 str. 1 d., 27 str. 1 d. ir atleisti jį nuo likusios bausmės, arba pakeisti į kitą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodoma, kad 2015-03-24 įsigaliojo BK 75 str. 1 d. ir 38 str. 1 d. pakeitimai, pagal kuriuos teismas gali sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę. Nuteistojo skunde pažymima, kad paskutinį kartą buvo teistas už nusikaltimą, kuris įvyko neplanuotai, nuteistasis nėra piktybinis žmogus, niekada nemėgo smurto nei savo, nei kitų atžvilgiu. Nusikaltimą padarė, nes buvo išprovokuotas, dėl nusikaltimo gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir jis nuteistajam atleido ir prašė M. J. pasigailėti, nurodė, jog pats įvykio metu elgėsi provokuojančiai, gailėjosi, kad parašė pareiškimą.

Skundo autoriaus teigimu, dauguma laisvės atėmimo vietoje padarytų drausmės pažeidimų padarė nesąmoningai t. y. buvo priverstas kitų nuteistųjų, nes pagal nuteistųjų subkultūrą jis yra žemesnės kastos, todėl kad pats nenukentėtų turi vykdyti kitų nuteistųjų nurodymus, kas lemia jog gauna nuobaudas.

Skunde pažymima, kad nuteistasis šiuo metu mokosi ir žada mokslus tęsti, jis nėra vartojęs narkotikų, neturi priklausomybių, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, sugyventinę su dviem mažamečiais vaikais. Bausmę atlieka nuo 2010-12-30, bausmę pradėjo atlikti nuo 16 metų, buvo jaunas, naivus, o šiuo metu yra subrendęs, teisingumas jau yra įvykdytas, nuteistasis turi didelę motyvaciją dirbti, mokintis, kurti šeimą ir būti pavyzdingas pilietis.

Motyvuojamoji dalis

M. J. skundas atmetamas.

Pažymėtina, kad nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 2 dalis).

Tačiau šiuo atveju nuteistajam 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015-03-24) pakeistas BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179, 187 straipsnių nuostatas taikyti ir tuo pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio teisinio pagrindo. M. J. skunde nurodomo baudžiamojo įstatymo nuostatos (BK 27 str. 1 d., 38 str. 1 d., 75 str.) reglamentuoja nusikaltimų recidyvą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, bausmės vykdymo atidėjimą. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju taikyti M. J. atžvilgiu BK 38 straipsnio ir BK 75 straipsnio nuostatas pagrindo nėra.

Šiuo metu galiojanti BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusysis atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Be to, nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.

BK 75 str. 1 d. nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atkreipiamas skundo autoriaus dėmesys į tai, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-05-29 nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija taip pat numatė galimybę už nesunkius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams nuteistam asmeniui atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nuosprendžiu skiriant bausmę M. J., pirmosios instancijos teismas nesvarstė bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, tačiau atsižvelgė į visą eilę aplinkybių, kurios ir nesuponavo prielaidos svarstyti šį klausimą.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties teismas įvertino Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendyje nustatytas aplinkybes t.y. kad M. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kad skiriant bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo (BK 60 str.). Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad M. J. anksčiau buvo teistas septynis kartus, nusikaltimą, už kurį šiuo metu yra nuteistas, padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, laisvės atėmimo bausmės metu 32 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, neskatintas. Atsižvelgus į tai, vadovaujantis BK 54 str., 91 str., teismas M. J. skyrė vidutinę laisvės atėmimo bausmę numatytą BK 140 str. 1 d. sankcijoje (BK 50 str.). Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., M. J. paskirta bausmė bendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2013-01-29 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant. Šių duomenų visumoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str., gali būti pasiekti tik paskyrus M. J. realią laisvės atėmimo bausmę. Tokiai išvadai iš esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo prašymą dėl bausmės sušvelninimo, su tokia išvada sutinka ir aukštesnysis teismas.

Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas, jog šiuo atveju nėra pagrindo nuteistajam M. J. taikyti BK 38 straipsnio ar BK 75 straipsnio nuostatas, nes nuteistasis neatitinka minėtų straipsnių sąlygų, todėl šių nuostatų taikymas nuteistajam nėra galimas ir bausmės vykdymo procese nėra įstatymiškai pagrįstas. Minėtų nuostatų taikymas nagrinėjamu atveju būtų nepagrįstas ir dėl neigiamai charakterizuojamos nuteistojo asmenybės, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, ir toliau pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl M. J. prašymas, o tuo pačiu ir skundas dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties, yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją keisti ar naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.